- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- 2-737/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė, Alė Bukavinienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Gubernija“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Švyturys-Utenos alus“
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Kalnapilis-Tauro grupė“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės „Gubernija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19-578/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Gubernija“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Kalnapilio-Tauro grupė“, akcinei bendrovei „Kauno alus“ ir akcinei bendrovei „Ragutis“ dėl nesąžiningos konkurencijos bei klaidinančios reklamos, prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, teisės į nuostolių atlyginimą pripažinimo ir nuostolių bei kompensacijos priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Švyturys-Utenos alus“, akcinei bendrovei „SEB bankas“, akcinei bendrovei „Swedbank“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Respublikos investicija“, bei pagal atsakovės akcinės bendrovės „Kalnapilis-Tauro grupė“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Gubernija“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų bei prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas AB „Gubernija“ pareiškė teisme ieškinį atsakovams AB „Kalnapilio-Tauro grupė“, AB „Kauno alus“ ir AB „Ragutis“ dėl nesąžiningos konkurencijos, prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, teisės į nuostolių atlyginimą pripažinimo ir nuostolių bei kompensacijos priteisimo.
Atsakovas AB „Kalnapilis-Tauro grupė“ pareiškė byloje priešieškinį ieškovui AB „Gubernija“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.
Ieškovas AB „Gubernija“ ir atsakovas AB „Kalnapilis-Tauro grupė“ pateikė į bylą tarp jų 2007 m. liepos 9 d. pasirašytą taikos sutartį, kuria šios sutarties šalys susitarė:
1. Atsakovas AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ įsipareigoja sumokėti ieškovui 200 000 Lt. Lėšos bus pervestos į taikos sutartyje nurodytą ieškovo sąskaitą per 2 dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos.
2. Ieškovas atsisako savo ieškinio reikalavimų atsakovo AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ atžvilgiu, atitinkamai atsakovas atsisako priešieškinio. Ieškovas patvirtina, kad atsakovas AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ turėjo ir turi teisę naudoti žymenis „Ledas“, „Ledo“, „Ledinis“ ir bet kokias jų variacijas alaus žymėjimui.
3. Šalys prisiima sau savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Įvykdžius taikos sutarties sąlygas, šalys jokių pretenzijų dėl byloje išdėstytų klausimų viena kitai neturi. Papildomai ieškovas atsisakys AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ pateikto Ledo alus, reg. Nr.50408 protesto Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure (protesto Nr.1725) per 10 dienų nuo taikos sutarties pasirašymo dienos ir ateityje nereikš protesto ar kitaip ginčys šio prekių ženklo registracijos.
5. Jeigu ieškovas pažeistų taikos sutarties sąlygas, ji privalėtų nedelsiant sugrąžinti atsakovui AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ visas taikos sutarties pagrindu atsakovo sumokėtas ieškovui pinigines sumas ir sumokėti 70 000Lt kompensaciją padengimui atsakovo AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ patirtų išlaidų taikos sutarties derinimui ir tvirtinimui.
Į bylą taip pat buvo pateikta tarp ieškovo AB ,,Gubernija“ ir atsakovo AB ,,Ragutis“ 2007 m. rugpjūčio 9 d. pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys susitarė:
1. Atsakovas AB „Ragutis“ įsipareigoja sumokėti ieškovui 50 000 Lt. Lėšos bus pervestos į taikos sutartyje nurodytą ieškovės sąskaitą per 4 dienas nuo taikos sutarties pasirašymo dienos.
2. Ieškovas atsisako savo ieškinio reikalavimų atsakovo AB „Ragutis“ atžvilgiu. Ieškovas patvirtina, kad atsakovas AB „Ragutis“ turėjo ir turi teisę naudoti žymenis „Ledas“, „Ledo“, ir bet kokias jų variacijas alaus žymėjimui.
3. Šalys prisiima sau savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Įvykdžius taikos sutarties sąlygas, šalys jokių pretenzijų dėl byloje išdėstytų klausimų viena kitai neturi.
5. Jeigu ieškovas pažeistų taikos sutarties sąlygas, jis privalėtų nedelsiant sugrąžinti atsakovui AB „Ragutis“ visas taikos sutarties pagrindu atsakovo sumokėtas ieškovo pinigines sumas ir sumokėti 15 000 Lt kompensaciją padengimui atsakovo AB „Ragutis“ patirtų išlaidų taikos sutarties derinimui ir tvirtinimui.
