Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, I3-4323-554/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-08-24
Bylos Nr.: I3-4323-554/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00378-2021-7
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Algis Markevičius (pirm.)
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “, Transmuralis
Atsakovas: Marijampolės savivaldybės taryba

Kategorijos

14.15Kiti su aplinkos apsauga susiję klausimai
17.7Kiti su statyba susiję klausimai
24.6Savivaldybių administracinė priežiūra
24.7Kiti su vietos savivalda susiję klausimai
51.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I3-4323-554/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00378-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 17.7; 24.6; 24.7; 51.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 24 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjos - uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini) “ atstovui L. V.,

atsakovo - Marijampolės savivaldybės tarybos atstovei V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Marijampolės savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja 2021 m. vasario 17 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė:

Žemesnės instancijos teismas

1) panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-340 patvirtinto Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo, kuriame nurodytam nekilnojamam turtui būtų taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas 2020 metams, 6 punktą;

2) panaikinti 2020 m. sausio 20 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R1-17(AG1-274/09-2020).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde (b. l. 1–6) nurodė, taip pat pareiškėjos atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Marijampolės savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2020 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 1-340 „Dėl Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 6 punktu pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), buvo įtrauktas į Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (toliau - Sąrašas). Vienas iš įtraukimo į Sąrašą pagrindų buvo Marijampolės savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 26 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. AL-1800(13.4) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo buvo konstatuotos aplinkybės, susijusios su Pastato techniniu stoviu ir numatyti įpareigojimai pareiškėjui. Pareiškėjas buvo įpareigotas per 6 mėnesius atlikti Pastato paprastojo remonto darbus ir pagerinti jo būklę, pažymint, kad likus 30 kalendorinių dienų iki nustatyto termino, per kurį statinio naudotojas įpareigotas suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinį, pabaigos turi teisę pateikti Marijampolės savivaldybės administracijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Marijampolės savivaldybės Tarybos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1-271 „Dėl Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo ir įtraukimo į tokio turto sąrašą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo ir įtraukimo į tokio turto sąrašą tvarkos Aprašo (toliau – Aprašas) 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 12.1-12.6 papunkčiuose išvardytų aplinkybių. Tuo pačiu pareiškėjas buvo informuotas, kad nepateikus Marijampolės savivaldybės administracijai dokumentų, Pastatas bus „automatiškai“ įtrauktas į Sąrašą ir pradėta administracinė teisena.

Pažymėjo, kad Pastatas yra pastatytas 1980 metais, naudojant ilgaamžiškas apkrovų skaičiavimo technologijas bei medžiagas. Pastato pagrindinė paskirtis buvo betono mazgas. Pagrindinės atraminės, laikančiosios konstrukcijos yra metalas. Atraminės ir nešančiųjų konstrukcijų apkrovos buvo apskaičiuotos 100 tūkstančių tonų, nes pastatas yra pramoninės paskirties objektas. Pastato viduje, atskiruose aštuoniuose aukštuose buvo sumontuota speciali įrangą - betono maišyklės (kurių apkrovos buvo apskaičiuotos sukimosi momentu veikiant išcentrinei jėgai), užpildų bunkeriai su padavimo į betono maišyklę transporteriais, vandens talpos (gamybos procese buvo pripildytos), maišyklės svorio davikliai, dozavimo įranga, cemento, skaldos, žvyro, smėlio, kitų medžiagų bunkeriai (gamybos procesu buvo sandėliuojamos medžiagos), bunkerių vibratorius (gamybos procese sukeldavo vibracijas), elektros varikliai ir generatoriai, kita įranga. Pareiškėjui įsigijus šį pastatą šios įrangos jau nebebuvo - ji demontuota, ko pasėkoje ženkliai sumažėjo faktinė maksimali skaičiuojamoji apkrova pastato atraminėms ir nešančiosioms konstrukcijoms. Visos pastato atraminės ir nesančiosios konstrukcijos yra išlikusios ir nepažeistos. Pastato pagrindinės konstrukcijos yra stabilios ir pajėgios atlaikyti projektines apkrovas. Pastato pamatų nuosėdžių nėra (tai matosi vizualiai atliekant nuolatinę pastato stebėseną), tuo pačiu šių aplinkybių nėra fiksuota ir Patikrinimo akte. Pastato sienose nėra deformacijų. Todėl akivaizdu, kad Pastato būklė pati iš savęs negali kelti pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Tuo labiau Pastatas randasi pramonės ir gamybos objektų bendroje uždaroje, aptvertoje teritorijoje, į kurią pašaliniai asmenys be pagrindo nepatenka. Šiuo metu Pastatas nėra eksploatuojamas pareiškėjo veiklos vykdymui, todėl Pastatas yra aptvertas, saugiu atstumu nuo statinio, metalinio tinklo tvora, ant kurios yra pakabinti draudžiamieji ženklai vaikščioti ar kitais būdais mėginti patekti į Pastatą. Šios faktinės aplinkybės yra fiksuotos Patikrinimo akte.

Pareiškėjas, būdamas pareigingas ir rūpestingas, vadovaudamasis jam suteikta teise, 2020 m. balandžio 16 d. išsiuntė elektroninį laišką Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiajai specialistei R. K., prašydamas atidėti įpareigojimų vykdymą, kol šalyje bus stabilizuota ekstremali situacija dėl pandemijos neprognozuojamo protrūkio. Prašymas Marijampolės savivaldybės administracijai buvo teikiamas vertinant tai, kad susidaro kitos objektyvios aplinkybės, pagrįstos dokumentais (Pagal Aprašo 12.5 papunktį). Pagal pateiktą 2020 m. balandžio 16 d. prašymą pareiškėjas nėra gavęs iš Marijampolės savivaldybės administracijos jokio informacinio pranešimo ar sprendimo (atsakymo). Nors Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 4 punktas numato, kad sprendimas dėl asmens prašymo ar skundo turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju Marijampolės savivaldybės administracija nesilaikė Aprašo 13 punkto nuostatų (atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 12.1-12.6 papunkčiuose išvardytų aplinkybių, nagrinėja Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius įsakymu sudaryta darbo grupė) ir 15 punkto nuostatų (Darbo grupė, išnagrinėjusi pateiktus statinio naudotojo dokumentus su juose išdėstytais motyvais bei įvertinusi atliktus jo veiksmus dėl objekto būklės gerinimo, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos tarnybiniu raštu pateikia Finansų ir strateginio planavimo skyriui informaciją, kad atsižvelgiant į tai, kad turtas neatitinka 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčiuose išdėstytų kriterijų arba atitinka 12.1-12.6 papunkčiuose išvardytas aplinkybes, siūloma objektą išbraukti iš Sąrašo).

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Tarybos priimtu Sprendimu, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau – Komisija). Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, neanalizavo ir nevertino aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, o tik formaliai konstatavo Marijampolės savivaldybės išdėstytus motyvus, kurie neatitinka faktinių aplinkybių bei vieni kitiems prieštarauja. Su priimtu Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius 2021 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 21Rl-17(AGl-274/09-2020) (toliau – Komisijos sprendimas) ir Tarybos Sprendimo 6 punktu nesutinka, kadangi jie priimti pažeidžiant teisės aktų nuostatas ir yra neteisėti ir nepagrįsti. Sprendimas neatitinka VAĮ reikalavimų, kadangi yra visiškai nemotyvuotas, priimant Sprendimą buvo pažeistas gero administravimo principas, t. y. atsakovas netinkamai vertino (visai nevertino) teiktus pareiškėjo prašymus ir įrodymus.

