Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-714-81/2010

Teisėjas J. Kvaselytė Proceso Nr. 1-20-3-00008-2009-5 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

2010 m. spalio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistajai V. R. B., gynėjui advokatui Tomui Vildžiūnui, išteisintajam M. G., privačiam kaltintojui nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. T. N., jo atstovui advokatui Daniui Svirinavičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. R. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-08-10 nuosprendžio, kuriuo V. R. B. nuteista už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 139 str. 1 d. numatytą nusikaltimą bauda 38 MGL (4940,00 Lt).

Iš V. R. B. T. T. N. priteisti 2747,53 Lt turtinei žalai atlyginti ir 6500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. R. B. Tautvydui T. N. priteisti 400,00 Lt išlaidų advokato pagalbai.

Pratęstas laikinas V. R. B. nuosavybės teisės į jai priklausantį kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą apribojimas iki nukentėjusiajam T. T. N. bus atlyginta teismo priteista žalos kompensacija.

M. G. išteisintas dėl kaltinimo padarius LR BK 139 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

V. R. B. nuteista už LR BK 139 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nes V. R. B., būdama šuns – Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūno savininkė, 2008 m. birželio 28 d. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002-05-24 įsakymu Nr. 242 patvirtintų Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių (Žin., 2002, Nr. 56-2289) 18, 19, 22 ir 23 punktų bei Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2006-04-13 sprendimu Nr.V17-1321 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 7 ir 14 punktų nuostatas – neužtikrino į jai nuosavybės teise priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) rajonas, atvykusio akcinės bendrovės (toliau - AB) „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo T. T. N. saugumo ir taip sukėlė grėsmę jo sveikatai: neužrakintame name be priežiūros paliko be antsnukio ir nepririštą šunį, kuris ištrūko iš namo, užpuolė atvykusį darbuotoją ir jį sužalojo ? sukandžiojo, dėl ko nukentėjusiojo T. T. N. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai.

Šuns stebėjimo aktas, kuriame kaip šuns savininkė yra nurodyta ji (V.R. B.), negali būti vertinamas kaip įrodymas, kadangi ant šio akto yra ne jos parašas.

Neteisingai nustatyta šuns veislė. Šuns veislės nustatymo ekspertizė kategoriškos išvados dėl šuns veislės ir agresyvumo nepateikė. Nesant pakankamai duomenų apie šuns veislę ir agresyvumą, teismas nepagrįstai taikė Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jai taisykles. Šių taisyklių 23 p. nustatyta, kad uždarose rakinamose patalpose, butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt. agresyvūs šunys apsaugai gali būti laikomi nepririšti, o patalpos gali būti be perspėjimo ženklų. Net jei ir šuo galėjo būti agresyvus, teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

Žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo, nes jis prieš atvykdamas neinformavo apie atvykimo laiką, matydamas įspėjantį užrašą apie name esantį šunį, elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai atidarė verandos duris.

Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. yra numatyta atsakomybė už gyvūnų įsigijimo taisyklių pažeidimus, todėl net ir esant kitokiems teisės aktų pažeidimams, asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Teismas neteisingai nustatė, kad šuo buvo paliktas be priežiūros, nes tuo metu su šunimi namie buvo jo savininkė K. G..

Teismas nepagrįstai patenkino civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis privatus kaltintojas ir civilinis ieškovas T. T. N. atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su nuteistosios apeliacinio skundo teiginiu, jog prieš atvykdamas turėjo pasiskambinti. Jam išduotoje darbo paskyroje nėra pažymėta apie tai, kad V. R. B. pageidauja prieš atvažiuojant pas ją būtina ją informuoti telefonu. Taip pat nėra jokio įrašo apie tai, kad V. R. B. laiko pavojingą šunį.

Nepagrįstas skundo teiginys, kad jis elgėsi neatsargiai. Jam atvykus, jokio pavojaus nebuvo, šunų nesimatė, lojimo nesigirdėjo, kiemo vartai buvo atidaryti. Šuo jį užpuolė, kai prie vartų įrengtu skambučiu kvietė šeimininkus.

Teismas teisingai nustatė, kad buvo pažeista Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintos Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 23 punktas, nes aplinkybę, kad verandos durys neturi užrakinimo spynos, paliudijo S. K.. Liudytoja K. G. parodė, kad ji durų niekada nerakina

Nuteistoji nepagrįstai teigia, kad jos šuo nėra agresyviųjų veislių mišrūnas, ji to nežinojo. Būtent tas pats jį sužalojęs šuo 2003 metais sužalojo ir O. G. bei R. K.. Teismo posėdžio metu ekspertė - kinologė N. N. kategoriškai patvirtino, kad ekspertai vienareikšmiškai sutinka, jog minėtasis šuo yra Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnas.

