Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas G.Viederis Teisminio proceso Nr. 1-13-1-04040-2008-4;

2011 m. rugsėjo 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui Rolandui Tamašauskui, VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos atstovei A. N., teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš R. K. priteista 400 Lt turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam D. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tuo pačiu nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl nukentėjusiojo asmens pareigų vykdymo, o būtent 2008 m. lapkričio 22 d. apie 5.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), būdamas pristatytas dėl nedidelio chuliganizmo, bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų – operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės vyresniojo postinio A. G. bei budėtojų grupės specialisto D. B. reikalavimų, bandant sulaikyti R. K. aktyviais veiksmais, muistydamasis vengė sulaikymo, panaudojo fizinį smurtą: tyčia du kartus koja spyrė vykdančiam tarnybines pareigas D. B. į dešinę koją, vieną kartą į dešinę ranką, koja sudavė D. B. į dešinės pėdos pirštus, padarydamas poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje – sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, dešinės pėdos I piršto naginio pirštikaulio lūžį – sužalojimą, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip nesunkiai sutrikdė sveikatą D. B., vykdančiam tarnybines pareigas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 14 d. priėmė nutartį, kuria nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, jog byloje liko neįvertintas R. K. kaltės turinys atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus dėl jo riboto suvokimo, lyginant su normalios psichikos asmenimis, ribotų psichinių galimybių įveikti stresinę situaciją sulaikant jį policijos pareigūnams, policijos pareigūnų taikomų priemonių adekvatumo sulaikant psichinę negalią turintį asmenį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, teismo nuosprendį panaikinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija, nagrinėdama nuteistojo apeliacinį skundą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, nustatė, kad apeliantas ginčija kaltės klausimą. (duomenys neskelbtini).

Viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pažyma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). (t. 2, b. l. 103)

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007-11-27 nuosprendyje nurodyti duomenys apie tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000-01-13 ir 2001-08-31 nutartimi R. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant priverstines medicininio pobūdžio priemones. (t. 2, b. l. 53-63)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pateiktoje informacijoje matyti, kad R. K. dažnai kreipiasi į policiją, jo vardu kaip nukentėjusiojo statusu registruojami pareiškimai, jie pasižymi gausumu.(t. 2, b. l. 78-83)

(Duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini).

Kolegija daro išvadą, kad iš naujo nagrinėjant bylą tuo pačiu reikia aiškintis ir kitas bylos aplinkybes.

Konstatuojama, kad LR BK 286 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

LR BK 286 straipsnyje nustatyto draudimo paskirtis – sudaryti galimybes valstybės tarnautojams ar kitiems viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims vykdyti savo pareigas ir taip užtikrinti normalią jų veiklą.

Kolegija pažymi, kad pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų, t. y. veikia teisėtai.

Remdamasis bylos duomenų visuma, teismas privalo tikrinti policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, proporcingumą ir teisėtumą. Todėl šioje byloje būtina nustatyti, ar R. K. pagrįstai pristatytas į policijos komisariatą ir ar policijos komisariate policijos darbuotojų atlikti veiksmai buvo teisėti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrojo pagalbos centro įvykio ataskaitoje 2008-11-22, 5.19 val. užregistruotas pranešimas apie tai, kad šalia įėjimo į LRT laukia sumuštas pilietis (duomenys neskelbtini). Pranešusio asmens telefonas (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 50)

Protokole – pareiškime, liudytojo apklausos protokole D. B. nurodė, kad R. K. buvo pristatytas į policijos komisariatą dėl to, (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 1, 8)

Tarnybiniame pranešime, D. B. apklausos protokole nurodyta, kad R. K. pristatytas į policijos komisariatą dėl nedidelio chuliganizmo ir viešosios tvarkos pažeidimo, nes daužė LRT duris, triukšmavo. (t. 1, b. l. 5, 9-10)

J. Š. ir G. R. tarnybiniuose pranešimuose, apklausos protokoluose nurodoma, kad viešoje vietoje neblaivus R. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais, šūkavo Vilniuje, Konarskio g. 49. Jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje „Nedidelis chuliganizmas“ numatytą pažeidimą, nes pažeidė viešąją tvarką bei žmonių rimtį. (t. 1, b. l. 65, 66)

Byloje nėra duomenų iš medžiagos dėl R. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo (duomenys neskelbtini), koks sprendimas priimtas R. K. atžvilgiu.

