Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga Nr. 01-1-02961-17, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2013 m. gruodžio 9 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2014 m. liepos 4 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro kaip atlikęs bausmę;

2. 2016 m. gruodžio 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per visą bausmės paskyrimo laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį (iš viso 240 valandų). Vadovaujantis BK 72² straipsniu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Bausmė neatlikta,

kaltinamas pagal BK 146 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. V. 2017 m. sausio 20 d. apie 7 val. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš nukentėjusiosios L. V. valią užrakino ją rūsio patalpoje Nr. 10, iš kurios ji negalėjo išeiti ir taip neteisėtai laikė ją iki 2017 m. sausio 20 d. 8.30 val. tol, kol atvyko ir ją išlaisvino policijos pareigūnai, tokiais savo veiksmais kartu gyvenančiai šeimos narei – motinai J. V. neteisėtai atėmė laisvę. Šiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo J. V. 2017 m. sausio 20 d. ir 2017 m. sausio 30 d. apklausos protokolų (b. l. 86-87, 89) nustatyta, kad jis gyvena su savo motina (duomenys neskelbtini). Jo motina yra antros grupės invalidė dėl šizofrenijos ir šizoafektinio sutrikimo. Jis nėra oficialus jos globėjas. Žino ir supranta, kad mama serga tokia liga, tačiau jis nelabai gali jai padėti ir paskutiniu metu su ja nesusitvarko. Mama visada blogai elgiasi, nesupranta kur eina ir ką daro. 2017 m. sausio 19 d. vakare pas jį buvo atėjęs draugas K. D. su E. B., su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus. Mama L. V. dar buvo namuose. Vėliau ji išėjo basa į lauką ir kažkur vaikščiojo Birštono miete. Motina išeina viena ir vaikšto po Birštono miestą. Radęs motiną Birštono mieste, ją vis parsivesdavo į butą, liepdavo niekur neiti, tačiau net nepastebėdavo kaip ji išeidavo iš buto. Visą naktį gėrė bute vienas. 2017 m. sausio 20 d., apie 6 val. ryto pas jį į butą vėl atėjo K. D. su E., su kuriais toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Motina irgi nemiegojo, tačiau buvo savo kambaryje. Apie 7 val., nežino kodėl taip pasielgė, pagalvojo, kad motina vėl norės išeiti iš buto, liepė jai apsiauti šlepetes ir eiti su juo. Nutarė ją nuvesti ir užrakinti namo rūsyje. Norėjo ją pagąsdinti, todėl nuvedė į namo rūsį, paliko ją bendrose rūsio patalpose, užrakino pirmas lauko rūsio duris, o pats nuėjo namo. Kiek pabuvęs namuose, nusprendė nueiti pasižiūrėti ką ji ten veikia. Nuėjęs pamatė, kad mama išmėčiusi kaimynų dviračius, ištąsiusi kažkokius popierius, tada nusprendė užrakinti ją jų rūsio patalpoje. Liepė jai eiti į rūsio patalpą. Motinai įėjus, užrakino rūsio kambariuko duris pakabinama spyna ir nuėjo namo. Rūsyje nebuvo sutikęs kaimynų, neprisimena, buvo girtas, nes visą naktį gėrė. Toliau visų aplinkybių neprisimena, buvo labai girtas, prisimena tik tiek, kad ėjo išleisti motinos iš rūsio ir tuo pat metu atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Dėl šio įtarimo sutinka, prisipažįsta, sutinka, kad buvo užrakinęs savo motiną rūsyje ir ją ten laikė iki tol kol atvažiavo policijos pareigūnai. Nežino kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali.

Iš nukentėjusiosios L. V. 2017 m. sausio 20 d. apklausos protokolo (b. l. 11) nustatyta, kad 2017 m. sausio 20 d. ji miegojo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Rūsyje nebuvo. Kas vyko nieko neprisimena, negali pasakyti. Ji gyvena su sūnumi J. V.. 2017 m. sausio 20 d. pas jį buvo atėję draugai, kas tokie, negali pasakyti, nežino. Sūnus J. V. ją tik kartais muša, labai retai, paskutiniu metu beveik visai nemuša. Ji turi antros grupės invalidumą dėl depresijos, geria antidepresinius vaistus.

