Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1060-370/2010

Procesinio sprendimo kategorija 128.11; 129.1;

2010 m. birželio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens G. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-274-777/2010 pagal pareiškėjos antstolės Linos Pužienės prašymą dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys J. G. (skolininkas), BUAB „Barklita“ (išieškotojas), R. V. (skolininko pasiūlytas pirkėjas), A. K. (parduodamo daikto bendraturtis), G. B. (parduodamo daikto bendraturtis),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskirasis skundas grindžiamas materialinės teisės normos (CK 4.79 str.), reglamentuojančios bendraturčio pirmenybės teisę pirkti bendros nuosavybės turto dalis, bei procesinės teisės normų (CPK 690, 704, 594, 725 str.), reglamentuojančių areštuoto turto realizavimo tvarką ir antstolio procesinės veiklos kontrolę, pažeidimu.

CK 4.79 str. 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad tuo atveju, kai skolininkas naudojasi jam CPK 704 str. 1 dalyje nustatyta teise parduoti turtą jo surastam pirkėjui, bendraturčių pirmumo teisė įsigyti parduodamą bendro turto dalį išlieka, todėl skolininkas privalo juos informuoti apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda (CK 4.79 str. 2 d.). Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Byloje nagrinėjamu atveju apeliantui vykdymo procese toks pasiūlymas pateiktas nebuvo. Tačiau apeliantui galimybė realizuoti savo kaip bendraturčio pirmumo teisę buvo suteikta nagrinėjant turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto patvirtinimo klausimą (CPK 704 str. 4 d., 725 str.). Apie turto pardavimą apeliantas buvo informuotas ir apie pageidavimą pirkti parduodamą turtą buvo įpareigotas pranešti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-13 nutartimi (b. l. 4). 2010-02-09 vykusio teismo posėdžio metu (b. l. 20, 21) apeliantas išreiškė pageidavimą pirkti parduodamą turtą, tačiau teismo prašė skirti laiko pasirengti minėtam sandoriui. Teismas protokoline nutartimi šį prašymą tenkino, teismo posėdį atidėjo iki 2010-02-19. 2010-02-19 teismo posėdyje (b. l. 32) apeliantas patvirtino savo ketinimą įsigyti parduodamą turtą už 72 000 Lt, nurodė, kad šiuos pinigus pasiskolins per 7–10 dienų. Teismo posėdis buvo antrą kartą atidėtas iki 2010-03-10 suteikiant apeliantui galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius jo finansines galimybes įsigyti parduodamą turtą. Per daugiau nei mėnesį laiko apeliantas jokių realių veiksmų šiam savo ketinimui įgyvendinti nesiėmė. Taigi CK 4.79 str. nustatyta bendraturčio pirmumo teise apeliantas nepasinaudojo, nors tokia galimybė jam buvo realiai suteikta. Atmestinas apelianto argumentas, kad teismo pasiūlymas pasinaudoti pirmumo teise neturi įtakos prašomo patvirtinti turto pardavimo akto teisėtumui. Tame pačiame teismo posėdyje, kuriame sprendžiamas klausimas dėl turto pardavimo akto, išnagrinėjami ir skundai dėl antstolio veiksmų parduodant šį turtą; klausimas dėl akto tvirtinimo ir skundai dėl antstolio veiksmų išsprendžiami ta pačia teismo nutartimi (CPK 594 str., 704 str. 4 d., 725 str. 2 d.). Tik nustačius esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą, teismas privalo atsisakyti tvirtinti turto pardavimo aktą ir pirkimą gali pripažinti neįvykusiu (CPK 725 str. 4 d.). Esminiu pažeidimu laikytinos tokios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą nekilnojamojo turto pardavimo aktą pripažinti negaliojančiu (CPK 602 str.). Byloje nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, apeliantui buvo suteikta galimybė realizuoti savo kaip bendraturčio pirmumo teisę, taigi ši teisė realiai nebuvo pažeista, todėl jos realizavimo procedūrų formalūs pažeidimai, neturėję įtakos pačios teisės įgyvendinimui, nesudaro pagrindo atsisakyti tvirtinti aktą.

Atmestinas apelianto argumentas, kad antstolė netinkamai atliko CPK 690 str. nustatytą pareigą patikrinti realizuojamo turto areštus. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas surašytas 2009-12-21 (b. l. 3), iš apelianto pateikto Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-01-25 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1269-360/2010 registre įregistruota tik 2010-01-26 (b. l. 100, 101), t. y. jau pradėjus turto pardavimo akto tvirtinimo teisme procedūrą.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.