Atsiliepimas

Atsakovas Marijampolės savivaldybės taryba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 31–41) nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad skundžiamo Sprendimo faktinis pagrindas - 2020 m. spalio 6 d. Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkos ir infrastruktūros skyriaus raštas Nr. AL-7223 (13.10E) “Dėl nenaudojamų, apleistų, neprižiūrimų statinių (patalpų) Marijampolės savivaldybėje” bei Patikrinimo aktas, kuriuo fiksuotos Pastato apleidimo ir neprižiūrėjimo faktą patvirtinančios aplinkybės. Atsakovas 2020 m. vasario 12 d. raštu Nr. SA-1205 (13.9) informavo pareiškėją apie ketinimą patikrinti ginčo statinius. Šiame rašte atsakovas nurodė ir konkretų numatomo statinių patikrinimo laiką, t. y. 2020 m. vasario 26 d. 10 val., taip pat atkreipė Pareiškėjo dėmesį, kad pastatų savininkui ar statinių techniniam prižiūrėtojui nurodytu laiku nepasirodžius patikrinimo vietoje patikrinimo aktas bus surašytas vienašališkai, o apie patikrinimo išvadas ir reikalavimus pareiškėjas bus informuotas raštu išsiunčiant tikrintojo pasirašytą statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą. Pareiškėjas dalyvavo patikrinime, vykusiame 2020 m. vasario 26 d., bei pasirašytinai susipažino su Patikrinimo aktu.

Patikrinimo akte konstatuota, kad vizualiai įvertinus Pastatą, nustatyta, jog pastato išorinėse sienose ištrupėję g/b sienų konstrukcijų sujungimo siūlės, aptrupėjęs g/b blokų konstrukcijos armatūros apsauginis betono sluoksnis, lupasi dažai. Vietomis nuo Pastato cokolio aptrupėjęs apsauginis tinkas. Vietomis langų angos be langų, langų rėmai be stiklų. Esantys langų rėmai mediniai, paveikti puvinio. Įėjimo durys medinės, dažai atsilupę. Pastato vakarų pusėje įvažiavimo vartų nėra, vartų anga atvira. Pastato rytų pusėje esantys vartai mediniai, sulūžę, vizualiai matosi, kad mediena gali būti paveikta puvinio. Vietomis plytų mūro siūlės yra ištrupėjusios, vietomis pastabėta pavienių mūro plytų erozija. Pastato rytų pusėje, virš vartų parapeto plytų mūras yra. Netvarkingi Pastato lauko laiptai, laiptų pakopos aptrupėję. Ant stogo auga medžiai. Netvarkingas parapeto apskardinimas. Įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinio ir jų konstrukcijų (apskardinimai, nuogrindos) - netvarkingi, būklė bloga. Vietomis prie Pastato neįrengta nuogrinda arba esama nusidėvėjus. Prie pamato konstrukcijos auga augalai, medžiai. Pastato metalinės laikančios konstrukcijos paveiktos korozijos. Vizualiai nustatyta, kad lauko sienos, langai, durys, vartai, išorės laiptai, stogo danga, yra blogos būklės ir šios pastato konstrukcijos neatitinka esminių statinio reikalavimų (mechaninio atsparumo ir pastovumo bei higienos, sveikatos ir aplinkos), nustatytų 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr.305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB. Dalis pastato metalinių konstrukcijų demontuotos, kas neužtikrina konstrukcijų mechaninio patvarumo ir stabilumo.

Pastatas nėra eksploatuojamas, nešildomas. Pastato angos neužsandarintos. Nors teritorija aptverta, pašaliniai asmenys gali patekti į pastato vidų. Apžiūrėtas Pastatas galimai turi avarinės būklės požymių, todėl jis kelia pavojų arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Vizualiai matyti, kad pastatas savininkų yra neprižiūrimas, neatliekami pastato remonto darbai, kas blogina statinio būklę. Patikrinimo metu nustatyta, jog statinio techninės priežiūros žurnalas pildomas, nuolatinių stebėjimų įrašai fiksuojami. Duomenys apie pašalintus defektus ir jų įvykdymo datos fiksuojami. Periodinės apžiūros organizuojamos, duomenys užfiksuoti statinio techninės priežiūros žurnale. Pastato išorės remonto darbai neorganizuojami.