Iš liudytojo A. G. 2017 m. sausio 25 d. apklausos protokolo (b. l. 14-15) nustatyta, kad L. V. šeima Birštono administracijos Socialinės paramos skyriui yra žinoma dėl to, kad Socialinės paramos skyrius skiria jiems būsto šildymo išlaidų kompensacijas. L. V. gyvena su savo sūnumi J. V., kuriam taip pat buvo skiriama pašalpa, tačiau šiuo metu neskiria. Ši šeima nėra įtraukta į rizikos šeimas, tačiau jiems žinoma, kad L. V. serga šizofrenija ir turi problemų dėl sveikatos, yra gavę informacijos iš Rokiškio psichiatrinės ligoninės, taip pat pastoviai bendrauja su Prienų PSPC Psichikos sveikatos centru. Šiuo metu L. V. yra gydoma Marių ligoninėje. Skyrius renka dokumentus ir yra ruošiamasi teikti teismui pareiškimą dėl L. V. veiksnumo apribojimo. Ruošiamasi organizuoti socialinės pagalbos paslaugų teikimą į namus.

Iš liudytojos A. V. 2017 m. sausio 20 d. apklausos protokolo (b. l. 20-21) nustatyta, kad ji yra L. V. kaimynė, gyvena antrame aukšte, o L. su sūnumi pirmame aukšte. 2017 m. sausio 20 d. apie 7 valandą ji ruošėsi į darbą. Būnant savo bute, girdėjo kaip L. V. bute J. V. keletą kartų rėkė ant mamos, klausdamas, kur jos batai. Daugiau nieko negirdėjo. Tada ji išėjo į lauką, nuėjo į rūsį. Rūsio duris rado atrakintas, rūsyje degė šviesa, buvo didelė betvarkė, primėtyta šiukšlių, pridaryta gamtinių reikalų. Ji iš karto suprato, kad čia būta J. V. su draugais ir kad jie čia taip pridarę. Jų name yra 12 butų ir visuose gyvena pagyvenusios moterys. Tik viename bute gyvena J. V., kuris galėtų taip pasielgti. Jai būnant rūsyje, prie jos atėjo J. V., kuris atsivedė motiną L. V. ir ją uždarė jų rūsyje, užrakino pakabinama spyna. L. dar paklausė: „J., ką čia darai?“. Neprisimena ką jis atsakė. Ji buvo labai susinervinusi dėl padarytos netvarkos rūsyje, todėl ir neprisimena ką jis atsakė. J. užrakino motiną, o ji išėjo iš rūsio, nes pati jo bijo. Neprisimena kuo buvo apsirengusi L., tik matė, kad buvo be striukės. Išėjusi iš rūsio, nuėjo dirbti ir mieste apie 7.30 val. susitiko policijos automobilį, kuriems pranešė apie įvykį, paprašė, kad jie nuvažiuotų pasižiūrėti. Apie 8 val. einant namo, prie namo, susitiko kaimynę A. T., kuriai viską papasakojo ir abi nuėjo į rūsį. Rūsyje vis dar buvo užrakinta L., kuri šaukėsi pagalbos, daužėsi, prašė, kad ją išleistų. A. atsakė, kad neturi raktų. Tada nuėjo pas J. į butą. Jai buvo baisu ir nesuvokiama, kad J. užrakino rūsyje ir laikė motiną, todėl norėjo, kad jis ją atrakintų ir išleistų. Bute, kambaryje sėdėjo K. D. su kažkokia mergina, o J. V. miegojo fotelyje. A. pašaukė J., nematė ar jis prabudo. A. liepė jam nueiti ir išleisti motiną, o jei ne, praneš policijai ir jos išėjo. Išėjus į lauką, dar stovėjo kalbėjo, tada atvažiavo ir policijos pareigūnai, kurie nuėjo į rūsį. Ji su A. stovėjo lauke su viena pareigūne, o iš rūsio matė kaip išėjo L. V., J. V. ir dar vienas pareigūnas, jie visi nuėjo į V. butą. L. V. buvo apsiavusi vieną rudos spalvos batą, o kita koja buvo basa. J. V. dažnai skriaudžia savo motiną, jos neprižiūri ir nesirūpina.

