Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Simonai Penkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistojo gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. nuteistas už tai, kad jis 2006 m. liepos 22 dieną, apie 14 val., viešoje vietoje, prie T. K. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, Šakių rajone tvenkinio, elgėsi įžūliai, įžeidinėjo ten buvusius žmones, grasino šauti L. J. į pilvą, iš savo 6 mm kalibro graižtvinio revolverio ALFA ir iš tokio pat N. R. revolverio šaudė į tvenkinio pusę ir į jį besivejančius G. R. bei V. T., tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, be to, dėl šautinių žaizdų padarė G. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, o V. T. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti dėl neteisingos ir savo dydžiu aiškiai per griežtos bausmės ir sumažinti paskirtąją bausmę. Šiam savo prašymui pagrįsti nuteistasis pateikia šiuos argumentus: teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jo nusikalstamos veikos buvo iš anksto suplanuotos, nes to nepatvirtina bylos medžiaga; teismas be pagrindo teigė, jog veika padaryta iš chuliganiškų paskatų, nes inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas pats savaime yra chuliganizmas, o ir jo veika buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos pažeidimą, bet į tarpusavio santykių išsiaiškinimą; teismas neteisingai įvertino panaudoto ginklo grėsmingumą, seniūnijos pateiktą jo charakteristiką nepagrįstai vertino kaip neigiamą, nes jokių neigiamų faktų apie jį charakteristikoje nepateikta; teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jo darbdavių charakteristikos yra neobjektyvios, nes jis dažnai keičia darbo vietas, apelianto teigimu, ta aplinkybė kaip tik parodo, kad jis yra darbdavių vertinamas, o teismas nesuprato jo darbo specifikos; teismas neatsižvelgė į sunkią jo šeimos padėtį, būtent į tai, kad jis augina du mažamečius vaikus, žmona yra bedarbė, tėvai nedarbingi pensininkai; teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis savo kaltę pripažino tik dalinai, nes jis pilnai pripažino ir savo įvykdytas veikas, ir veikos kvalifikaciją. Apeliantas nurodo, kad padaręs šias nepagrįstas išvadas ir neatsižvelgęs į bausmės skyrimui svarbias skunde nurodytas aplinkybes, teismas be pagrindo parinko jam pačią griežčiausią bausmės rūšį ir neieškojo pagrindo atidėti jam bausmės vykdymą.

Nuteistojo teigimu, teismas neįsigilino į jo asmenybę, neatkreipė dėmesio į tai, kad jis dirba sunkų ir gerbtiną statybininko darbą, išlaiko šeimą, gailisi dėl padarytų veiksmų, pagal galimybes atlygino nusikaltimais padarytą žalą.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad teismas be pagrindo nuosprendžiu pakeitė jam kardomąją priemonę, suimdamas jį teismo salėje, nuteistojo manymu, skirti suėmimą nebuvo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnyje.

Prie apeliacinio skundo nuteistasis pridėjo atsiprašymų G. R. ir V. T. kopijas bei dviejų registruotų laiškų išsiuntimo kvitus, nurodymo pervesti grynuosius pinigus kopiją, iš kurios matyti, kad V. B. 2007-06-21 pervedė valstybinei ligonių kasai 550 litų, pažymas apie šeimos sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti, nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmestinas. Skirdamas bausmes nuteistajam, teismas teisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir prisilaikė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo pagrindų.

Teismas teisingai nustatė, kad nuteistojo L. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nors apeliantas skunde teigia, kad jis pilnai pripažino įvykio aplinkybes ir veikos kvalifikaciją, tokio prisipažinimo teismas pagrįstai nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo ar bylos teisminio nagrinėjimo metu, duodant parodymus apie esmines bylos aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei toks gailėjimais įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Į šias aplinkybes teismų dėmesį atkreipė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas savo 1999 m. gruodžio 23 d. nutarime Nr. 33 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo principus“. Apeliantas gi, net ir skųsdamas teismo nuosprendį bei teigdamas, kad pilnai pripažino padarytas veikas ir jų kvalifikaciją, neigia ir veikos kvalifikaciją, nes nurodo, kad jo veika nebuvo nukreipta į viešąją tvarką, ir byloje nustatytas aplinkybes, savaip interpretuodamas terminus, susijusius su įvykio vietos apibūdinimu, visuomenės rimties ar tvarkos samprata. Teismo nuomone, prie apeliacinio skundo pridėti rašytiniai atsiprašymai, skirti nukentėjusiems G. R. ir V. T., kurie nuteistojo net nepasirašyti, taip pat nepatvirtina tikrosios nuteistojo valios nuoširdžiai atsiprašyti nukentėjusiųjų, suvokus savo kaltę. Apeliaciniame skunde dėstomi teoriniai samprotavimai viktimologijos tema verčia abejoti nuteistojo atsiprašymų nuoširdumu, todėl atsiprašymo teksto sakinys „pasižadu nepamiršti šito atvejo“ gali būti suprastas ir kaip grasinimas.

Skirdamas bausmes, teismas teisingai konstatavo, kad nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti, nes jie įvykdyti ne spontaniškai, nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, yra padaromas iš chuliganiškų paskatų, nors baudžiamojo įstatymo straipsnio pavadinime šis terminas nebenaudojamas. Teismas taip pat teisingai įvertino ir, skirdamas bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad nusikaltimų padarymo metu buvo panaudotas ginklas. Nors nusikaltimo metu naudotas 6 mm. kalibro graižtvinis revolveris ALFA mod. 640 nuosprendyje nevadintas grėsmingu ginklu, jis yra D kategorijos ginklas Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme, o apie jo grėsmingumą gali spręsti nukentėję asmenys, tame tarpe, įvykio vietoje buvę vaikai.

Teismas teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę. Jis praeityje teistas tris kartus, tame tarpe už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą, jo teistumai neišnykę. Jei asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jei teistumas už jį neišnykęs ir nepanaikintas, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, jis yra recidyvistas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis). Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai parinko nuteistajam skirtinos bausmės rūšį. Paskirtosios bausmės savo dydžiu artimos baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės dydžio vidurkiui, savo dydžiu jos nėra aiškiai per griežtos. Teismas taip pat apsvarstė klausimą, ar paskirtosios bausmės vykdymas nuteistajam galėtų būti atidėtas, ir padarė teisingą išvadą, kad paskirtoji L. B. bausmė turi būti vykdoma. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams už vieno ar kelių nesunkių ar apysunkių nusikaltimų padarymą, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vienas iš bausmės paskirčių, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje, yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. L. B. atžvilgiu teismai jau du kartus buvo taikę bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau dėl to viena iš bausmės paskirčių- ateityje nenusikalsti- nebuvo pasiekta.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, nuteistajam pagrįstai pakeista ir kardomoji priemonė. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, kardomojo kalinimo- suėmimo laikas įskaitytas į bausmės laiką, anksčiau pradėjęs atlikti bausmę, nuteistasis ją ir atliks anksčiau.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. B. apeliacinį skundą atmesti.