Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Šiaulių melioracija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Šiaulių melioracija“ ieškinį atsakovams J. S., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuosavybės teisių gynimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir pagal atsakovo J. S. priešieškinį ieškovei UAB „Šiaulių melioracija“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, K. A., B. J., V. R., D. R., notarei G. Š. dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto suklydus, sandorio pripažinimo galiojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Šiaulių melioracija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams J. S., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuosavybės teisių gynimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Atsakovas J. S. pateikė priešieškinį ieškovei UAB „Šiaulių melioracija“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, K. A., B. J., V. R., D. R., notarei G. Š. dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto suklydus, sandorio pripažinimo galiojančiu. Atsakovas taip pat prašė areštuoti ieškovės UAB „Šiaulių melioracija“ vardu registruotas kiemo aikšteles plane pažymėtų b5 (plotas 1764,60 kv. m.), b6 (plotas 105,40 kv. m.) ir aikštelės b7 (plotas 2009 kv. m.) 1648/2009 dalių, kurios yra dalis aikštelių b3, b4, b5, b6, b7, b8, b9, b10, b11, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovės veiksmų kryptingumas rodo, kad ji gali siekti išvengti teismo sprendimo vykdymo šioje civilinėje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovo J. S. prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo ieškovės UAB „Šiaulių melioracija“ vardu registruotas kiemo aikšteles plane pažymėtų b5 (plotas 1764,60 kv. m.), b6 (plotas 105,40 kv. m.) ir aikštelės b7 (plotas 2009 kv. m.) 1648/2009 dalių, kurios yra dalis aikštelių b3, b4, b5, b6, b7, b8, b9, b10, b11, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad atsakovas teismui yra pateikęs priešieškinį dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu, sandorio pripažinimo galiojančiu, daikto pripažinimo priklausiniu, priešieškinys pareikštas dėl kiemo aikštelių, kurioms ir prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą. Ginčo aikštelės Nekilnojamojo turto registre yra registruotos ieškovės UAB „Šiaulių melioracija“ vardu. Teisme vyksta ginčas dėl aikštelių priklausomybės. Šios aplinkybės teismo vertinimu sudarė pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Šiaulių melioracija“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį ir J. S. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Net ir patenkinus atsakovo priešieškinį bei pripažinus 2011-12-07 pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.90 str. 1 d. teisiniu pagrindu, atsakovas vis tiek neįgytų nuosavybės teisių į aikšteles, nes pagal CK 1.90 str. 3 d., pripažinus sandorį negaliojančiu dėl suklydimo, taikomos 1.80 str. 2 d. nuostatos, t. y. restitucija, o ne modifikuojamas sandorio turinys, kaip kad būtų daroma apsimestinio sandorio atveju.

Nesant atsakovo pareikštų reikalavimų, kurių pagrindu jis bent teoriškai galėtų tapti aikštelių savininku, atsakovas negalėjo teismui įrodyti ir CPK 144 str. 1 d. sąlygų, dėl kurių būtų buvę galima areštuoti aikšteles kaip ginčo dalyką, kurio perleidimas tretiesiems asmenims apsunkintų ar padarytų būsimo teismo sprendimo įvykdymą neįmanomu.