Pareiškėjas informuotas apie ginčo statinių būklę bei įpareigotas: „l. <...Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) 34. punktu, statinio techninę priežiūrą organizuoti nepertraukiamai, dažnumas ne rečiau kaip kartą per mėnesį; 2. iki balandžio 30 d. atlikti kasmetinę statinio apžiūrą, pastebėtus defektus ir priemones jiems šalinti įrašyti į statinio techninės priežiūros žurnalą. Vadovaujantis Reglamento 42.1. punktu, kasmetines ir neeilines apžiūras atlieka specialistų grupė (komisija), kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; 3. per 6 mėnesius nuo akto surašymo dienos pradėti vykdyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytų statinių naudotojų pareigas prižiūrint statinius t. y. atlikti pastatų paprastojo remonto darbus ir pagerinti jų būklę“. Pareiškėjui taip pat buvo nurodyta, kad vadovaujantis Aprašo 12 punktu, likus 30 kalendorinių dienų iki nustatyto termino, per kurį įpareigotas suremontuoti statinį, pabaigos jis turi teisę pateikti Marijampolės savivaldybės administracijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Aprašo 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba, kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 12.1-12.6 papunkčiuose išvardytų aplinkybių. Nurodyta, kad nepateikus įrodančių dokumentų, pastatas automatiškai bus įtraukiamas į Sąrašą, pagal kurį bus taikomas Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas diferencijuotas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.