J. Š. ir G. R. apklausos protokoluose užfiksuota, kad atvykus jiems prie pastato R. K. netriukšmavo, ramiai stovėjo, o pasakius, kad bus vežamas į policijos komisariatą, pradėjo šaukti necenzūriniais žodžiais. J. Š. ir G. R. nurodė, kad (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 68-69, 71-73)

Byloje neapklausti LRT darbuotojai, kurie kvietė policijos darbuotojus, ir dėl kokios priežasties. Nesiaiškintas R. K. elgesys ir veiksmai, kuomet jis kreipėsi į juos pagalbos, ir jo elgesys su policijos darbuotojais.

Taigi būtina patikrinti aplinkybę, dėl kokių priežasčių R. K. buvo pristatytas į policijos komisariatą, ar buvo teisėti policijos darbuotojų veiksmai pristatant R. K. į policijos komisariatą, nes byloje duomenys apie tai, dėl ko R. K. buvo pristatytas į policijos komisariatą, yra prieštaringi bei neišsamūs.

Teismas privalo tinkamai ir išsamiai įvertinti konfliktus, kurie buvo kilę tarp R. K. ir D. B., nes R. K. aiškina, kad D. B. jam keršija dėl buvusių konfliktų tarp jų. Byloje yra D. B. parodymai apie tai, kad tarp R. K. ir jo (D. B.) yra buvęs konfliktas (dėl ginklo), jis sumokėjo nuteistajam 50 litų, nes nenorėjo nemalonumų. Ar buvo daugiau ir kokių konfliktų, reikėjo aiškintis. Byloje pateiktas teismo nutarimas (t. 2, b. l. 318) patvirtina R. K. nurodytą aplinkybę ir aiškinimą, kad tokių konfliktų su D. B. buvo ir daugiau. Taigi teismas privalėjo užtikrinti proceso dalyvių lygiateisiškumo ir rungimosi principų įgyvendinimą, tuo pačiu kaltinamojo teisę į gynybą.

Oficialiai iš policijos komisariato reikia išreikalauti ir patikrinti duomenis, ar įvykio metu laikino sulaikymo kameroje buvo kitų asmenų, kaip aiškina R. K., kurie būtų matę jo ir policijos darbuotojų veiksmus. Byloje esantys prokuroro pateikti duomenys negali būti laikomi įrodymu, nes jie nepatvirtinti ir nepasirašyti.(t. 2, b. l. 203-208)

Kolegija daro išvadą, kad visas minėtas aplinkybes privalo aiškintis pirmosios instancijos teismas. Byla teisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas privalo tikrinti ir vertinti pakaltinamumo klausimą, nes šios pareigos neatliko.

Be to, siekiant užtikrinti teisingumą, ekonomiškumą ir siekiant išvengti negalią turinčio asmens teisių pažeidimo, panaikinus nuosprendį byla perduotina nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Byloje nustatyta, kad R. K. gyvena Vilniuje, ekspertizei reikalinga visa medicininė dokumentacija yra gydymo įstaigose Vilniuje, ekspertinė įstaiga pagal nuteistojo gyvenamąją vietą taip pat yra Vilniuje.

Tęsiant bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teisme ir būtiniems veiksmams atlikti būtini posėdžiai, (duomenys neskelbtini).

Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai įgyvendino pagrindinę baudžiamosios atsakomybės nuostatą, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. (duomenys neskelbtini). Taip suvaržė kaltinamojo R. K. teises, tai sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, o tokie pažeidimai yra esminiai.

LR BPK 369 straipsnio 3 dalis numato, kad esminiais šio kodekso pažeidimais laikomi tokie šio kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. LR BPK 329 straipsnio 4 punktas numato, kad nuosprendis panaikinamas, kai pirmosios instancijos teismas padarė šio Kodekso 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio kodekso pažeidimą.

Kolegija daro išvadą, kad dėl anksčiau paminėtų aplinkybių įstatymu garantuojamos R. K. teisės buvo suvaržytos, tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Todėl nuosprendis turi būti panaikintas.

Be to, (duomenys neskelbtini).

Kadangi apylinkės teismas išsamiai neišnagrinėjo bylos ir visų aplinkybių, jas būtina patikrinti, šiuo metu negalima daryti galutinių išvadų dėl R. K. kaltumo ar nekaltumo, todėl jo apeliacinio skundo argumentai neanalizuojami ir apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, tai yra tenkinamas prašymas panaikinti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutarė:

Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendį, kuriuo R. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu vieneriems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Bylą perduoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.