Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2010-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-288-655/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-03-31
Bylos Nr.
1-288-655/2010
Teisminio proceso Nr.
1-18-1-02699-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Nukentėjusysis
N. M.
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Birutė Deveikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-288-655/10Proceso Nr. 1-18-1-02699-2009-8Procesinio sprendimo kategorija:1.2.14.3.1; 1.1.4.2.
(S).VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant Toamai Petkevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei,kaltinamojo gynėjai advokatei Birutei Deveikienei,nukentėjusiajai N. M.,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, registruotas darbo biržoje, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas:

1. 2002-06-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teisme pagal LR BK 271 str. 1 d., 16 str. 2 d. 271 str. 2 d. – 9 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 47(1) str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

2. 2005-07-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teisme pagal LR BK 178 str. 4 d. – bauda 4 MGL. 2009-03-12 nutartimi skirtą 4 MGL (500 Lt) baudą pakeisti areštu 2 paroms.

3. 2008-07-23 Vilniaus m. 2 apylinkės teisme pagal LR BK 180 str. 1 d. – areštas 70 p. bausmę atliekant areštinėje, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. M. panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t.y. jis 2009-12-30 apie 08.10 val. jis būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas prieš nukentėjusiąją N. M. fizinį smurtą – suduodamas pastarajai smūgį delnu į veidą, po ko pargriovęs nukentėjusiąją ant žemės, spyrė N. M. į koją, padarydamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, pareikalavo perduoti jam pinigus ir mobilaus ryšio telefoną, po ko išplėšė iš N. M. rankų rankinę, iš kurios išėmė piniginę, kurioje buvo 8 Lt ir nukentėjusios vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir pareikalavo perduoti jam 40 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes N. M. atsisakius perduoti pinigus ir mobilaus ryšio telefoną bei užrakinus šio buto duris, numetė nukentėjusiajai priklausančius piniginę, 8 Lt ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko liudytojui K. M. atvykus prie nurodyto buto ir atrakinus buto duris, iš nurodyto buto pabėgo.

Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad įvykio dienos rytą, konkretaus laiko ir datos neprisimena, būdamas namuose, savo motinos N. M. paprašė paskolinti 40 litų. Motina pinigų paskolinti nesutiko, dėl ko tarp jų kilo konfliktas. Jokio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo, tik paėmė iš jos rankinuko piniginę, tačiau kai pastaroji pagrasino iškvieti policija, viską atidavė ir ramiai išėjo iš buto. Tai buvo papraščiausias šeimyninis konfliktas, kurių pasitaikydavo ir anksčiau. Pinigų reikėjo narkotikams, kuriuos su pertraukomis vartoją jau ilgą laiką. Vairuotojo teisių ar mobilaus telefono nei ėmė, nereikalavo juos duoti arba sumokėti išpirką. Posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, žadėdamas ateityje gyventi kitur ir daugiau su ja nekonfliktuoti. Nurodė, kad dėl konflikto nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji N. M. teismui paaiškino, kad sūnus A. M. vartoja narkotikus, jos atžvilgiu elgesi agresyviai, todėl jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini)sūnus negyvena, o ateina retkarčiais. Nežiūrint į tai, kad anksčiau sūnus ją buvo užpuolęs ir apiplėšęs gatvėje, sūnų įsileidžia, pamaitina, duoda pinigų. 2009 m. gruodžio 30 d. apie 8 val. ji, išeidama pro buto duris iš namų, sutiko sūnų A. M., kuris pareikalavo pinigų ir mobilaus ryšio telefono. Ji tai daryti atsisakė, todėl sūnus trenkė per veidą ir bandė atimti turimą rankinę. Kadangi ji rankinės iš rankų nepaleido, jie susistumdė. Kai nuo stumdymo nukentėjusioji parkrito, sūnus jai spyrė į koją ir atėmė rankinę. Paėmęs iš rankinės nukentėjusiosios vairuotojo pažymėjimą pareikalavo 40 Lt išpirkos. Nenorėdama, kad sūnus išeitų iš namų, ji užrakino buto duris ir telefonu iškvietė vyrą K. M.. Tuo tarpu sūnus norėdamas išeiti iš namų, spyrė į uždarytas duris ir jas apgadino. Kai vyras grįžo į namus ir įeidamas į butą atrakino duris, sūnus numetė vairuotojo pažymėjimą bei iš piniginės paimtus 8 Litus, ir iš buto pabėgo. Dėl patirto sužalojimo į medikus nesikreipė, siunčiama pas teismo medicinos ekspertus, nenuvyko. Teismo posėdžio metu išklausiusi kaltinamojo atsiprašymą nukentėjusioji pareiškė, kad eilinį kartą sūnui atleidžia ir labai nori tikėti, kad sūnus nustos vartoti narkotikus.