Pabrėžė, kad atsakovas, veikdamas teisėtai ir tinkamai, informavo pareiškėją apie galimas jo, kaip statinių savininko ir naudotojo, netinkamo, nerūpestingo ir neatidaus elgesio pasekmes ir suteikė jam galimybę užkirsti kelią joms atsirasti, papildomai informuojant atsakovą. Tačiau atsakovas iki nustatyto termino iš pareiškėjo negavo jokios informacijos apie nurodytų veiksmų atlikimą, negalimumą juos atlikti ar įrodymų, šalinančių ginčo statinių galimybę būti ginčijamu sprendimu įtrauktiems į Sąrašą. Pareiškėjas savo interesais ginčo Pastato atžvilgiu pradėjo rūpintis praleisdamas Patikrinimo akte nurodytą terminą, t. y. iš esmės tik gavęs ginčijamą Sprendimą. Be to, pareiškėjas apie ginčo statinio būklę, galinčią sukelti jam, kaip statinio savininkui ir naudotojui, galimas pasekmes informuotas dar 2019 metais Marijampolės savivaldybės administracijos raštu Nr. SA-4882 “Dėl statinio konstrukcijų būklės”. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 “Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” (toliau - Nutarimas) 3.2. punkte (3.2.2. – 3.2.11 papunkčiuose) tarp draudžiamųjų veiklų karantino metu statybos sektoriaus veikla nėra nurodyta. Taigi, tai netrukdė pareiškėjui vykdyti statinio naudotojo priežiūros pareigas ir užtikrinti Marijampolės savivaldybės administracijos teisėtų reikalavimų vykdymą. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, inicijavusi teisės aktų pakeitimus, skirtus statybos sektoriui prisitaikyti prie karantino, išplatinusi parengtas rekomendacijas visuomenei ir skirtinguose sektoriuose veikiantiems subjektams, visokeriopai skatino statybų sektoriaus veiklą karantino metu. Ginčo statinys įsigytas dar 2017 metais, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko (iki Patikrinimo akto surašymo) situacijai išsiaiškinti ir sureguliuoti. Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, patvirtinančiais ginčo statinių apleidimo ir nepriežiūros faktą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčas administracinėje byloje pagrinde kilo dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 1-340 dalies, kuria nuspręsta į Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtraukti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso pastatas – betono mazgas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (Administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus byla Nr. AG1-274/09-2020 (toliau – Komisijos byla) (b. l. 33–41). Marijampolės savivaldybės administracija 2020 m. vasario 12 d. raštu Nr. SA-1205(13.9.) „Dėl numatomo statinio techninės priežiūros patikrinimo“ informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir įgyvendinant savivaldybėms pavestas statinių naudojimo priežiūros funkcijas, numatyta patikrinti pastatą - betono mazgą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (Komisijos byla, b. l. 94). Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė R. K., dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui L. V., 2020 m. vasario 26 d. patikrino statinio - Pastatas - betono mazgas, paskirtis - gamybos, pramonės, ypatingasis, plotas 1091,19 m², adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatymo metai - 1980, atliko statinio techninę apžiūrą ir surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. AL-1800(13.4), kuriame nustatyta, kad apžiūrėjus pastatą iš lauko pusės jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė tokia: „vizualiai įvertinus pastatą, nustatyta, kad pastato išorinėse sienose ištrupėję g/b sienų konstrukcijų sujungimo siūlės, aptrupėjęs g/b blokų konstrukcijos armatūros apsauginis betono sluoksnis, lupasi dažai. Vietomis nuo pastato cokolio aptrupėjęs apsauginis tinkas. Vietomis langų angos be langų, langų rėmai be stiklų. Esantys langų rėmai mediniai, paveikti puvinio. Įėjimo durys medinės, dažai atsilupę. Pastato vakarų pusėje įvažiavimo vartų nėra, vartų anga atvira. Pastato rytų pusėje esantys vartai mediniai, sulūžę, vizualiai matosi, kad mediena gali būti paveikta puvinio. Vietomis plytų mūro siūlės yra ištrupėjusios, vietomis pastebėta pavienių mūro plytų erozija. Pastato rytų pusėje, virš vartų parapeto plytų mūras yra. Netvarkingi pastato lauko laiptai, laiptų pakopos aptrupėję. Ant stogo auga medžiai. Netvarkingas parapeto apskardinimas. Įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinio ir jų konstrukcijų (apskardinimai, nuogrindos) - netvarkingi, būklė bloga. Vietomis prie pastato neįrengta nuogrinda arba esama nusidėvėjus. Prie pamato konstrukcijos auga augalai, medžiai. Pastato metalinės laikančios konstrukcijos, paveiktos korozijos. Vizualiai nustatyta, kad lauko sienos, langai, durys, vartai, išorės laiptai, stogo danga, yra blogos būklės ir šios pastato konstrukcijos neatitinka esminių statinio reikalavimų (mechaninio atsparumo ir pastovumo bei higienos, sveikatos ir aplinkos), nustatytų 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr.305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB. Dalis pastato metalinių konstrukcijų demontuotos, kas neužtikrina konstrukcijų mechaninio patvarumo ir stabilumo. Pastatas nėra eksploatuojamas, nešildomas. Pastato angos neužsandarintos. Nors teritorija aptverta, pašaliniai asmenys gali patekti į pastato vidų. Apžiūrėtas pastatas galimai turi avarinės būklės požymių, todėl jis kelia pavojų arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Vizualiai matyti, kad pastatas savininkų yra neprižiūrimas, neatliekami pastato remonto darbai, kas blogina statinio būklę. Statinio savininkai statinio techninės priežiūrą vykdo. Statinio išorinė techninė būklė užfiksuota 2020-02-26 fotofiksacijoje<...>“. Patikrinimo metu nustatyta, jog <...> statinio techninės priežiūros žurnalas pildomas, nuolatinių stebėjimų įrašai fiksuojami. Duomenys apie pašalintus defektus ir jų įvykdymo datos fiksuojami. <.,.>periodinės apžiūros organizuojamos, duomenys užfiksuoti statinio techninės priežiūros žurnale <...>pastato išorės remonto darbai neorganizuojami”. Pareiškėja įpareigota: 1 )“<...Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 34. punktu , statinio techninę priežiūrą organizuoti nepertraukiamai, dažnumas ne rečiau kaip kartą per mėnesį; 2) statinio techninės priežiūros žurnale turi būti daromi įrašai apie nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamas statinio pagrindines konstrukcijas, inžinerinę įrangą ir sistemas, gaisrinės saugos įrenginius ir priemonių būklę, patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę, užfiksuoti pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės joms pašalinti; 3) iki balandžio 30 d. atlikti kasmetinę statinio apžiūrą, pastebėtus defektus ir priemones jiems šalinti įrašyti į statinio techninės priežiūros žurnalą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 42.1. punktu, kasmetines ir neeilines apžiūras atlieka specialistų grupė (komisija), kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą; 4) per 6 mėnesius nuo akto surašymo dienos pradėti vykdyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytų statinių naudotojų pareigas prižiūrint statinius, t. y. atlikti pastatų paprastojo remonto darbus ir pagerinti jų būklę; 5) vadovaujantis Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1-271 patvirtintu Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo ir įtraukimo į tokio turto sąrašą tvarkos aprašo (toliau tekste - Tvarkos aprašas) 12 punktu, likus 30 kalendorinių dienų iki nustatyto termino, per kurį įpareigotas suremontuoti statinį, pabaigos turite teisę pateikti Marijampolės savivaldybės administracijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Tvarkos apraše 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba, kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 12.1-12.6 papunkčiuose išvardytų aplinkybių. Nepateikus įrodančių dokumentų, pastatas automatiškai bus įtraukiamas į Sąrašą, pagal kurį bus taikomas Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas diferencijuotas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Taip pat nurodyta, kad apie šių reikalavimų įvykdymą informuoti statinių naudojimo priežiūros specialistą arba atvykus į Marijampolės savivaldybės administraciją (Komisijos byla, b. 1. 