Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Aurelijai Rulevičei, atsakovei R. R., jos atstovei advokatei Marinai Saveljevai, atsakovui E. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB bankas ieškinį atsakovams E. R., R. R. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašo teismo ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad abu sutuoktiniai atsakovai, esant vieno sutuoktinio rašytiniam sutikimui laisva valia prisiėmė prievolę, todėl pagrįstai reikalaujama prievolę iš atsakovų priteisti solidariai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2008-01-08 ieškovas ir atsakovas E. R. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su kuria sutuoktinė atsakovė R. R. sutiko ir pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui E. R. 8710,07 EUR kreditą su 6,4 proc. metinėmis palūkanomis, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2013-01-08, kiekvieno mėnesio 8 dieną mokant sutartyje nustatytą dalinę kredito grąžinimo įmoką (b. l. 5-9). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nustatytu grafiku nemokant įmokų, ieškovas 2012-02-08 pranešimu nutraukė sutartį (b. l. 10), tačiau atsakovai iki šiol su ieškovu neatsiskaitė ir yra skolingi 3351,75 EUR (b. l. 88).

Pagal CK 6.886 str., apibrėžiančio vartojimo kredito sutarties sąvoką, 1 dalies nuostatą, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. 2008-01-08 Vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui E. R. kreditą, o atsakovas - visą paimtą kreditą grąžinti dalimis iki sutartyje nustatyto termino (b. l. 5-9). Taigi, sutartis, dėl kurios vykdymo ir nutraukimo kilo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, yra vartojimo kredito sutartis ir šios sutarties pagrindu susiklosčiusiems santykiams, taigi ir šios sutarties nutraukimo pagrindams, taikomos CK šeštosios knygos IV dalies XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolos teisnius santykius (tiek, kiek tai neprieštarauja vartojimo kredito sutarties esmei ir antrojo skirsnio nustatytoms taisyklėms). CK šeštosios knygos IV dalies XLIII skyriaus trečiojo skirsnio normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, vartojimo kredito sutarties nutraukimo tvarkos nenustato. Todėl nagrinėjamos sutarties nutraukimo pagrindams nustatyti taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios CK šeštosios knygos IV dalies XLIII skyriaus normos. Pagal CK 6.874 straipsnio, reglamentuojančio paskolos gavėjo sutarties pažeidimo pasekmes, 2 dalies nuostatą, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Pagal 2008-01-08 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sutarties sąlygų 6.1 punktą ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei kredito gavėjas vėluoja mokėti kredito įmoką (b. l. 6-7). Taigi, tiek paskolos bei vartojimo kredito santykius reglamentuojančios teisės normos, tiek šalių sudaryta sutartis suteikė teisę ieškovui, kaip kreditą suteikusiam asmeniui, nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti visą suteiktą kreditą, nesuėjus sutartyje nustatytam terminui, jeigu kredito gavėjas sutartyje nustatytu terminu nesumokės kredito dalies, priskaičiuotų palūkanų ar kitų sutartyje numatytų įmokų. Nagrinėjamoje byloje atsakovai neginčija, kad pažeidė sutartį, sutartyje nustatytu terminu kredito dalies negrąžino, byloje taip nėra ginčo dėl skolos ir delspinigių dydžio. Byloje kilo ginčas, ar pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas kreditas yra bendroji prievolė, kurią atsakovai turi vykdyti solidariai, ar tai yra asmeninė atsakovo E. R. prievolė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008, 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad 2008-01-08 tarp ieškovo ir atsakovo E. R. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią buvo suteiktas 8710,07 EUR kreditas, su kuriuo sutuoktinė atsakovė R. R. sutiko ir kuris buvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti – būsto renovacijai (b. l. 8-9). Atsakovė R. R., susipažino ir sutiko su visomis aukščiau paminėtos vartojimo kredito sutarties sąlygomis bei patvirtino, kad paskola bus panaudota šeimos poreikiams tenkinti, taip pat suprato pasekmes, kurios gali kilti paskolos negrąžinimo, palūkanų nemokėjimo ar kitų sutarties sąlygų pažeidimo atveju, t.y. kad išieškojimas gali būti nukreiptas į bendrą sutuoktinių turtą ir į šeimos turtą (b. l. 9), t.y. atsakovė R. R., pritardama kredito sutarčiai, patvirtino sutuoktinio su ieškovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, taip suteikdama kredito sutarčiai bendros sutuoktinių prievolės teisinį rėžimą. Atsakovės valią sudaryti kredito sutartį taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. abiejų atsakovų pasirašyta paraiška kreditui gauti (b. l. 84-87). Taigi, byloje neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad sutartį pasirašė abu atsakovai, nei vienas iš atsakovų ieškinio (priešieškinio) dėl sutarties nuginčijimo nepareiškė. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo kredito sutartį pasirašė neskaičiusi, pasitikėdama sutuoktiniu atsakovu E. R., manydama, kad imamas kreditas iš kito banko, dėl kurio su sutuoktiniu tarėsi, tokia atsakovės pozicija vertintina kritiškai. Įvertintina tai, kad nors byloje esanti kredito paraiškos kopija yra ant atskirų lapų, tačiau iš teismo posėdžio metu parodyto paraiškos originalo buvo matyti, kad tai vientisas dokumentas, surašytas ant vieno lapo ir kiekvienas apdairus, rūpestingas, sąžiningas, teisingas ir protingas, asmuo turėjo pasidomėti sutarties turiniu ir kredito įstaiga, iš kurios imama paskola. Atsakovės R. R. pozicija, kad pasirašydama ginčo sutartį ji buvo suklaidinta ir sutarties pasirašymas neatitiko jos tikrosios valios vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės, juolab, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančius jos atsikirtimus, t.y. kad ginčo kredito sutartis yra negaliojanti vienu iš bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų, nors įstatymų leidėjas paskirstė įrodinėjimo pareigą - šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Be to, kritiškai vertintinas ir argumentas, kad kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, t.y. ne būsto renovacijai, o atsakovo E. R. asmeninėms reikmėms. Pagal CK 6.15 str. 1 d. negalint prievolę įvykdyti dėl vieno iš bendraskolių kaltės, kiti bendraskoliai neatleidžiami nuo atsakomybės už prievolės neįvykdymą. Todėl atsakovės R. R. teiginiai, kad pinigus sutuoktinis E. R. paėmė ir panaudojo vienas ir ne pagal paskirtį bei, kad tik jis viena yra kaltas dėl paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį, neturi jokios įtakos prievolės rūšies pasikeitimui ir atsakovės R. R. civilinei atsakomybei. Esant sutuoktinės pritarimui dėl kredito paėmimo kreditorius neturi įrodinėti, kad sandoris sudarytas šeimos interesams. Laikytina, kad sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Taip pat atmestinas atsakovės R. R. argumentas, kad aplinkybė, jog ginčo vartojimo kreditas yra asmeninė atsakovo E. R. prievolė yra nustatyta santuokos nutraukimo byloje ir ši teismo nustatyta aplinkybė turi prejudicinę galią šioje byloje (b. l. 48). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tam tikras faktas pripažįstamas prejudiciniu pagal CPK 182 str. 2 p., kai jis atitinka tokias sąlygas: 1) faktas nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriais nuspręsta dėl bylos esmės, yra įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) teismo sprendimas ar nutartis priimti civilinėje arba administracinėje byloje; 5) kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; 6) aplinkybė buvo įrodinėjimo dalykas kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; kt.). Tiek iš byloje esančio Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-12-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-668-131/2011, tiek patikrinus informacinę teismų sistemą LITEKO matyti, kad į santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą kreditorius AB SEB bankas įtrauktas nebuvo. Tai reiškia, kad santuokos nutraukimo byloje nustatyti faktai, jog prievolė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo E. R. prievolė (b.l. 59) šioje byloje prejudicinės galios neturi, kadangi prievolės pobūdis išspręstas į bylą neįtraukus kreditoriaus. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad abu atsakovai (kredito gavėjai) už sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymą kreditoriui atsakingi solidariai (CK 3.109 str. 2 d.), ir ieškovas pagrįstai tiek E. R., tiek R. R. ieškinyje nurodė atsakovais, o jų prievolę įvardijo kaip solidariąją, ir iš abiejų atsakovų prašo priteisti negrąžintą kreditą bei netesybas (CK 6.6 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 3351,75 EUR negrąžinto kredito, 206,09 EUR palūkanų, 303,79 EUR delspinigių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.872 str., 6.874 str. 2 d., 6.881 str. 2 d., 6.258 str. 2 d., CK 6.36 str. 1, 3 d.).

Iš atsakovų ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3861,63 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad ieškovas patyrė 403,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą (b. l. 4), todėl ieškovui iš atsakovų priteistina 403,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra solidari, ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteistina po 201,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui AB SEB bankas solidariai iš atsakovų E. R. ir R. R. 3351,75 EUR negrąžinto kredito, 206,09 EUR palūkanų, 303,79 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3861,63 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012-04-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui AB SEB bankas iš atsakovų E. R. ir R. R. po 201,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.