Iš liudytojos A. T. 2017 m. sausio 23 d. apklausos protokolo (b. l. 23-24) nustatyta, kad ji yra V. kaimynė, jie sutaria gerai, nekonfliktuoja. Žino, kad L. V. serga šizofrenija, o J. V. yra jos sūnus. J. V. prižiūri mamą, tačiau dažnai ją skriaudžia ir muša. 2017 m. sausio 20 d. apie 8 val. važiavo į darbą. Kieme ją susistabdė kaimynė A. V., kuri pakvietė nueiti į namo rūsį. Abi nuėjo į rūsį, prie V. rūsio durų. Dar lipant į rūsį girdėjo kaip L. V. šaukėsi pagalbos, prašė, kad ją išleistų. Priėjusi prie V. rūsio durų, pamatė užrakintas duris pakabinama spyna, o rūsio patalpoje užrakintą L. V.. Patalpoje degė šviesa. L. ją atpažino ir pasakė, kad ją išleistų. Ji neturėjo rakto, todėl su kaimyne A. nuėjo pas J. į butą. Buto durys buvo atrakintos. Įėjus, kambaryje J. V. miegojo ant fotelio, o vaikinas ir mergina sėdėjo ant lovos. Kadangi J. miegojo, ji jam nieko nesakė, nes suprato, kad jo neprikels ir jos išėjo su kaimyne į lauką. Žinojo, kad kaimynė A. jau yra pranešusi policijos pareigūnams apie šį įvykį, todėl laukė policijos. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, jiems atvykus, ji ir vienas pareigūnas nusileido į rūsį. Jiems priėjus prie V. rūsio durų, ten jau buvo ir J., kuris atrakinėjo durų spyną. Atrakinus duris, L. išėjo iš rūsio patalpos. Pareigūnas paklausė J., kodėl jis taip pasielgė, o J. atsakė, kad porai valandų užrakino. L. išėjus iš patalpos, matė, kad ji buvo apsiavusi tik vieną batą, o kita koja buvo basa, be kojinės, su sportinėmis kelnėmis ir plonais marškinėliais. Jai išėjus, L., J. ir policijos pareigūnas nuėjo pas juos į butą, o ji nuvažiavo į darbą.

Iš liudytojo V. S. 2017 m. sausio 20 d. apklausos protokolo (b. l. 2627) nustatyta, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato tyrėju. 2017 m. sausio 20 d. atvykus į darbą, apie 8 valandą buvo gautas pranešimas, kad J. V. daugiabučio namo rūsio patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), yra užrakinęs savo motiną L. V. ir ją ten neteisėtai laiko, neišleidžia. Tikrinant informaciją, jis kartu su vyresniąja tyrėja M. V. ir vyriausiuoju patruliu R. J., nuvyko į įvykio vietą. Prie namo juos pasitiko dvi namo kaimynės, kurios paaiškino, kad J. V. savo motiną laiko užrakintą rūsyje. Užėjus į daugiabučio namo rūsį, nusileidus laiptais, rūsyje rado J. V., kuris atrakinėjo rūsio duris. Atrakinus duris ir jas atidarius, iš patalpos išėjo L. V., kuri su savimi turėjo kibirą. J. V. paaiškino, kad jis motiną uždarė rūsyje apie 6 valandą ryto dėl to, kad nenorėjo, kad ji išeitų iš buto. L. V. nieko nesakė, tik praėjo pro juos ir nubėgo į butą. Ji buvo basa su šlepetėmis, džinsais, megztiniu. Ant jos veido, virš kairiojo antakio matėsi sena kirstinė žaizda, dešinės akies voke kraujosruva. Nuėjus į butą, jame rado J. draugus K. D. ir E. B.. J. V. buvo pristatytas į policijos komisariatą kur jam buvo nustatytas 2,07 promilių girtumas. L. V. iškviesta greitoji pagalba, kuri ją išvežė į Kauno marių ligoninę.

Iš analogiškų 2017 m. sausio 20 d. liudytojo R. J. ir 2017 m. sausio 23 d. liudytojos M. V. apklausos protokolų (b. l. 29-30, 32-33) nustatyta, kad 2017 m. sausio 20 d. nuo 6 val. jie pradėjo tarnybą. Apie 7.30 val. patruliuojant Birštono mieste, Jaunimo gatvėje jų tarnybinį automobilį sustabdė A. V., kuri pranešė, kad J. V. yra užrakinęs ir laiko namo rūsyje savo motiną L. V.. Ši šeima yra jiems žinoma dėl to, kad sūnus J. V. dažnai smurtauja prieš savo motiną. Nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), nusileido į rūsį, kur rado užrakintą rūsio patalpoje L. V.. Ji šaukėsi pagalbos ir prašė atrakinti duris, sakė, kad ją užrakino sūnus J., nuo kada yra užrakinta, pasakyti negalėjo. Rūsio durys buvo pažymėtos 10 numeriu, ant durų kabojo pakabinama spyna, duryse buvo langelis, pro kurį kalbėjosi su L. V.. Ant L. V. veido matėsi senos kraujosruvos dešinės akies voke ir prakirsta žaizda virš kairiojo antakio. Nuėjus į butą pas sūnų, beldžiant į duris, jų niekas neatidarė, bute triukšmo nesigirdėjo. Neįėjus į butą, nuvyko į policijos komisariatą, informavo vadovą, tada su tyrėju V. S. vėl nuvyko į įvykio vietą. Atvykus prie (duomenys neskelbtini) namo, lauke prie laiptinės durų jau laukė dvi kaimynės, kurios patvirtino, kad matė kaip J. V. užrakino rūsyje savo motiną, aiškino, kad bute dažnai triukšmaujama, sūnus dažnai muša savo motiną. Jie liko kalbėti su kaimynėmis, o V. S. nuėjo į rūsį. Netrukus iš rūsio išėjo L. V., J. V. ir V. S.. Nuėjus į butą, jame buvo rasti K. D., kuriam nustatytas 0,30 promilių girtumas, ir nepilnametė E. B., kuriai nustatytas 0,12 promilių girtumas. J. V. buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur jam nustatytas 2,07 promilių girtumas.