76–78). Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 1-340 pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą (b. l. 8–10). Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas su skundu kreipėsi į Komisiją. Komisija 2020 m. liepos 13 d. sprendimu Nr.21Rl-100(AGl-29/10-2020) pareiškėjo skundą atmetė (Komisijos byla, b. l. 114–122).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas) 4 straipsnyje nurodyta, jog mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, o mokesčio mokėtojai yra nekilnojamojo turto savininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys (3 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos prerogatyva nustatyti konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje. Šioje normoje savivaldybės tarybai taip pat suteikta teisė nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Mokesčio tarifas – nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip (6 straipsnio 1 dalis). Remiantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas (redakcija, galiojusi iki 2021 m. sausio 1 d.) numatė, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Marijampolės savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 1-155 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2020 metams nustatymo“ 2 punktu nustatė, kad nekilnojamojo turto mokesčio už nekilnojamąjį turtą, kuris yra apleistas, neprižiūrimas, tarifas – 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Nekilnojamojo turto, kuriam taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Marijampolės savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 1-271 patvirtintas Marijampolės savivaldybėje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo ir įtraukimo į tokio turto sąrašą tvarkos aprašas. Pagal Aprašo 5 punktą į Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamą Sąrašą įrašomas fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamasis turtas, kuris pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnį yra pripažįstamas mokesčio objektu ir nepatenka į šio įstatymo 7 straipsnyje išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą bei atitinka vieną arba kelis iš šių kriterijų: 5.1. statinių naudotojai nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytų statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį. Statinių naudotojai pagal šį Aprašą laikomi nevykdantys statinių naudotojų pareigų prižiūrint statinį, jeigu jie: 5.1.1. nesilaiko normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; 5.1.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka neorganizuoja ir (ar) neatlieka statinio techninės priežiūros; 5.2. nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei, aplinkai ar turtui ir kuris per priežiūros vykdytojų nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas; 5.3. statiniai ar patalpos akivaizdžiai apleisti ar neprižiūrimi (statiniai ir patalpos apdegę, apgriuvę ar kitaip fiziškai pažeisti; pažeista, nesandari pastato stogo danga; pažeista, neveikianti pastato kritulių surinkimo sistema, apskardinimas; pažeistas, atšokęs, ištrupėjęs pastato fasado tinkas, plytos ar kitos sienų apdailos medžiagos; pažeisti, suirę, trupantys balkonų pagrindai ar architektūros elementai; atviri langai, durys ar kitos angos, leidžiančios netrukdomai patekti į neprižiūrimą pastatą; ant pastato konstrukcijų auga augalai (medžiai) ir t.t.). Pagal Aprašo 6 punktą, iki kiekvienų metų kovo 1 d. Marijampolės savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai pateikia Marijampolės savivaldybės administracijos Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriui (toliau – Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyrius) seniūnijos teritorijoje esančių apleistų ar neprižiūrimų statinių sąrašus (priedas) nurodydami: adresą, objekto unikalų numerį (jeigu žinomas), statinio naudotoją (jeigu žinomas), techninę būklę (nebaigtas statyti ir naudojamas, neprižiūrimas, apleistas, turintis galimos avarinės būklės požymių ir netvarkomas, sudegęs ar pan.) ar objektas pirmą kartą įtrauktas į sąrašą, taip pat prideda turimą vaizdinę medžiagą (nuotraukas, žemėlapius ir pan.). Aprašo 7 punkte nustatyta, kad iki kiekvienų metų liepos 1 d. Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus specialistai (toliau – Priežiūros vykdytojai) gavę pateiktą informaciją, patikrina duomenis, jeigu reikia, patikslina ar papildo, įvertina nekilnojamojo turto techninės priežiūros būklę, nustato nekilnojamąjį turtą, kuris atitinka šio Tvarkos aprašo 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčiuose nurodytus kriterijus ir surašo statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriuose nustatyto terminą per kurį statinio naudotojas įpareigojamas suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinį. Aprašo 12 punktas nustato, kad statinio naudotojai, kurių valdomam nekilnojamam turtui buvo surašytas statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktas, likus 30 kalendorinių dienų iki nustatyto termino, per kurį statinio naudotojas įpareigotas suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti statinį, pabaigos turi teisę pateikti Marijampolės savivaldybės administracijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 12.1–12.6 papunkčiuose išvardytų aplinkybių: 12.1. kai kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas disponuoti sąraše nurodytu nekilnojamuoju turtu (išskyrus turto areštą, uždėtą jo naudotojui dėl neteisėtos veiklos, ir šio turto įkeitimą/hipoteką) ir tais atvejais, kai turtu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (ar kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar sprendimo byloje, susijusioje su šiuo nekilnojamuoju turtu, įsiteisėjimu; 12.2. kai statinio naudotojas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl sąraše minėto objekto rekonstrukcijos, statybos, griovimo leidimų, paskirties keitimo sąlygų sąvado išdavimo arba teritorijų, kuriose yra sąraše nurodyti objektai, planavimo bei projektavimo sąlygų nustatymo ir, pareiškėjui vykdant visas institucijų iškeltas sąlygas, nebuvo baigtas minėtų dokumentų derinimo procesas arba po atitinkamo sprendimo priėmimo praėjo mažiau nei šeši mėnesiai; 12.3. kai dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų nekilnojamasis turtas buvo suniokotas bei šis faktas buvo konstatuotas kompetentingos institucijos išvadoje ir nuo įvykio praėjo mažiau nei šeši mėnesiai; 12.4. kai statinio naudotojas ėmėsi esminių turto tvarkymo veiksmų ir turto būklės pagerinimas užfiksuotas atitinkamais dokumentais; 12.5. kai susidaro kitos objektyvios aplinkybės, pagrįstos dokumentais; 12.6. akto surašymo metu nuo turto įsigijimo praėjo mažiau nei vieneri metai.

