Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas Ž. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas) 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. sausio 16 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN. Per visą šį laikotarpį Vilniaus PN administracijos jis ne kartą buvo diskriminuojamas. Detalizavo, kad mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje avalynės gamintojo specialybės. Jį ir kitus mokinius už gerą mokymąsi ir darbą mokytojai Vilniaus PN administracijai siūlė skatinti, tačiau Vilniaus PN jo neskatino. Pareiškėjo nuomone, jis yra neskatinamas todėl, kad priklauso nuskriaustųjų kastai, dažnai rašo skundus administracijai. Akcentavo, kad dėl Vilniaus PN egzistuojančių kastų ir diskriminacijos yra pasisakęs ir Seimo kontrolierius pažymoje Nr. 1-1593.Pažymėjo, kad jis ne kartą kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl skatinimo, tačiau gavo atsakymus, kurie neatitinka tikrovės. Tuo pačiu klausimu jis kreipėsi ir į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuris taip pat pateikė neigiamus atsakymus. Nurodė, kad siekia paskatinimo, kadangi nori būti anksčiau išleistas į laisvę, taip pat, gavęs paskatinimą, jis galėtų patekti į lengvąją nuteistųjų grupę ir neribotai palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais ir draugais. Vilniaus PN nepagrįstai užkerta tam kelią, dėl tokių veiksmų jis jaučiasi menkinamas, kankinamas, diskriminuojamas. Skundo reikalavimą pareiškėjas grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytos paskatinimo priemonės skyrimas yra įgalioto pataisos pareigūno teisė, bet ne pareiga. Nurodė, kad pasiūlymai dėl paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems svarstomi laisvės atėmimo vietų įstaigos Drausmės komisijoje (toliau – ir Drausmės komisija). Paskatinimo priemonės skiriamos kompleksiškai įvertinus nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Pasiūlymai (teikimai) dėl paskatinimo priemonių skyrimo nuteistiesiems registruojami teisės aktuose nustatyta tvarka, o priėmus sprendimą skirti arba neskirti paskatinimą, įsiuvami į nuteistojo asmens bylą.Atsakovo atstovo teigimu, iki 2016 m. birželio 10 d. Drausmės komisija negavo nei vienos rekomendacijos, kuria būtų teikiama svarstyti Ž. R. paskatinimo klausimą. Atsižvelgusi į Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos 2016 m. birželio 10 d. teikimą Nr. R3-149 dėl siūlymo skatinti Ž. R., Drausmės komisija 2016 m. liepos 14 d. protokole Nr. 41-163(1) įformintu sprendimu siūlė skatinti nuteistąjį Ž. R. skiriant jam padėką. Vilniaus PN direktorius 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7-242, vadovaudamasis BVK 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, už sėkmingą Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos avalynės gamintojo kursų baigimą, pareiškėjui skyrė padėką. Pagal BVK 141 straipsnio 7 dalį, paskatinimas, kuriuo pareiškiama padėka, suteikia teisę paskambinti telefonu, gauti papildomai tris pašto arba perduodamus siuntinius per vienerius metus, suteikiami trys papildomi trumpalaikiai arba ilgalaikiai pasimatymai per vienerius metus, prieš terminą panaikinama paskirta nuobauda, pailginamas pasivaikščiojimo laikas <...>.Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl Vilniaus PN administracijos toleruojamų nuteistųjų subkultūros apraiškų. Pažymėjo, kad nuteistųjų priskyrimas vienai ar kitai subkultūros grupei yra reiškinys, kurį suponuoja nuteistųjų tarpusavio santykiai ir toleruojamas tik nuteistųjų socialinėje terpėje. Nuteistųjų subkultūros apraiškų Vilniaus PN administracija netoleruoja, vykdydama savo funkcijas ji vadovaujasi išskirtinai galiojančiais teisės aktais, o ne nuteistųjų bendruomenėje vis dar gyvuojančiais nerašytais įstatymais. Pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais teiginiais.Vilniaus PN nuomone, nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.