Šuo priklauso V. R. B., nes namų valda su pastatais priklauso pastarajai. Ji jau yra bausta už TPK 110 str. numatytą pažeidimą. Liudytojui veterinarijos gydytojui S. T. po įvykio šunį aprodė pati nuteistoji, ji pati įsipareigojo 14 parų šuns nenumarinti, stebėti jo elgesį. Veterinarijos gydytojui surašius aktą, jį pasirašė V. R. B.. M. G. šunį žadėjo nušauti, o pastarojo draugas jam paprieštaravęs pasakę, kad šuns likimą nuspręs V. R. B.. Nuteistosios dukra K. G. teisme parodė, kad po įvykio šunį užmigdė V. R. B..

Liudytojo S. B. parodymai apie tai, jog minėtojo šuns savininkė yra K. G. melagingi. Šiuos liudytojo parodymus teismas pagrįstai atmetė kaip šališkus, nes S. B. gyvena ir dirba pas V. R. B. jau 20 metų, todėl jis yra materialiai nuo tos šeimininkės priklausomas. Šis liudytojas neturi gyvenamųjų namų, todėl parodymus parodymus davė naudingus nuteistosios naudai, nes bijo prarasti pastogę ir pragyvenimo šaltinį. Pati K. G. dar moksleivė ir neturėjo savo lėšų šuniui išlaikyti. K. G. pilnametystės sulaukė tik bylos nagrinėjimo metu ir įvykio metu negalėjo būti agresyvių šunų savininkė.

Turtinė ir neturtinė žala pagrįsta išlaidų čekiais, gydytojų išvadomis asmens sveikatos istorijoje, jo parodymais. Dėl padarytų sužalojimų jis neteko 5 % darbingumo, nes sumažėjo rankos jėga, negali pilnai jos ištiesti, skauda, nevalingai dreba, ant rankos matosi randai. Nuteistoji iki šiol neatlygino net ir dalies padarytos žalos.

Nepagrįstas nuteistosios teiginys, kad jos turtinė padėtis bloga. Nekilnojamo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, V. R. B. turi keletą pastatų Kauno mieste ir rajone.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistosios ir gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų patenkinti, nukentėjusiojo, jo atstovo ir prokurorės, prašiusių apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistosios apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 2.5 str. 1 d. nustatyta, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Civilinis veiksnumas - tai fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. LR CK 6.470 str. 2 d. nustatyta, kad neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos. Vadovaujantis LR CK 2.5 str. 1 d. ir 6.470 str. 2 d. nuteistosios V. R. B. nepilnametė dukra K. G. negalėjo pati priimti dovanoto šuns, nes šuns dovanojimo metu ji buvo neveiksni. Šuns, tuo labiau agresyvios veislės, įgijimas yra susijęs su daugybe pareigų, todėl neveiksniam asmeniui dovanojamas šuo negali būti laikoma simboline dovana.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 patvirtintose Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 3 p., 13 p., 13.1 p. nustatyta, kad už agresyvų šunį atsakingas asmuo yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi agresyviu šunimi; laikyti agresyvų šunį leidimas išduodamas atsakingiems asmenims, ne jaunesniems nei 18 metų. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis tik pilnametystės sulaukęs asmuo gali įgyti teisę būti atsakingu asmeniu už agresyvų šunį ir su tuo susijusias pareigas. Taigi, V. R. B. nepilnametė dukra K. G. negalėjo būti atsakinga už agresyvų šunį, nes ji buvo neveiksni ir tokių pareigų negalėjo turėti.

Šiuo atveju atsakingu asmeniu už agresyvų šunį pagrįstai pripažinta V. R. B.. Nors pastaroji ir ginasi, kad šunį dovanojo dar tuo metu mažametei dukrai, tačiau, vadovaujantis LR CK 6.470 str. 2 d., pati V. R. B. buvo dovanos priėmėja, todėl už visų su agresyvių šunų laikymu susijusių pareigų nevykdymu privalo atsakyti pastaroji, o ne įvykio metu dar nepilnamete buvusi jos dukra K. G.. Be to, LR CK 3.185 straipsnyje nustatyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tai reiškia, kad ir kokiu pagrindu turtas nuosavybės teise priklauso nepilnamečiui, su šio turto valdymu susijusias pareigas privalo vykdyti vaiko tėvai iki nepilnametis taps veiksnus, tai yra sulauks pilnametystės.