Statinio naudotojo pateiktus dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 12.1–12.6 papunkčiuose išvardytų aplinkybių, nagrinėja Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius įsakymu sudaro darbo grupė ( toliau – Darbo grupė) (Aprašo 13 punktas). Statinio naudotojui nepateikus dokumentų, įrodančių, kad nekilnojamasis turtas neatitinka 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba, kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 12.1–12.6 papunkčiuose išvardytų aplinkybių, jo valdomas apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į Sąrašą, pagal kurį jam bus taikomas Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas diferencijuotas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (Aprašo 14 punktas).

Administracinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad priimant Sprendimą pirmiau paminėtų procedūrų buvo iš esmės laikomasi, pareiškėjai nustatyta tvarka buvo pranešta apie numatomą Pastato techninės priežiūros patikrinimą. Atlikus patikrinimą pareiškėja buvo supažindinta su Patikrinimo aktu bei informuota apie tai, jog likus 30 kalendorinių dienų iki nustatyto termino, per kurį įpareigotas suremontuoti statinį, pabaigos turi teisę pateikti Marijampolės savivaldybės administracijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamasis turtas neatitinka Tvarkos apraše 5.1, 5.2 ir 5.3 papunkčiuose išvardytų kriterijų, arba, kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 12.1-12.6 papunkčiuose išvardytų aplinkybių, pareiškėjai buvo išaiškinta, jog neatlikus Pastato tvarkymo darbų, jis bus įtrauktas į Sąrašą.

Nesutikimą su ginčijamu Sprendimu pareiškėja motyvuoja tuo, kad Pastato priežiūra yra atliekama tinkamai, jis nekelia pavojaus.

