Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Nijolės Šidagienės (pranešėja), Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Aistei Juchnevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. K. ir A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai (VAVA), N. K., A. K., dėl praleistų terminų atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo pripažinti, kad terminą pateikti prašymą ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo senelio M. B. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 4,21 ha ploto žemę, esančią Mažųjų Lygainių kaime, Vilniaus rajone, praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti terminus šiems dokumentams pateikti. Paaiškina, kad jis yra našlaitis ir užaugo vaikų namuose, o kai 2006-03-10 atvyko gyventi į Mažųjų Lygainių kaimą ir apsigyveno savo senelio M. B. ir motinos D. B. name, tvarkydamas pastogę rado senelio gimimo, mirties liudijimus ir motinos gimimo, santuokos ir mirties liudijimus, o kaimynė T. T. jam papasakojo, kad jo senelis M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno name, kuriame dabar gyvena jis pats ir turėjo paštą, parduotuvę, be to, greta namo turėjo 4,21 hektaro žemės. Sužinojęs apie šias aplinkybes, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir 2007-05-17 įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo tikslu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis yra D. B., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus, o aplinkybę, jog jo senelis M. B. Lygainių kaime, Vilniaus rajone, turėjo 4,21 hektaro žemės, patvirtina Vilniaus apskrities archyvo išduota pažyma Nr. (8.12.) - V5 - 5215, taip pat kitos šio archyvo pažymos, pagal kurias Trakų rajono likviduotų apylinkių DŽDT vykdomųjų komitetų dokumentų fonde, Lygainių apylinkės 1949 - 1950 m. ūkinėje knygoje įrašyta jo senelio M. B. B. šeimos sudėtis ir turėta žemė. Pagal turimus dokumentus nustatyta, kad M. B. mirė (duomenys neskelbtini), o jo duktė D. B. - (duomenys neskelbtini), D. B. turėjo tris vaikus – pareiškėją, dukrą N. K. ir sūnų A. K., tačiau dėl M. B. žemės į žemėtvarkos skyrių iki šiol niekas nesikreipė (b.l.1-2).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VAVA atsiliepime paaiškino, kad tuo atveju, jeigu teismas nustatys, kad priežastys, dėl kurių pareiškėjas praleido terminą pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus yra svarbios, neprieštarauja, kad praleistas terminas pareiškėjui būtų atnaujintas. Nurodė, kad Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius M. B. nuosavybės teisių atkūrimo bylos neturi (b.l.41-43).

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. (N.) K. atsiliepimu prašo pareiškimą patenkinti. Paaiškina, kad ji, žinodama pareiškime išdėstytas aplinkybes ir suvokdama, jog jos brolis V. B. užaugo vienišas, pati paragino jį kreiptis į teismą, todėl prašo pareiškėjo išdėstytas aplinkybes pripažinti svarbiomis ir atnaujinti jam praleistus terminus kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio žemę. Nurodė, kad ji atsisako jai priklausančios senelio turėtos žemės dalies ir neprieštarauja, kad pareiškėjas vienas susigrąžintų senelio M. B. žemę (b.l.44).

Pareiškėjas bylą nagrinėjant teisme, pareiškimą palaikė, papildomai paaiškino, kad iki 2006 metų gyveno Vilniuje, nes nežinojo, kas jo tėvai ir kad turi seserį ir brolį, jam apie tai papasakojo buvusi jo internato auklėtoja, jam gyvenant vaikų namuose bei internate ši informacija nuo jo buvo slepiama. Jis buvo D. B. nesantuokinis sūnus, ji jį pametė ir išvažiavo į Rusiją, į plėšinius.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. K. su pareiškimu sutiko, paaiškino, kad brolis juos susirado neseniai, jis pats dokumentų dėl senelio žemės neieškojo ir prašymo neteikė, neprieštarauja, kad teises atsikurtų vienas brolis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. K. su pareiškimu sutiko, paaiškino, kad brolis juos susirado prieš 2-3 metus, o motina sakė, kad turėjo dar vieną, vyresnį už juos, sūnų, bet jis mirė.

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į savo senelio valdytą žemę. Tokią teisę jam garantuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, iš kurio normų analizės matyti, kad nuosavybės teisių atkūrimo priėmimas yra sudėtinis procesas, inicijuojamas asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybes teises bei sąlygojamas šiame procese dalyvaujančių subjektų veiksmų atlikimu įstatymo apibrėžtais terminais. Įstatymo (Nr.VIII-359 2004-10-12 redakcija) 10 str. 1 dalis numato, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo 10 str. 4 dalis numato, jog kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo nuostata, leidžianti asmenims prašyti atnaujinti terminą paduoti prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir (ar) pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus įvesta 2004-10-12 įstatymo pakeitimu Nr.IX-2490.

Nustatyta, kad pareiškėjas Įstatymo numatytais terminais prašymo atkurti nuosavybės teises į jo senelio M. B. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 4,21 ha ploto žemę nėra pateikęs. Pareiškėjas teigia, kad jis apie aplinkybę, jog turi teisę atkurti nuosavybės teises į jo senelio M. B. valdytą žemę sužinojo tik po to, kai, 2006-03-10 jam atvykus gyventi į Mažųjų Lygainių kaimą, Vilniaus rajone, kaimynė T. T. jam papasakojo, kad jo senelis M. B. Mažųjų Lygainių kaime, Vilniaus rajone, turėjo 4,21 hektaro žemės (b.l.1).

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-04-16 sprendimu pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis yra D. B., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus, jos paliktas ligoninėje ir kad apie savo kilmę pareiškėjas sužinojo iš buvusio auklėtojo tik dabar (b.l.30-31). Pagal byloje esančius dokumentus nustatyta, kad pareiškėjo motina D. B. yra M. B., gimusio (duomenys neskelbtini) ir mirusio (duomenys neskelbtini), duktė, ji turėjo tris vaikus – pareiškėją, dukrą N. K. ir sūnų A. K. ir mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.7-8,11-12,15-16,17-18,19-20,21-22). Vilniaus apskrities archyvo 2007-12-13 pažymoje Nr.(8.12.)-V5–5215 nurodoma, kad M. B. 1948-1950 m. Lygainių kaime Lygainių apylinkėje Rūdiškių valsčiuje Trakų apskrityje turėjo 4,21 hektaro žemės (b.l.25).

Nurodytos byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia kolegijai daryti išvadą, jog pareiškėjas prašymo atkurti nuosavybės teises laiku nepateikė dėl ne nuo jo priklausiusių aplinkybių, tik 2007-04-16 sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis yra D. B. sūnus.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 2 d. įtvirtinta, jog paduodant skundą dėl sprendimo, priimto nuosavybės teisių atkūrimo byloje, šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, byloje Nr.AS4-50-2006 išaiškino, jog, taikant įstatymo analogiją, asmenys, paduodantys prašymus atnaujinti praleistą terminą nuosavybės teisių atkūrimo bylose, žyminio mokesčio nemoka. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui V. B. grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą patenkinti. Atnaujinti V. B. terminą pateikti prašymą ir giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo senelio M. B. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 4,21 ha ploto žemę, esančią Mažųjų Lygainių kaime, Vilniaus rajone.

Įpareigoti Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, šiam sprendimui įsiteisėjus, grąžinti V. B. (asm.k. (duomenys neskelbtini) be pagrindo sumokėtą 200 Lt žyminį mokestį.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.