Apeliaciniame skunde nuteistoji tvirtina, kad šuns veislė nustatyta neteisingai, tačiau ir šis apeliacinio skundo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Teismo posėdžio metu apklausta kinologė ekspertė N. N. parodė, kad šuns veislės nustatymo ekspertizę atlikusios visos trys ekspertės buvo vieningos nuomonės, jog fotografijose užfiksuotas šuo yra Amerikiečių Stafordšyro terjero mišrūnas. 2010-03-05 šuns veislės nustatymo ekspertizė tvirtina, kad šuo yra panašus į Amerikiečių Stafordšyro terjerų veislės mišrūną, nes sudėjimas, galvos forma ir išraiška atitinka paminėtos veislės standarto pagrindinius reikalavimus. Jis yra šiek tiek didesnio ūgio, oda kai kuriose vietose nepakankamai prigludusi. Šuo gali būti priskirtas agresyvių veislių mišrūnų kategorijai. Iš teisme apklaustos ekspertės paaiškinimo ir 2010-03-05 ekspertizės akto teismas teisingai nustatė, kad šuo yra Amerikiečių Stafordšyro terjerų veislės mišrūnas. Skundo teiginiai dėl šuns veislės teisingo nustatymo nepagrįsti.

Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo, nes jis prieš atvykdamas neinformavo apie atvykimo laiką, matydamas įspėjantį užrašą apie name esantį šunį, elgdamasis neapdairiai ir nerūpestingai atidarė verandos duris. Tokie apeliacinio skundo teiginiai neatitinka tikrovės, jais vengiama atsakomybės už padidinto pavojaus šaltinio – agresyvaus šuns valdymą. Ne nukentėjusysis, o pavojingo šaltinio valdytojas turi pareigą rūpintis, kad pavojų keliantis šaltinis nepadarytų žalos kitiems asmenims.

Nukentėjusysis teisme parodė, kad atvykus pas V. R. B., kiemo vartai buvo atidaryti. Nukentėjusysis matė įspėjantį ženklą apie šunį, tačiau šuns niekur nesimatė. Saugumo dėlei išlipęs iš automobilio, neuždarė jo durų, o priėjęs prie vartų šūktelėjo, tačiau niekas neatsiliepė, šuo nelojo. Tada jis prie vartų įrengtu skambučiu paskambino du kartus, po ko atsidarė verandos durys ir iš jos išbėgęs šuo puolė jį. Nukentėjusysis neatliko jokių tyčinių ar labai neatsargių veiksmų, kurių pasėkoje V. R. B. prarado galimybę valdyti agresyvų šunį. Priešingai, byloje nustatytos įvykio aplinkybės liudija, kad V. R. B. nesiėmė visų būtinų įmanomų priemonių, kad laikomas agresyvus šuo nepadarytų žalos kitiems, neužtikrino, kad šuo neištrūktų iš laikymo vietos, neturėtų galimybės užpulti žmonių ar gyvūnų.

Nuteistoji nepagrįstai teigia, kad esant ATPK 110 str. numatytai atsakomybei už gyvūnų įsigijimo taisyklių pažeidimus, negalima ją traukti baudžiamojon atsakomybėn. Nuteistoji yra nuteista už LR BK 139 str. 1 d. numatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumą. ATPK 110 str. numatyta atsakomybė už gyvūnų įsigijimo taisyklių pažeidimus neapima atsakomybės už nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl V. R. B. pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių 3 p., 13 p., 13.1 p. nustatyta, kad atsakingu už agresyvios veislės šunį gali būti tik pilnametystės suaugęs asmuo. Nuteistoji negalėjo palikti šunį nepilnametės K. G. priežiūrai, nes pastaroji įvykio metu dėl amžiaus buvo neveiksni ir negalėjo būti atsakinga už agresyvaus šuns priežiūrą, ji neturi tam skirto leidimo. Nuteistoji palikdama šunį dukters priežiūrai pasielgė labai nerūpestingai.

Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimus. Toks apeliacinio skundo teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. LR CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Byloje yra nustatyta, kad žala atsirado dėl nuteistosios neveikimo valdant didesnio pavojaus šaltinį, todėl nukentėjusiajam pagrįstai priteista turtinės ir neturtinės žalos kompensacija.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistosios V. R. B. apeliacinį skundą atmesti.