Vėliau ieškovas AB „Gubernija“ pateikė prašymą šių taikos sutarčių netvirtinti, pažymėjo, kad su jomis nesutinka, nurodė, kad minėtas taikos sutartis ieškovo bendrovės generalinis direktorius pasirašė be bendrovės valdybos sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtino tarp ieškovo AB „Gubernija“ ir atsakovų AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ bei AB „Ragutis“ sudarytas taikos sutartis, bylą ieškovo AB „Gubernija“ ieškinio reikalavimų atsakovams AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir AB „Ragutis“ bei atsakovo AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ priešieškinio reikalavimų ieškovui AB „Gubernija“ dalyje nutraukė, grąžino advokatų kontorai Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai LAWIN 75 Lt sumokėto žyminio mokesčio, panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartimi taikomą laikinąją apsaugos priemonę. Teismas nurodė, kad pagal ieškovo įstatų IX skirsnio 9.4. punktą bendrovės santykiuose su kitais asmenimis, teisme bei arbitraže, bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Teismas pažymėjo, kad taikos sutartyse šalys, taip pat ir ieškovas, patvirtino, jog jų atstovai, pasirašantys šią sutartį yra įgalioti asmenys ir kad jie turi teisę ir gavę visus reikalingus patvirtinimus pasirašyti šią sutartį. Be to, tarp ieškovo ir atsakovo AB „Ragutis“ sudaryta taikos sutartis patvirtinta notaro, o kitos taikos sutarties sąlygos iš esmės yra analogiškos, ir abi taikos sutartys įvykdytos. Ieškovas atsakovams jų sumokėtų piniginių sumų negrąžino, ieškinių dėl taikos sutarčių, kurios jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), pripažinimo negaliojančiomis (CK 6.986 str.) nepareiškė. Esant nurodytoms aplinkybėms bei įsitikinęs, kad ieškovo ir atsakovų AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ bei AB „Ragutis“ sudarytų taikos sutarčių sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, teismas sprendė, kad taikos sutartys teismo gali būti patvirtintos, o byla ieškovo AB „Gubernija“ ieškinio reikalavimų atsakovams AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir AB „Ragutis“ bei atsakovo priešieškinio reikalavimų ieškovui dalyje nutraukta (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas AB ,,Gubernija“ prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, atsakovų AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ bei AB „Ragutis“ prašymus patvirtinti taikos sutartis ir bylą nutraukti atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Nors ieškovas pasirašė taikos sutartį, tačiau atsisakė ją tvirtinti teisme. Tokia yra ieškovo valia. Pagal suformuotą teismų praktiką, teismas prieš patvirtindamas taikos sutartį privalo išsiaiškinti šalių valią. Pažymėtina, kad ne ieškovas, o atsakovai pateikė taikos sutartį tvirtinti, šalys neišreiškė noro taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka, todėl šis klausimas buvo sprendžiamas žodinio proceso tvarka ir ieškovas tiek raštu, tiek žodžiu išreiškė savo valią taikos sutarčių netvirtinti. Ieškovas pasinaudojo CPK 140 straipsnio 3 dalies nuostata. Kol taikos sutartis nepatvirtinta, ji neturi teismo sprendimo galios ir gali būti ginčytina kitais CK numatytais pagrindais. Teismas nurodo, kad ieškovo direktorius turėjo teisę pasirašyti teismo patvirtintas taikos sutartis. Šis teismo argumentas, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas atsisakė tvirtinti taikos sutartį teisme, esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi. Patvirtintomis taikos sutartimis pažeidžiamas viešas interesas, nes patvirtinus taikos sutartį ieškovas gavo apie 50 kartų mažesnes pinigų sumas, negu nurodytos ir prašomos priteisti ieškinyje. Kadangi ieškovas turi kreditorių (tretieji asmenys šioje byloje), kuriems apie taikos sutartis nebuvo žinoma ir kuriems ieškovas yra skolingas dideles pinigų sumas (mokėjimai yra pradelsti), be to, kadangi ieškovo bendrovė yra listinguojama vertybinių popierių biržoje, patvirtinus taikos sutartis pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai, o negrąžinus skolų – krenta bendrovės akcijų kaina, dėl ko nukenčia ir akcininkų interesai. Iš taikos sutarčių turinio matyti, kad ieškovas apskritai atsisako savo ieškinio reikalavimų atsakovų atžvilgiu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šalys išsprendė ginčą iš esmės, nes byla nutraukiama dėl to, kad ieškovas atsisako savo reikalavimų. Tai jau visai kitas bylos nutraukimo pagrindas. Ta aplinkybė, jog taikos sutartis patvirtinta notarine forma, konkrečiu atveju nesukuria jokių specifinių pasekmių. Nors teismas nurodė, kad taikos sutartys yra įvykdytos, pažymėtina, kad ieškovas niekada taikos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdė. Taip pat pažymėtina, kad teismui nepatvirtinus taikos sutarties, ieškovas atsakovų sumokėtas sumas grąžins. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors ieškovas nesutiko su taikos sutarties patvirtinimu dar 2009 m. rugsėjį, atsakovai dėl minėtų sumų grąžinimo pretenzijų nereiškė.
