- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-04
- Bylos Nr.
- 2S-2001-324/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- SIA „UniCredit Leasing“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų, Birštono skyriaus
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016 pagal atsakovo R. M. prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties vykdymo išdėstymo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalinimo, atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Agroteka“, uždaroji akcinė bendrovė „OP Finance“ (buvęs pavadinimas – uždaroji akcinė bendrovė „Pohjola Finance“), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus ieškinį D. M. ir R. M. dėl neįvykdytų prievolių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-223-221/2017 ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus patenkino iš dalies, be kita ko, pakeitė sprendimo dalį, kuria iš atsakovo valstybei priteista 5568,50 Eur žyminio mokesčio ir 97 pašto išlaidų valstybei, ir iš atsakovo valstybei priteisė 5 322 Eur. Priteisė iš atsakovo valstybei atidėtą 4 912 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.Atsakovas pateikė prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovo valstybei priteista 5 322 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 4 912 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, vykdymą, mokant tokiu grafiku: ne vėliau kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 3000 Eur, ne vėliau kaip iki 2018 m. balandžio 30 d. – 2000 Eur, ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 30 d. – 2000 Eur, ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo 30 d. – likusi dalis. Nurodė, kad jo finansinė padėtis sunki, negali iš karto sumokėti visos sumos, turi didelių kreditorinių įsipareigojimų. Pajamas gauna tik iš ūkio, kuris šiuo metu turi didelių finansinių įsipareigojimų, jam reikalingos apyvartinės lėšos. Pelno gaus spalio mėnesį. Mokėjimo grafiką, kurį prašo patvirtinti, sudėliojo pagal sezoniškumą ūkyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Prienų rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 13 d. nutartimi atmetė prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties dalies dėl valstybei priteisto žyminio mokesčio mokėjimo vykdymą. Nustatė, kad pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste VMI) pateiktą mokesčių balansą apie R. M. atsakovas turi 16 086,68 Eur nesudengtų mokesčių permoką valstybei. Atsakovas šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė, todėl nebuvo pagrindo daryti išvados, kad atsakovo finansinė padėtis yra sunki ir jis negali sumokėti visos iš priteistos žyminio mokesčio sumos iš karto. Atsakovui turint 16 086,68 Eur mokesčių permoką valstybei, priteistos bendros 10 234 Eur sumos mokėjimo išdėstymas neatitiktų, pažeistų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, prieštarautų šalių lygiateisiškumo principui, reikalavimui įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – atidėti priteisto sumokėti žyminio mokesčio visą sumą ir leisti visą priteistą žyminio mokesčio sumą sumokėti per vienerius metus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neįvertino visų įrodymų, vadovavosi tik VMI pateikta pozicija. Teismas neįvertino, kad atsakovo ūkis turi labai didelių kreditorinių įsipareigojimų. Nutraukiant santuoką, visi kreditoriniai įsipareigojimai vykdytini solidariai, tačiau ieškovė savo įsipareigojimų nevykdo, atsakovas finansinius įsipareigojimus dengia vienas. Atsakovas kreipėsi į teismą dėl sumokėtų kreditorinių įsipareigojimų dalies priteisimo iš ieškovės (civilinės bylos Nr. 2-658-939/2017). Taip pat teismas iš atsakovo ieškovei priteisė didelę kompensaciją. Finansiniai įsipareigojimai daro įtaką jo vykdomai ūkinei veiklai. Ūkis dažnai neturi apyvartinių lėšų, jas investuoja į pašarus, kurą, kitas reikalingas priemones. Pinigines lėšas gauna du kartus per mėnesį už žaliavinį pieną, kurio kaina nesiekia savikainos. Mėnesiniai įsipareigojimai bankams, darbo užmokestis darbuotojams, atsiskaitymai su tiekėjais viršija visas gautas mėnesines pajamas. Ūkio turtas nėra likvidus, dalies turto nėra galimybės realizuoti. Teismas turėjo atsižvelgti į vaikų interesus. Atsakovas išlaiko du vaikus. Vienas iš jų yra pilnametis, jį išlaiko be ieškovės pagalbos. Nesuteikus papildomo termino atsiskaityti, atsakovui ir jo vaikams bus sukelta neproporcingai didelė žala. Būtų suvaržyta jo galimybė investuoti į savo vaikų ateitį ir gerovę.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išdėstyti teismo procesiniu sprendimu priteistą žyminį mokestį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl priteisto žyminio mokesčio mokėjimo išdėstymo