Iš liudytojo K. D. 2017 m. sausio 20 d. apklausos protokolo (b. l. 35-36) nustatyta, kad 2017 m. sausio 20 d. apie 6.30 val. jam paskambino J. V. ir paklausė ar jis turi alaus. Atsakė, kad turi. Jis paprašė ateiti ir atsinešti alaus, sakė, kad jam bloga. Jis tuo metu jau nemiegojo, namo buvo parsivežęs draugę E.. Po J. skambučio, jis su E. nuėjo pas J., nusinešė du butelius alaus. Atėjus pas J., jo mamos kambario durys buvo uždarytos, jie nuėjo į J. kambarį ir ten gėrė alų, klausėsi muzikos. E. taip pat paragavo alaus. J. sakė, kad yra užrakinęs mamą L. rūsyje, kad ji neišeitų, sakė, kad ji jį nervina, kad vis išeina iš namų. Jis nori, kad L. niekur neitų, o būtų namuose. Sėdint ant fotelio J. užmigo. Netrukus į butą atėjo dvi J. kaimynės, viena iš jų užrėkė J. ir liepė išleisti mamą iš rūsio. J. pramerkė akį ir pasakė, kad pamiršo išleisti. Tada kaimynės išėjo, J. irgi išėjo, o jis su E. dar liko pas J. bute. Jis nematė kur nuėjo J., bet netrukus į butą atėjo J., jo mama L. V. ir policijos pareigūnai. Suprato, kad J. mamą buvo užrakinęs rūsyje, bet jis nematė ir nežino kiek laiko jis ten ją laikė, J. nesakė. Ryte jis buvo labai girtas. J. dažnai skriaudžia mušdamas savo motiną, vieną kartą yra matęs kaip ją mušė, tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Be kaltinamojo J. V. prisipažinimo, nukentėjusiosios L. V., liudytojų A. G., A. V., A. T., V. S., R. J. ir M. V. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2017 m. sausio 23 d. tarnybinis pranešimas dėl alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo (b. l. 38), kuriame užfiksuota, kad 2017 m. sausio 23 d., 8.46 val. J. V. nustatytas 2,07 promilių girtumas;

2017 m. sausio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 5-9), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), rūsio patalpa Nr. 10.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje, nes jis, neteisėtai atėmė savo motinai L. V. laisvę, t. y. 2017 m. sausio 20 d. apie 7 val. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš nukentėjusiosios L. V. valią užrakino ją rūsio patalpoje Nr. 10, iš kurios ji negalėjo išeiti ir taip neteisėtai laikė ją iki 2017 m. sausio 20 d. 8.30 val. tol, kol atvyko ir ją išlaisvino policijos pareigūnai. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už J. V. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis J. V. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 101-103).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą žmogaus laisvei. Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. praeityje teistas (b. l. 73-75), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 62-72), psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 61). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Nukentusioji ir jos įgaliotas atstovas Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuoti 2017 m. sausio 30 d. pranešimais (b. l. 06, 108). Prokuroro pareiškime nurodyta, kad kaltinamasis J. V. sutinka su prokuroro pasiūlyta 45 parų arešto bausme, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, ankstesnį kaltinamojo elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, ankstesnius jo teistumus, teismo manymu, yra teisinga bausmės rūšis nebe pirmą kartą teisiamam asmeniui.

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

J. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. V. (b. l. 93-94) bei įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios (b. l. 95-96).

Į bausmės laiką J. V. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. sausio 20 d. 8.45 val. iki 2017 m. sausio 22 d. 8.20 val. (b. l. 90-91, 92) (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. V. paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamoj kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi paskirtą bausmę, subendrinti su 2016 m. gruodžio 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, iš dalies sudedant ir keičiant viešųjų darbų bausmę į arešto bausmę ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo J. V. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 20 d. 8.45 val. iki 2017 m. sausio 22 d. 8.20 val. (2 paros), vieną parą laikino sulaikymo prilyginant 1 (vienai) parai arešto.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. V. bei įpareigojimą gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, J. V. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. V., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.