Administracinėje byloje esantys įrodymai: patikrinimo aktas (b. l. 20–22), fotonuotraukos (Komisijos byla, b. l. 79–93) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Pastatas nėra tinkamos techninės būklės ir negali būti objektyviai laikomas saugiu aplinkai bei jame ar šalia jo esantiems asmenims. Patikrinimo akte taip pat užfiksuoti pastato trūkumai, iš kurių matyti, kad Pastatas akivaizdžiai neprižiūrimas. Pažymėtina, kad Aprašo 4.1. punkte nustatyta, jog apleistas ir neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamas turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtrauktas į apliesto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apraše nėra konkretizuojama, kokio laipsnio ar lygio pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei turi kilti, kokiam žmonių kiekiui, socialinei grupei, kokio lygio grėsmę pastato nepriežiūra turi kelti. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Patikrinimo akte užfiksuoti Pastato pažeidimai neabejotinai gali kelti arti jo dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad pastato angos neužsandarintos, nors teritorija aptverta, pašaliniai asmenys gali patekti į Pastato vidų.

Pareiškėja taip pat teigia, jog 2020 m. balandžio 16 d. išsiuntė elektroninį laišką Marijampolės savivaldybės administracijai (Komisijos byla, b. l. 14) su prašymu atidėti įpareigojimų vykdymą, kol šalyje bus stabilizuota ekstremali situacija dėl pandemijos neprognozuojamo protrūkio, tačiau minėtas prašymas nebuvo nagrinėjamas ir pareiškėja jokio atsakymo į jį negavo.

Atsakovas į bylą pateikė 2021 m. birželio 1 d. raštą Nr. Sa-4731 (8.2), kuriame nurodyta, kad Marijampolės savivaldybė neturi duomenų apie siuntėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. balandžio 16 d. elektroninį laišką adresatui (duomenys neskelbtini), gautą Marijampolės savivaldybėje, o elektroninio ryšio sutrikimai šiuo laikotarpiu nefiksuoti. Administracinėje byloje apklausta liudytoja Marijampolės savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiojo specialistė R. K. patvirtino, jog pareiškėjos nurodomas 2020 m. balandžio 16 d. elektroninis laiškas nebuvo gautas ir Marijampolės savivaldybėje neregistruotas. Taigi, byloje nėra pakankamo pagrindo įrodymų, leidžiančių tvirtinti, jog pareiškėjos nurodomas 2020 m. balandžio 16 d. elektroninis laiškas buvo gautas Marijampolės savivaldybėje ir Marijampolės savivaldybė, nesvarstydama minėto prašymo pažeidė Apraše numatytas procedūras.

Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjos teiginys, jog nebuvo galimybės atlikti pastato remonto dėl kilusios pandemijos nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, pareiškėja nekonkretizuoja, kokių konkrečių veiksmų ėmėsi, siekdamas įvykdyti Patikrinimo akte nustatytus įpareigojimus bei dėl kokių kliūčių, susijusių su šalies teritorijoje paskelbtu karantino rėžimu, negalėjo minėtų veiksmų atlikti, todėl minėta aplinkybė pati savaime negali būti vertinama Aprašo 12.5 papunktyje numatytas pagrindas neįtraukti nekilnojamojo turto objekto į Sąrašą.

Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinas viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat ir priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, privalo nustatyti, ar jis atitinka VAĮ įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

VAĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose viešojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018).

Nagrinėjamu atveju, vertinant ginčo situacijos teisinį pagrindą, esamus įrodymus, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas priimtas nepažeidžiant Apraše numatytų procedūrinių reikalavimų, yra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis, pagrindžiančiais ginčo Pastato apleistumą ir nepriežiūrą, Sprendimas pagrįstas teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka, o tai duoda pagrindą išvadai, kad skundžiama Sprendimo dalis atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl konstatuotina, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Iš esmės analogiškos pozicijos, priimdama sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo dėl ginčijamos Sprendimo dalies, laikėsi ir Komisija, todėl konstatuotina, kad Komisijos 2021 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. 21R1-17 (AG1-274/09-2020) taip pat teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Algis Markevičius