Atsiliepimas
Atsakovas AB ,,Kauno alus“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ prašo atskirojo skundo netenkinti, nurodo, kad ieškovo įmonės direktorius turėjo teisę pasirašyti taikos sutartį, o ieškovo nuomonė dėl taikos sutarties patvirtinimo pasikeitė tik po kurio laiko – pasikeitus bendrovės akcininkų struktūrai. Tai pat nurodo, kad teismas negali tvirtinti tik tokios teismo nutarties, kuri prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Tuo tarpu pats taikos sutarties turinys, jos teisinių pasekmių reglamentavimas suponuoja šalių pasirašiusių Taikos sutartį valią tvirtinti Taikos sutartį teisme. Atsakovas pažymi, kad ieškovas nutylėjo, jog pasirašius taikos sutartį, kita 2007 m. liepos 9 d. licencine sutartimi atsakovas ieškovui sudarė galimybę neatlygintinai naudotis žymeniu ,,DVARO“. Tokiu būdu, kadangi ši sutartis tiesiogiai susijusi su taikos sutartimi, pažeidžiamos atsakovo teisės.
Atsakovas AB ,,Ragutis“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad taikos sutartimi buvo išspręstas taps šalių kilęs ginčas, nuolaidos buvo taikomos tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovo pusės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju iš esmės sprendžiamas klausimas, ar teismas turi teisę tvirtinti taikos sutartį, jei ją pasirašiusi šalis reikalauja jos netvirtinti.
Taikos sutartį iš kitų sutarčių rūšių išskiria sutarties sudarymo momentas ir tikslas – ji sudaroma kilus teisiniam ginčui, kurį siekiama išspręsti taikiai ir tokiu būdu apsisaugoti nuo galimų konfliktų išspręstais klausimais ateityje. Taikos sutarties samprata pateikta CK 6.983 straipsnio 1 dalyje. Šia sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutarties sudarymas teisme reiškia šalių teisinės taikos pasiekimą ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 str.). Analizuojant civilinio proceso normas galima daryti išvadą, jog ginčo teisenoje šalių sutaikymas yra civilinio proceso tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2009).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad taikos sutartis įsigalioja tik ją patvirtinus teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-504/2004). Taigi, akivaizdu, kad taikos sutartis galutinio sprendimo (res judicata) galią įgyja tik įykdžius abi būtinas sąlygas – šalims taikos sutartį pasirašius ir teismui ją patvirtinus (CK 6.985 str.). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2007) preziumuojama, kad teismai, tvirtindami taikos sutartį privalo tikrinti šalių valią dėl taikos sutarties sąlygų. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. spalio 8 d. nutartyje civilinėje byloje nurodė, kad teismui turint abejonių dėl taikos sutarties atskirų sąlygų teisėtumo ar šalių valios išraiškos tinkamumo, teismas klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo turi nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 3 str. 1 d., 140 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos, teismo posėdžio protokolo bei iš skundžiamos nutarties akivaizdu, kad vienos iš šalių – ieškovo – valia, nepriklausimai nuo priežasčių, nesutampa su taikos sutartyse išdėstytomis sąlygomis. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo valios stoka nagrinėjamu atveju sąlygoja tokią situaciją, kuriai esant pirmosios instancijos teismas negalėjo patvirtinti šalių pasirašytų taikos sutarčių, nes tokiu atveju nebeįmanoma pasiekti taikos sutartimis siektų minėtų tikslų – kompromisų dėka pabaigti tarp šalių kilusį ginčą (CPK 185 str.).
Atsakovai nurodo, kad CPK 42 straipsnyje apibrėžtos šalių teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Atsakovų teigimu, ieškovas, pasirašydamas taikos sutartį, tokią valią išreiškė. Atsakovai taip pat pažymi, kad to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Atsakovų nuomone, kadangi teismas nenustatė prieštaravimų nei imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nei viešajam interesui, nebuvo pagrindo atsisakyti taikos sutartį patvirtinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip pagrįstai nurodo šalys, įstatyme teismui nustatyta pareiga prieš tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį revizuoti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), tačiau kartu pažymi, kad taikos sutarties atitikimas minėtai proceso normai teismo tikrinamas tik po to, kai visos taikos sutarties šalys išreiškė valią tokią sutartį sudaryti. Priešingu atveju netektų prasmės CPK 140 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, jog prieš tvirtindamas taikos sutartį teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes – tai reiškia, teismui negali kilti abejonių dėl tokios sutarties šalių pozicijos ir kad, kaip minėta, taikos sutartis įgyja įstatymo galią tik po to, kai teismas ją patvirtina, iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią tokios sutarties netvirtinti. Dėl išvardintų aplinkybių bei dėl taikos sutarties specifiškumo, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju taikos sutartys negalėjo būti tvirtinamos teismo, tačiau tai nereiškia, kad ji nesukuria jokių teisinių pasekmių CK 6.189 straipsnio prasme.
Esant tokioms aplinkybėms, kai žemesnės instancijos teismas, patvirtindamas šalių taikos sutartį, neatsižvelgė į ieškovo valią, atsiranda pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, panaikinimui ir bylos perdavimui pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 p., 338 str.). Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.