- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-897-619/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01729-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- D. P.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui R. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovė, pateikusi patikslintą ieškinį, prašė teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) priteisti iš atsakovo R. P. nepilnamečiam vaikui E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500,00 Lt dydžio laikiną materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. P. tvarką, t.y. kad atsakovas R. P. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra E. P. savaitgaliais nuo šeštadienio 11.00 val., vaiką paimant iš jo namų, iki sekmadienio 14.00 val., vaiką grąžinant ieškovei D. P.. Nurodė, kad teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-77-804/2014 m. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Atsakovas piktybiškai siekia ilginti procesą, nebendradarbiauja ir dukros E. P. išlaikymo klausimas gali užtrukti. Ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra tik apie 1500,00 Lt, o atsakovas prie dukros išlaikymo neprisideda jau metus laiko. Bet to, atsakovas piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, suteikiamomis teisėmis. Jis dukrą pasiima su savimi kada nori ir kiek nori, nesiekdamas tinkamai pranešti apie tai ieškovei, su kuria vaikas faktiškai gyvena. Atsakovas pasiėmęs dukrą jos atgal nepristato, todėl ieškovė pati turi pasiimti dukrą. Tarp šalių kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies. Kol bus iš esmės išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-77-804/2014 m., priteisė iš atsakovo R. P. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2009 m. vasario 15 d., po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2014 m. sausio 15 d., iki sprendimo šioje byloje priėmimo. Pavedė D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. P., gim. 2009 m. vasario 15 d., skirtą laikiną materialinį išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise. Iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatė laikiną R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku E. P., gim. 2009 m. vasario 15 d., tvarką: R. P. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra E. P. savaitgaliais nuo šeštadienio 11.00 val., vaiką paimant iš jo namų iki sekmadienio 14.00 val., vaiką grąžinant D. P.. Kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nutartyje konstatavo, kad vaikui reikalingas nuolatinis kasdienis išlaikymas, kurį turi teikti abu tėvai proporcingai savo gaunamoms pajamoms ir vaiko poreikiams, todėl yra teisinis pagrindas įpareigoti atsakovą teikti vaikui išlaikymą. Įvertinęs ieškovės patikslintame ieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, vaikų, kurių tėvai gyvena skyrium, teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais (CK 3.170 straipsnio 2 dalis) bei atsižvelgdamas į tėvų valdžios lygybę (CK 3.156 straipsnis), vieno iš tėvų, negyvenančio kartu su vaikais, teisę bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis), pripažino, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką – yra pagrįstas ir tenkintinas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. P. prašė panaikinti teismo priimtą nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.Teigia, jog ieškovė meluodama teigė, kad atsakovas vilkina bylos procesą, nebendradarbiauja, nesiekia greitesnio bylos išnagrinėjimo. Teismas prašymą išnagrinėjo neišdėstęs jokių nutarties priėmimo motyvų, nepagrindžiant jokiais įrodymais bei detaliai neatsižvelgus į atsiliepimo į ieškinį argumentus, tokiu būdu pažeidus teisę į gynybą. Apeliantas nurodo, kad jis visuomet rūpinosi dukra, tenkino kitus vaiko materialinius poreikius, ieškovė išlaikymo siekia savo pramogom, savo kito nesantuokinio vaiko išlaikymui.
2. Žinodama, kad atsakovo grafikas darbo yra slenkantis (jis yra policijos pareigūnas) ir ne visi savaitgaliai būna laisvi, tokiu būdu stengiasi minimaliai apriboti matymosi su vaiku laiką. Kadangi vaikas mažametis, neina į mokyklą, susitikimai su juo galėtų būti ir savaitės viduryje dėl to nenukenčiant ir netrukdant vaiko vystymuisi. Taip pat atostogų metu vaikas galėtų būti su juo.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka, mano, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto teiginiai, jog jis prisideda prie išlaikymo yra abstraktūs. Dukra gyvena su ieškove, atsakovas du metus, kuomet negyvena su dukra, neprisideda prie jos išlaikymo net minimaliems poreikiams. Dėl bendravimo tvarkos nurodė, kad dukra lanko darželį, ruošiama į paruošiamąją grupę. Teigia, kad atsakovas vaiką paimdavo retai, tik vieną kartą per mėnesį, jai skyrė mažai dėmesio. Apeliantė sutinka leisti dukrą pasiimti ir kitu metu, tačiau tai turi būti suderinta su ieškove ir gautas jos leidimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apelianto atskirasis skundas atmestinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
Dėl laikino išlaikymo
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tarp jų ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol byloje bus priimtas teismo sprendimas. Teikti vaikams išlaikymą privalo abu tėvai, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Siekiant užtikrinti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytas būtinas vaiko vystymosi sąlygas turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat.
Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į šalių teismui pateiktus duomenis ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytus argumentus.
Apeliantas nesutinka su nepilnametei dukrai priteistu laikinu išlaikymu, argumentuodamas tuo, kad jis gera valia teikia dukrai išlaikymą, perka drabužius, maistą, tenkina kitus materialinius poreikius.
Atsižvelgdamas į vaiko teisę gauti nepertraukiamą išlaikymą visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuris negali būti prognozuojamas, bei prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto nurodytos aplinkybės – tai, kad jis teikia išlaikymą nepilnametei dukrai nesudaro pagrindo pripažinti, jog teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neteisėtai ar nepagrįstai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaiko tėvų santykiai yra konfliktiški, kas gali neigiamai įtakoti vaiko interesus. Sprendžiant ginčą tarp sutuoktinių dėl vaiko išlaikymo, vaiko interesai negali būti pažeidžiami, vaikas, kurio gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš tėvų privalo nuolat ir sistemingai gauti nepertraukiamą išlaikymą būtinų poreikių tenkinimui. Tai, kad atsakovas savo nuožiūra teikia tam tikro dydžio išlaikymą dukrai, neatleidžia jo nuo pareigos mokėti mėnesinį, stabilų ir prognozuojamą išlaikymą, skirtą nuolatinių būtinų poreikių tenkinimui. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės netyrė ieškovės ir atsakovo finansinių galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikui, taip pat reikalavimo pagrįstumo tuo aspektu, kiek jame nurodyti dukros poreikiai, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones ieškinio/priešieškinio pagrįstumas iš esmės nėra vertinamas. Teismo priteistas laikinas išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra mažesnis nei orientacinis teismų praktikoje įtvirtintas išlaikymas. Dėl nurodytų aplinkybių, šioje dalyje apelianto argumentai pripažintini teisiškai nepagrįstais.
Dėl bendravimo tvarkos
Nesutikdamas su nustatyta teismo laikina bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, apeliantas teigia, kad jo darbo grafikas yra slenkantis, ne visi savaitgaliai yra laisvi, tokiu būdu stengiamasi minimaliai apriboti matymosi su vaiku laiką.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmestinas apelianto argumentas, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka su dukra pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus dėl to, jog atsakovo darbo laikas yra slenkančiu grafiku, ne visi savaitgaliai laisvi, todėl bus ribotas bendravimas su vaiku. Pažymėtina, kad apeliantas tokių įrodymų (pvz. darbo grafikų) su atskiruoju skundu nepateikė, jų nepateikta ir kartu su teismui pateiktu patikslintu atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b.l. 31-45), todėl laikytina, kad šių aplinkybių jis nepagrindžia (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi nustatyta tėvo bendravimo su vaiku laikina tvarka nepažeidžia vaiko interesų, nes bendravimo tvarka yra optimali, atsižvelgiant į vaiko amžių, dienos rimtą, fizinį aktyvumą. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą byloje nėra duomenų apie atsakovo ir jo dukros bendravimą, santykius, nėra pateikta Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl bendravimo tvarkos. Visos bylai reikšmingos aplinkybės bus išnagrinėtos sprendžiant bylą iš esmės ir užtikrinant, kad nepilnametis vaikas jaustųsi saugus ir turėtų visas galimybes bendrauti su abiem tėvais.
Teismo vertinimu, laikina bendravimo su vaiku tvarka buvo patvirtinta atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, laikantis materialinės teisės normų, reglamentuojančių šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, ir laikinųjų apsaugos priemonių tokiose bylose taikymo pagrindų.
Nesutiktina su apelianto argumentais, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes teismas nutartį priėmė remdamasis ieškovės prašymu bei ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, į kurį jis dar neturėjo pateikti atsiliepimo.
Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apie šio prašymo nagrinėjimą gali pranešti atsakovui, jei mano, kad tai yra būtina. Taigi įstatymas suteikia teismui teisę, o ne pareigą taikant laikinąsias apsaugos priemones apie tai informuoti asmenį, kurio atžvilgiu šios priemonės taikomos, todėl ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neišklausė atsakovo pozicijos, nėra pagrindas konstatuoti, kad ginčijama nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normų reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas atsiliepime į patikslintą ieškinį nesutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, prašo ją atmesti, tačiau nesiūlo jokios kitos konkrečios bendravimo su dukra tvarkos (b.l. 36).
Apeliantas taip pat teigia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Ginčo nutartyje yra nurodyti pagrindiniai motyvai, kuriuo remiantis ieškovės prašymai tenkinami. Absoliutų teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą sudaro tik visiškas motyvų nebuvimas, o ne nepakankamai išsamūs ar apelianto netenkinantys motyvai.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros bei vaiko teisėtų interesų, protingumo principų, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovo R. P. atskirąjį skundą atmesti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.