Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2019-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1219-633/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
1-1219-633/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42625-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
G. Š.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1219-633/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42625-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos : 1.2.4.6.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.7.2.3; 2.12.1.3 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas A. V.

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. Š. asmens kodas – (duomenys neskelbtini,) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis – registruotas ieškančiu darbo Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2017 m. birželio 8 d. prokuroro nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis G. Š. 2019 m. spalio 5 d. apie 18.30 val., šeimos namuose (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu mušė savo šeimos narį sugyventinę O. D. – vieną kartą ranka sudavė į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis G. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis G. Š. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad 2019 m. spalio 5 d. apie 15.00 val. kartu su sugyventine O. D., namuose (duomenys neskelbtini) dviese išgėrė vieną butelį 0,7 l talpos degtinės. Kartu su O. D. gyvena ir bendrą ūkį veda apie 20 metų. Po išgertuvių apie 18.30 val. jis pasigedo savo telefono. Supratęs, kad sugyventinė O. D. bus jį paslėpusi, pareikalavo, kad jį grąžintų. O. D. telefono negrąžino, jie tarpusavyje žodžiu pradėjo konfliktuoti ir jis nesusivaldęs vieną kartą delnu sudavė O. D. per veidą. Konfliktas vyko namo antrajame aukšte, kambaryje, namuose tuo metu nieko nebuvo. Nuoširdžiai gailisi sudavęs O. D.. Grįžęs į namus po laikino sulaikymo, O. D. atsiprašė, ji atleido, jie susitaikė. Esant, galimybei prašo skirti laisvės apribojimo bausmę (b. l. 53, 61-62).

3. Nukentėjusioji O. D. parodė, kad 2019 m. spalio 5 d. apie 18.30 val. namuose sugyventinis G. Š. namo antrame aukšte, kambaryje vieną kartą rankos delnu sudavė į veido sritį, ji jautė fizinį skausmą. Konfliktas įvyko dėl to, kad sugyventinis nerado savo mobilaus ryšio telefono bei, kad baigėsi degtinė. Sugyventinis jos atžvilgiu yra smurtavęs ir anksčiau. Papildomai apklausta nurodė, kad su sugyventiniu bendrą ūkį veda apie 18 metų, po įvykio jie susitaikė, jis atsiprašė, ji jam atleido. Kai sudavė smūgį, skruostas tik paraudo, kraujosruvų neatsirado (b. l. 26-27, 29-30).

4. 2019 m. spalio 6 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios namai yra (duomenys neskelbtini) namų valda. Į gyvenamąsias patalpas patenkama iš kiemo pusės. Įėjus per verandą, koridoriuje matomi mediniai laiptai, vedantys į antrą gyvenamojo namo aukštą, užlipus laiptais, patenkama į antro aukšto koridorių, dešinėje jo pusėje yra miegamasis kambarys, priekyje – virtuvė, kairėje pusėje kambarys, kuriame stovi spinta, minkštas kampas, aplinka tvarkinga (b. l. 11-16).

5. 2019 m. spalio 8 d. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktoje pokalbio garso įrašo stenogramoje Nr. 1 užfiksuota, kad į centrą paskambinusi O. D. pranešė, kad sugyventinis triukšmauja ir mušasi, dėl to ji nori iškviesti policiją (b. l. 34, 35, 36).

6. 2019 m. spalio 5 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš nukentėjusiosios O. D. informaciją apie jos sumušimą – ši pasitvirtino, tarp jos ir sugyventinio (kaltinamojo) kilusio žodinio konflikto metu G. Š. sudavė jai į veidą, tiek nukentėjęs nuo smurto, tiek smurtu įtariamas asmuo akivaizdžiai neblaivūs (b. l. 17-20, 21-24).

7. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 6810 Nr. ARFM – 0237, patikros Nr. 1086006, kaltinamajam G. Š. 2019 m. spalio 5 d. 18.50 val. nustatytas 1,90 promilių girtumas, (b. l. 37-38).

8. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus iš esmės nereikšmingam asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia ranka suduodamas į veidą, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei O. D..

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas ranka į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo sukėlimą. Trečia, smūgis rankos delnu per veidą, sukėlęs nukentėjusiajai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek kaltinamojo paaiškinimais, tiek policijos pareigūno iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis jo vietoje. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, kitų pašalinių asmenų betarpiškoje akivaizdoje nebuvo, nėra duomenų, kad šiuo įvykiu būtų kaip tai atkreiptas aplinkinių dėmesys, sukelti kokie tai jiems nepatogumai, išgąstis ar pan., todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, nors ir nesusituokusių kaltinamojo ir nukentėjusiosios bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji faktinėje šeimoje gyvena maždaug 18 metų, visą šį laiką veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai.

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai

10. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja ženkliai mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi vadą smurtui davė grynai buitinio pobūdžio konfliktas, smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo minimalus, smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nepadaryta). Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

11. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su paties smurtinio veiksmo atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar labiau teigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis anksčiau neteistas (b. l. 71-72), turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už nešiurkščius administracinius nusižengimus (b. l. 73-75), jis yra visiškai darbingas, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo (b. l. 76), gyvena faktinėje šeimoje, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma, duomenų apie gyvenamos vietos savivaldos institucijoje gautus nusiskundimus kaltinamojo elgesiu byloje nepateikta. Kita vertus, analogiško pobūdžio kaltinamojo tyčinės smurtinės nusikalstamos veikos tos pačios nukentėjusiosios (sugyventinės) atžvilgiu kartojasi – 2017 m. birželio 8 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš kaltinamąjį dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui padarymo buvo nutrauktas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius (b. l. 82-84), tačiau reikiamų išvadų iš ankstesnio jo baudžiamojo persekiojimo kaltinamasis nepadarė ir vėl naujai nusikalto.

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja kaltinamojo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi, įskaitant nukentėjusiosios atsiprašymą ir susitaikymą su ja (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jo apsvaigimas nuo alkoholio iki vidutinio girtumo, tiesiogiai priežastingai nulėmęs (įtakojęs) nusikalstamus kaltinamojo veiksmus (BK 60 straipsnio 1 dalis, 9 punktas).

14. Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant apylygiai, kartu konstatavus kiek daugiau kaltinamojo asmenybės teigiamų aspektų (punktas 12) yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos rūšies ir dydžio – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, nustatytini kaltinamojo padėtį atitinkantys realiai įgyvendinami įpareigojimai per visą laisvės apribojimo laiką: a) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su legaliu darbu, b) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 7 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, proporcinga tiek kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo pavojingumo visuomenei laipsniui.

15. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko nuo 2019 m. spalio 5 d. iki 2019 m. spalio 6 d. – už 2 dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam G. Š. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66) paliktina galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ji panaikintina.

16. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę G. Š. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo. Nustatyti tokius įpareigojimus per visą bausmės vykdymo laiką : 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose jeigu tai nesusiję su legaliu darbu, b) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 (dvi) dienas jam paskiriamos laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam G. Š., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas A. V.