CPK 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-993-196/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 n. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas neįrodė savo sunkios turtinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas.Iš bylos medžiagos matyti, kad Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016 ir Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-223-221/2017 atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė nekilnojamojo turto (18 vnt. žemės sklypų), automobilį SEAT Toledo, iš apelianto ieškovei priteisė 75 917,34 Eur kompensaciją už didesnę atsakovui tenkančią turto dalį; šalių nepilnamečio sūnaus M. M. gyvenamąją vietą nustatė kartu su apeliantu ir apeliantui iš ieškovės sūnaus išlaikymui priteisė 190 Eur periodinių išmokų, 1 800 Eur periodinių išmokų skirtumą už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo, 1 615 Eur išlaikymo įsiskolinimą, taip pat apeliantui iš ieškovės priteisė 2 391,27 Eur kompensaciją už ieškovės asmeninio turto pagerinimus, 1 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas; dalį kreditorinių įsipareigojimų šalims paliko vykdyti solidariai (SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui pagal 2013 m. lapkričio 27 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 702801/00, 2013 m. gruodžio 27 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 702870/00, UAB „Pohjola Finance“ pagal 2013 m. birželio 14 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 2059430, UAB „Agroteka“ pagal 2014 m. sausio 1 d. sutartį Nr. P11-181, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis), dalį kreditorinių prievolių pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis (SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui pagal 2015 m. gegužės 21 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 704150/01 ir 2015 m. gegužės 21 d. finansinio lizingo sutartį Nr. 704150/02, UAB „Agroteka“ pagal 2015 m. lapkričio 24 d. sutartį P15-394); iš atsakovo valstybei priteisė 5 322 Eur žyminį mokestį ir 4 912 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.Apeliantas savo turtinę padėtį nepagrįstai motyvuoja tik ūkininko R. M. ūkio finansine būkle. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šio ūkio veikla neapibrėžia apelianto kaip fizinio asmens turtinės padėties. Apeliantas nei kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių jo blogą turtinę padėtį (pvz., duomenų apie darbo užmokestį, banko sąskaitų išrašų apie turimas santaupas, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijų ir pan.). Apelianto kreditoriniai įsipareigojimai taip pat nepatvirtina sunkios jo turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia blogos turtinės padėties, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes, pasinaudodamas gautu kreditu, gausina turimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013, 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. D. D., bylos Nr. 3K-3-345/2006). Apeliantas teigia, kad šalims solidariai paliktas vykdyti prievoles kreditoriams vykdo vienas, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks jo pajėgumas rodo gerą finansinę būklę. Be to, apeliantas nurodė, jog dėl pastarųjų sumų priteisimo kreipėsi į teismą civilinėje byloje Nr. 2-658-939/2017, taigi, jei teismas patvirtintų jo nurodomas aplinkybes, sumokėtus pinigus susigrąžins. Pažymėtina, kad po Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties priėmimo atsakovas su kredito unija „Prienų taupa“ sudarė dar vieną 2017 m. gegužės 31 d. kredito sutartį. Aplinkybė, jog asmuo prisiima prievoles pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teigdamas apie sunkią turtinę padėtį, apeliantas nepagrįstai remiasi pilnamečio sūnaus išlaikymo pareiga. CK 3.1921 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta prievolė išlaikyti pilnamečius vaikus siejama su pilnamečių vaikų galimybe pajamų gauti patiems. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismo sprendimu iš atsakovo nėra priteistas išlaikymas jo pilnamečiam vaikui, tokiu būdu išlaikymą jis teikia geranoriškai. Kadangi nėra žinoma, ar pilnametis atsakovo vaikas yra išnaudojęs visas galimybes pragyvenimo pajamų gauti pačiam, jam teikiamas išlaikymas nepripažintinas prioritetine prievole įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo požiūriu. Apeliantas visiškai nemotyvavo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodymo apie jo turimą 16 086,68 Eur mokesčių permoką, kuri gali būti panaudota žyminio mokesčio padengimui. Tuo remiantis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo spręsti apie atsakovo negalėjimą sumokėti visos priteistos žyminio mokesčio sumos iš karto, panaudojus 16 086,68 Eur mokesčių permoką. Pažymėtina, kad byloje atsakovo mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo klausimas jau buvo išspręstas Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartimi, kuria teismas atidėjo atsakovui žyminio mokesčio sumokėjimą už priešieškinį iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-3-962/2016, ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartimi – už apeliacinį skundą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atidėto žyminio mokesčio sumokėjimo išdėstymas šiuo atveju faktiškai sąlygotų ne tik įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą, būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas neįrodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka peržiūrėta nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.