Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus atstovei Mantei Zelmikaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam L. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Probacijos skyriaus atstovė Mantė Zelmikaitė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Nurodė, kad į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo kreipėsi, nes nuteistasis pažeidinėja probacijos sąlygas, 2023 m. lapkričio 25 d. dienos metu buvo nustatytas neblaivumas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių prokuratūros prokuroras Darius Stulpinas prašė teikimą tenkinti ir nurodė, kad probuojamasis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, jo nusikalstama veika padaryta esant neblaiviam, probacijos metu jis ir anksčiau vartojo alkoholį, dėl ko Probacijos skyrius kreipėsi į teismą teikimu dėl bausmės vykdymo panaikinimo, kurio teismas netenkino. Praėjus vos savaitei po nutarties priėmimo, jis vėl vartojo alkoholį, taip pažeisdamas esminį teismo įpareigojimą nevartoti alkoholio.

Probuojamasis L. M. prašė teikimo netenkinti ir nurodė, kad supranta, jog pasielgė blogai, tačiau deda pastangas ir pakartotinai lanko užsiėmimus apie alkoholio vartojimo žalą, priklausomybės alkoholiui neturi, alkoholį vartoja labai retai. Nagrinėjamu atveju pas jį buvo atvykę draugai, kurie pasveikino su gimtadieniu, todėl juos vaišino ir pats išgėrė. Vykdo individualią veiklą, tačiau papildomai įsidarbino, ateityje jokių pažeidimų nebedarys,

Probuojamojo gynėjas advokatas Saulius Staškus prašė teikimo netenkinti ir nurodė, kad L. M. iš esmės vykdo teismo nustatytus įpareigojimus, sprendžia alkoholio vartojimo problemą. Jo pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, didelės žalos rizika nenustatyta. Tai konstatuoja patys probacijos skyriaus pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutu valstybės baudžiamoji politika tiesiogiai išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Tokiu būdu valstybė, užtikrindama teisingumo principo įgyvendinimą, nustatė galimybę teismams tam tikrais išimtiniais atvejais taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir laikinai nevykdyti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo, tame tarpe ir arešto, bausmės, nustatant jos laikino nevykdymo terminą, per kurį nuteistasis privalo pats, per teismo nustatytus įpareigojimus pašalinti priežastis, paskatinusias jį nusikalsti bei pakeisti pasirinktą gyvenimo būdą. Teismo pasitikėjimas nuteistuoju negali būti begalinis – jei jis ir toliau nesilaikys teismo paskirtų įpareigojimų ar darys naujus teisės pažeidimus, tai gali būti pagrindas panaikinti jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti jį atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas).

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Išdėstytos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad teismas priima sprendimą panaikinti probaciją tada, kai yra įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, nustatomos aplinkybės, patvirtinančios būtinybę panaikinti probaciją ir vykdyti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę.

Iš nuteistojo L. M. asmens byloje Nr. 139/23/75 esančių duomenų nustatyta, kad nuteistojo elgesį Probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2023 m. rugsėjo 7 d., probacijos termino pabaiga – 2024 m. kovo 5 d.

Probuojamasis L. M. 2023 m. rugsėjo 12 d. buvo išsamiai supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis, jo teisėmis ir pareigomis. Tą pačią dieną atlikus nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei (iš galimų 40 balų surinko 15 balų), jam nenustatyta didelės žalos rizika visuomenei. 2023 m. rugsėjo 19 d. pakartotinai pervertinus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, svertiniai balai pakilo iki 33, nes pažeidė probacijos sąlygas, o pervertinus 2023 m. lapkričio 14 d. – nusikalstamo elgesio rizika pakilo iki 34 (iš galimų 40 balų surinko 34 balus). Didelės žalos rizika nepakito.

Nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. iki 2023 m. spalio 26 d. probuojamasis dalyvavo ir baigė elgesio pataisos programą „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“. Administracinių nusižengimų probuojamasis nepadarė, tačiau buvo nustatyti du teismo įpareigojimų pažeidimai, dėl ko Probacijos skyrius teikimu kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi teikimas buvo netenkintas.

2023 m. lapkričio 25 d. patikrinimo metu Probacijos skyriaus atstovė L. M. nustatė 1,43 prom. girtumą, kurio probuojamasis neneigė (asm. b. l. 47). Paaiškinime nurodė, kad šventė gimtadienį su seniai nematytais iš užsienio grįžusiais draugais. Sutiko tęsti konsultacijas pas priklausomybių konsultantą (asm. b. l. 48).

Teismas pripažįsta, kad probuojamasis elgėsi neatsakingai ir padarė pakartotinį probacijos sąlygų pažeidimą – vartojo alkoholį, nors jam yra uždraudęs tai daryti. Vertindamas padaryto pažeidimo esmę, teismas sprendžia, kad nors padarytas pakartotinis teismo draudimo pažeidimas, tačiau probuojamasis siekia įrodyti, kad tolesniu elgesiu jis gali pateisinti jam parodytą teismo pasitikėjimą. Teikime išdėstytos aplinkybės ir nuteistojo asmens byloje esantys duomenys rodo, kad probacijos vykdymo metu nuteistasis tinkamai vykdė kitus teismo paskirtus įpareigojimus – dalyvavo ir baigė elgesio pataisos programą „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, įsidarbino, pradėjo pakartotinai lankyti priklausomybių konsultanto užsiėmimus. Probacijos laikotarpiu nuteistasis nepadarė administracinių nusižengimų, duomenų apie naujų ikiteisminių tyrimų pradėjimą nuteistojo atžvilgiu byloje nėra, kas rodo jo teigiamą požiūrį į bausmės tikslus.

Asmens byloje užfiksuota, jog probuojamojo neblaivumas buvo tikrinamas kiekvieno kontakto metu – 9 kartus, iš kurių 2 kartus buvo nustatyta, kad probuojamasis yra vartojęs alkoholį (asm. b. l. 25).

Nustačius probacijos sąlygų pažeidimus, pervertinus probuojamuojo elgesio riziką po padarytų pažeidimų, nusikalstamo elgesio rizika nepakilo iki pavojingos ribos – ji išlieka žema, o didelės žalos rizika visuomenei nebuvo nustatyta.

Teismas pripažįsta, kad netinkamai vykdydamas teismo įpareigojimą nuteistasis tam tikra dalimi nepateisino jam suteiktos galimybės iš esmės pakeisti savo elgesį, tačiau, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytų aplinkybių visumą, taip pat vertindamas nuteistojo asmenybę, įžvelgia ne tik neigiamas nuteistojo nuostatas, bet ir kryptingą siekimą pasitaisyti, socialiai pritapti prie visuomenės, koreguoti priklausomybę. Iš asmens bylos duomenų matyti, kad nuteistasis bendradarbiauja su Probacijos skyriaus pareigūnais, nėra priešiškai nusiteikęs, pripažįsta pažeidimus, teikia paaiškinimus, pakartotinai lanko ydingą elgesį koreguojančius užsiėmimus.

Spęsdamas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, teismas pažymi, kad probacijos metu surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam pažeidimui ar nusižengimui.

Bausmės tikslai yra ne tik nubausti, bet ir siekti, kad asmuo pasitaisytų ir padarytų išvadas. Atsižvelgdamas į padarytų pažeidimų pobūdį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog nuteistojo elgesio korekcija neizoliavus jo nuo visuomenės visgi yra galima, o bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas ir jo pasiuntimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos 30 parų arešto bausmės aiškiai prieštarautų teisingumo bei proporcingumo principams. Teikimo nagrinėjimo metu probuojamasis patikino, kad savo elgesį yra nusistatęs koreguoti, deda tam pastangas, todėl siekdamas nepažeisti proporcingumo principo, atsižvelgdamas į probuojamojo nuostatas keisti ydingą elgesį, sprendžia, jog yra pagrindas patikėti probuojamuoju ir suteikti jam dar vieną galimybę pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo L. M. atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.