Atsakovas J. S. pateiktu atsiliepimu prašo atmesti skolininkės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Nepagrįstas yra ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad byloje nėra atsakovo pareikštų reikalavimų, kurių pagrindu jis bent teoriškai galėtų tapti aikštelių savininku. Priešingai, nei teigia ieškovė, nagrinėjimo dalyku civilinėje byloje yra priešieškinio dalis, kuria reikalaujama pripažinti 2011.12.07 pirkimo-pardavimo sutarties 3.1, 3.2, 3.2.1, 3.2.2 punktų dalį, kurioje nurodyta, kad stoginės sandėlio kaina yra 60.000,00 Lt negaliojančia, taip pat priešieškinio reikalavimas pripažinti įstatymų reikalaujamos formos nesilaikant sudarytą sandorį galiojančiu. Teismui patenkinus priešieškinį, būtų pripažinta atsakovo nuosavybės teisė į kiemo aikšteles, plane pažymėtas b5 (plotas 1764,60 kv. m.), b6 (plotas 105,40 kv. m.) ir aikštelės b7 (plotas 2009 kv. m.) 1648/2009 dalis, kurios yra dalis aikštelių b3, b4, b5, b6, b7, b8, b9, b 10, bl 1, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ne kartą savavališkai bandė perimti ginčo aikštelių ir atsakovo J. S. nuomos pagrindu valdomos žemės sklypo dalies valdymą, tačiau ieškovei tai nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Šiaulių melioracija“ ieškinį atsakovams J. S., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui dėl nuosavybės teisių gynimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir pagal atsakovo J. S. priešieškinį ieškovei UAB „Šiaulių melioracija“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, K. A., B. J., V. R., D. R., notarei G. Š. dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip sudaryto suklydus, sandorio pripažinimo galiojančiu. Teismas minėtu sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, priteisė iš ieškovės UAB ,,Šiaulių melioracija“ atsakovui J. S. 3440,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovės UAB ,,Šiaulių melioracija“ 96,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. sprendimu pripažino, jog 2011-12-07 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 3.1, 3.2, 3.2.1, 3.2.2. punktų dalis, kurioje nurodyta, kad stoginės sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina yra 60000,00 Lt negaliojanti, nes ji buvo sudaryta suklydimo įtakoje; pripažino ieškovo ir atsakovo įstatymų reikalaujamos formos nesilaikant sudarytą sandorį galiojančia, t. y. pripažino, kad 2011-05-24 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas pardavė, o atsakovas nupirko už bendrą 66000,00 Lt kainą stoginę-sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo aikšteles, pažymėtas b5 (plotas 1764,60 kv. m.), b6 (plotas 105.40 kv. m.), ir aikštelės b7 (plotas 2009 kv. m.) 1648/2009 dalį, kurių dalis aikštelių b3, b4, b5, b6, b7, b8, b9, b10, b11, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrame plote yra 3879/10671; 2011-12-07 ieškovo ir atsakovo žodiniu susitarimu 2011-05-24 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista, nustatant, kad stoginės - sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir betoninių aikštelių b5, b6 bei1648/2009 aikštelės b7 dalies (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendra kaina yra 60000,00 Lt. Atsakovas sandorį visiškai įvykdė - sumokėjo ieškovui 60000,00 Lt, teismas pripažino, kad sandoriai sudaryti ieškovui iš esmės suklydus, t. y. klaidingai manant, kad betoninės aikštelės b5, b6, b7 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra įregistruotos kaip nekilnojamasis daiktas nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad betoninių aikštelių kaip priklausinių statusas nulemtas vien betoninių aikštelių ir sandėlio stoginės funkcinio ryšio ir kad šiam ryšiui neprieštarauja betoninių aikštelių teisinė registracija. Ieškovas suklydo dėl sutartyje nurodytos daiktų kainos, kadangi notarinės formos pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta 60000,00 Lt kaina yra mokama už stoginę-sandėlį, nors iš tikro šalys susitarė, kad nurodyta 60000,00 Lt bendra kaina yra mokama už stoginę - sandėlį ir betonines aikšteles b5, b6, ir 1648/2009 aikštelės b7, 1648/2009 dalį. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimas yra neįsiteisėjęs, kadangi spendimas apskųstas apeliacine tvarka.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad neįsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimas įrodo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos bylos atveju yra ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga - nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina, kad priešieškinio reikalavimai lemia, kad jų patenkinimo atveju pripažintina atsakovo nuosavybės teisė į kiemo aikšteles, plane pažymėtas b5 (plotas 1764,60 kv. m.), b6 (plotas 105,40 kv. m.) ir aikštelės b7 (plotas 2009 kv. m.) 1648/2009 dalis, kurios yra dalis aikštelių b3, b4, b5, b6, b7, b8, b9, b 10, bl 1, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo aikštelės Nekilnojamojo turto registre yra registruotos ieškovės UAB „Šiaulių melioracija“ vardu, yra tikimybė, kad ji šias aikšteles gali perleisti tretiesiems asmenims, kas atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą gali pasunkinti arba padaryti neįmanomu.

Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės UAB „Šiaulių melioracija“ atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.