Liudytojas K. M. sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad kaltinamasis A. M. yra jo sūnus, tačiau su jais kartu negyvena. Sūnus praeityje yra užpuolęs motiną gatvėje bei ją apiplėšęs, už ką yra teistas, tačiau ir toliau nesiliausja vartoti narkotikų, smurtauja prieš motiną. Dėl narkotikų vartojimo jam priekaištaujama, todėl namuose dažni konfliktai. Apsistumdymų buvo ir anksčiau, tačiau žymesnio smurto nevartodavo. Įvykio rytą, būdamas darbe, sulaukė žmonos skambučio, kuri pranešė, kad į namus atėjo jų sūnus A., reikalauja pinigų, triukšmauja, trankosi, elgesi agresyviai. Nedelsdamas, maždaug per 10-15 minučių, grįžo į namus. Vos jis atrakino duris, pro jas išbėgo sūnus. Smulkiau įvykio detales jam papasakojo žmona N. M.. Matė kraujosrūvas (mėlynes) ant žmonos rankų ir kojos, liepė jai eiti pas ekspertus, tačiau ši nepaklausė.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, neigia vartojęs smurtą prieš savo motiną, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios bei liudytojo parodymais, kita bylos medžiaga.

Netikėti kaltinamojo tėvų, t.y. nukentėjusiosios N. M. ir liudytojo K. M. parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Teismui abu paaiškino, kad sūnus daug metų vartoja narkotikus, ne kartą yra gydytas nuo narkotinės priklausomybės. Pastaruoju metu bėga iš ligoninių, nesutinka gydytis, nesutiko vykti į nemokamą reabilitaciją. Gydyti sūnų privačiose klinikose šeima neturi lėšų. Sūnus pinigų narkotikams reikalauja kiekvieną dieną, kai pinigų negauna, būna agresyvus. Tai, kad su tėvais konfliktuoja dėl narkotikų vartojimo, patvirtino ir pats kaltinamasis.

Įvykio vietos apžiūros metu yra užfiksuota, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje ir virtuvėje yra išmėtyti daiktai, indai maisto produktai ( b.l. 11-15). Šios aplinkybės višiškai patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad negavęs reikalaujamų pinigų A. M. elgėsi agresyviai, trankėsi, mėtė daiktus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo A. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. – jis panaudodamas fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai N. M. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dė nuo jo valios nepriklausnačių aplinkybių, kadangi buto durys buvo užrakintos ir jis negalėjo išeiti.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis pasikėsino padaryti apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę, kaltinamasis anksčiau yra 3 kartus teistas už turtinius nusikaltimus, tame tarpe ir už savop motinos apiplėšimą panaudojant smurtą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b.l. 76-77 ). Į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę įrašytas. Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b.l. 82 ) VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus. Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė (sunki) ( b.l. 79 ), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre į įskaitą neįrašytas. (b.l. 81) 2010-03-04 specialisto išvadoje Nr. 90TPK-32 nustatyta, kad A. M. nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę.( b.l. 84 ).

Kaltinamąjį ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad anksčiau kaltinamajam skiriamos švelnesnės bausmės jokio pozityvaus poveikio nepadarė, todėl, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta tik skiriant kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę. Kadangi kaltininko atsakomybę lengvinančių arba sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė parinktina artima BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatytam sankcijos minimumui.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 , 426-432 str. str., teismas,

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010 m. vasario 3 d.

Kardomąją priemonę-suėmimą, paskirtą A. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė