- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-677-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02991-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jelena Šiškina, Rūta Petkuvienė
- Atsakovas
- K. A.
- Kategorijos
- 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės „Energo-Eko-Plus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ribotos atsakomybės bendrovės „Energo-Eko-Plus“ ieškinį atsakovui K. A. komercinei firmai „Ecobi“ dėl pinigų grąžinimo ir netinkamos kokybės prekių atsiėmimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas ribotos atsakomybės bendrovė „Energo-Eko-Plus“kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. A. komercinei firmai „Ecobi“, prašydamas priteisti iš atsakovo 13 185,60 EUR ir 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pasiimti netinkamos kokybės augalinį aliejų.
Ieškovas nurodė, kad 2011-11-28 pateikė atsakovui užsakymą patiekti 40 t kepimui naudoto augalinio aliejaus. Užsakytas augalinis aliejus turėjo būti tinkamas biokuro gamybai, aliejaus sudėtyje vanduo turėjo neviršyti 1 proc., kiti nešvarumai – 7 proc., FFA (laisvųjų riebalų rūgštys) – kaip kepimui naudotame aliejuje. Už aliejų ieškovas sumokėjo atsakovui 13 185,60 EUR.
Norėdamas nustatyti aliejuje FFA kiekį, ieškovas atsakovo patiekto aliejaus mėginius tyrimams atlikti pateikė įmonei „INWEX“. Įmonės „INWEX“ 2011-12-07 ataskaitoje Nr.17/11 nurodyta, kad paimtuose aliejaus mėginiuose FFA kiekis žymiai viršija leistiną normą, nurodytą „Įvardytų rūšių augaliniam aliejui taikomas Maisto kodekso standartas CODEX STAN 210:1999“ (LST 1959:2005), ir neatitinka kokybės reikalavimų, nurodytų 2011-11-28 užsakyme.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad 2011-11-28 užsakyme nėra nurodyta, koks konkretus FFA kiekis turi būti atsakovo patiektame aliejuje. Atsakovas nurodė ieškovui, kad siūlo parduoti kepimui naudotą augalinį aliejų, tačiau negali pasakyti, koks FFA kiekis yra aliejuje, nes nėra atlikęs tokių tyrimų. Atsakovas siūlė ieškovui pačiam paimti aliejaus mėginius ir nustatyti FFA kiekį. Ieškovas to neatliko, todėl įsigijo aliejų savo rizika. Atsakovas teigia, kad ieškovo nurodytas Lietuvos standartas LST 1959:2005 „Įvardytų rūšių augaliniam aliejui taikomas Maisto kodekso standartas CODEX STAN 210:1999“ nėra taikomas atsakovo parduoto aliejaus kokybei nustatyti.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-07 sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad netinkamą atsakovo patiekto kepimui naudoto aliejaus kokybę ieškovas grindžia įmonės „INWEX“ 2011-12-07 ataskaita Nr.17/11, kurioje nurodyta, jog aliejaus mėginiuose nustatyti tokie FFA kiekiai: mėginyje Nr.2 – 19,9 proc., mėginyje Nr. 3 – 17,9 proc., mėginyje Nr. 4 – 25,0 proc. Atsakovas pagrįstai teigia, kad 2011-11-28 užsakyme šalys nenustatė konkrečių FFA kiekių aliejuje. Atsakovas 2011-11-28 elektroniniame laiške nurodė ieškovui, kad siūlomas parduoti naudotas aliejus yra surinktas iš restoranų, ir kad atsakovas nežino, koks FFA kiekis yra šiame aliejuje. To pasekoje ieškovas pateikė, o atsakovas priėmė 2011-11-28 užsakymą, kuriame FFA kiekis nurodytas tik „kaip kepimui naudotame aliejuje“. Šalių susitarimo sąlygos nesudaro pagrindo pripažinti, kad įmonės „INWEX“ 2011-12-07 ataskaitoje nurodyti FFA kiekiai viršija 2011-11-28 užsakyme nurodytą reikalavimą FFA kiekiui. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas netinkamai vykdė prisiimtą prievolę parduoti ieškovui kepimui naudotą augalinį aliejų. Teigti, kad atsakovas patiekė ieškovui ne kepimui naudotą aliejų, o kitą, nėra pagrindo. Todėl neatsiranda pagrindo teigti, kad atsakovo parduotame aliejuje FFA kiekis yra kitoks nei galintis būti kepimui naudotame aliejuje.
Į bylą taip pat nepateikta įrodymų, kad įmonei „INWEX“ tyrimui atlikti perduoti aliejaus mėginiai buvo paimti iš atsakovo parduoto aliejaus. Dėl nurodyto įmonės „INWEX“ ataskaitos teismas nelaikė atsakovo parduoto kepimui naudoto aliejaus FFA kiekio įrodymu.
Teismas nurodė, kad, susitariant dėl kepimui naudoto aliejaus pirkimo-pardavimo, šalys 2011-11-28 užsakyme nenumatė sąlygos, jog bus perkamas-parduodamas aliejus, kuriame FFA kiekis turi atitikti normą, nurodytą „Įvardytų rūšių augaliniam aliejui taikomas Maisto kodekso standartas CODEX STAN 210:199“ ( LST 1959:2005). Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje net nenurodo ieškovo minimos standarte numatytos leistinos normos.
Ieškovui nepateikus į bylą įrodymų, pakankamų pripažinti aplinkybę, kad atsakovas, vykdydamas 2011-11-28 užsakymą, patiekė ieškovui kepimui naudotą aliejų, kuriame FFA kiekis neatitinka kokybės reikalavimo, nurodyto 2011-11-28 užsakyme, teismas ieškinį atmetė.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-07 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Su apeliaciniu skundu pateiktose nuotraukose be jokių specialių žinių matosi, kad atsakovo patiektame aliejuje yra mažiausiai 50 procentų nešvarumų, nes rezervuarai yra permatomi ir turi matavimo skalę. Atsakovas, be abejo, atpažino savo rezervuarus, todėl jokio ginčo tarp šalių dėl nuotraukose pavaizduotų rezervuarų nebuvo, ir tai paskatino atsakovą 2011-12-14 ir 2011-12-23 raštais pripažinti, kad buvo patiektas netinkamos kokybės naudotas aliejaus.
2011-12-14 ir 2011-12-23 atsakovo raštai yra susitarimo tarp šalių elementai. Ieškovas pareiškė pretenziją dėl prekės kokybės, o 2011-12-14 ir 2011-12-23 raštuose atsakovas tokią pretenziją aiškiai pripažino. Atsakovo pripažinimo, kad jis patiekė netinkamos kokybės naudotą aliejų, pirmos instancijos teismas negalėjo laikyti nereikšmingu. Be to, teismo konstatavimas, kad „...atsakovui pervertinus aliejaus pristatymo aplinkybes...", yra ne kas kita, kaip teismo savarankiškai atliktas sandorio, atsakovo sudaryto 2011-12-14 ir 2011-12-23 raštuose, nuginčijimas. Nesant šiame civiliniame procese tinkamai įforminto atsakovo reikalavimo, teismas negalėjo ex officio netaikyti atsakovo pripažinimo, kad atsakovas patiekė ieškovui netinkamos kokybės naudotą aliejų.
2. Prieš 2011-11-28 užsakymo priėmimą atsakovas atsisakė priimti pirminį ieškovo atsiųstą užsakymą, kuriame buvo nurodytas FFA kiekis iki 4 proc, o 2011-11-28 užsakymą, kuriame reikalavimas FFA nurodytas „kaip kepimui naudotame aliejuje", atsakovas priėmė. Tokia atsakovo veiksmų seka byloja apie tai, kad atsakovas, esantis komercine įmone, priimdamas 2011-11-28 užsakymą neabejotinai žinojo, už kokį reikalavimą pasirašo. Be to, teismas ex officio konstatavo, kad atsakovo neturėjo specialių žinių apie kepimui naudotą aliejų ir patirties. Toks teismo konstatavimas byloja apie tai, kad teismas svarstė esminę šalių nelygybę (CK 6.228 str.). Tačiau tam, kad teismas galėtų svarstyti esminę šalių nelygybę dvišalių sandorių grupėje tarp ieškovo ir atsakovo, pritrūko vieno elemento, t.y. atsakovo tinkamai įforminto reikalavimo, pateikiamo atsakovo ieškiniu arba priešieškiniu. Toks teismo atliktas konstatavimas suteikia nepagristą kontekstą visam įrodymų šioje byloje vertinimui, kodėl visas teismo atliktas rašytinių įrodymų vertinimas pirmoje instancijoje turėtų būti naikintinas.
3. Ieškovo prie bylos pridėta įmonės „INWEX" 2011-12-07 ataskaita Nr. 17/11 buvo tik papildomas dokumentas, atsiradęs iki teisminių ieškovo ir atsakovo santykių, pagrindinis ieškovo reikalavimo pagrįstumo dokumentas yra atsakovo 2011-12-14 ir 2011-12-23 raštai, kuriuose atsakovas pripažino, kad patiekė netinkamos kokybės naudotą aliejų.
4. Užsakyme, kurį atsakovas priėmė ir patvirtino, buvo būtina sąlyga - „be gyvulinių riebalų". Dėl to teismo išvada, kad užsakymo sąlyga dėl aliejaus, neturinčio sudėtyje gyvulinių riebalų, yra prieštaringa, yra nepagrista, nes, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, tokia sąlyga yra praktiškai įgyvendintina.
Atsiliepimas
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
1. 2011-11-28 ieškovas pateikė užsakymą atsakovui, kuriame nurodė, kad FFA kiekis neturi viršyti 4 procentų. Atsakovas, nežinodamas ir neturėdamas galimybės atlikti išsamios patikros, ar jo parduodamas naudotas aliejus atitinka minėtą kriterijų, atmetė šią užsakymo sąlygą ir patvirtino tik pakartotinį ieškovo užsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad FFA kiekis turi būti toks, koks paprastai būna kepimui naudotame aliejuje.
Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kepimui naudotas aliejus nėra laikomas atlieka. Ieškovas remiasi Maisto kodekso normomis, bet nepaaiškina, kodėl ir dėl kokių priežasčių minėtame teisės akte nurodyti reikalavimai (standartai), taikomi įvairių rūšių augaliniam aliejui, turėtų būti vienodai taikomi jau kepimui naudotam aliejui, t.y. kuris buvo paveiktas termiškai bei įvairios kilmės maisto produktų, kadangi panaudotas aliejus atitinka „atliekos" sąvoką ir apskritai nėra minimas Maisto kodekse. Ieškovas, kaip patyręs verslininkas šioje srityje, turėjo žinoti, kad naudoto aliejaus FFA kiekis turi savybę keistis: ilgą laikotarpį sandėliuojant ir/arba aliejų naudojant kepimui, FFA kiekis didėja.
„Įvardytų rūšių augaliniam aliejui taikomame Maisto kodekso standarte CODEX STAN 210:1999“ (LST 1959:2005) yra nurodyta, kad šis dokumentas neturi imperatyvaus pobūdžio, kol šalys aiškiai nenurodo sutartyje, kad šio dokumento konkrečios nuostatos ar visas teisės aktas yra sudėtinė sutarties dalis ir yra šalims privalomas. Šalys 2011-11-28 užsakyme nenumatė sąlygos, kad bus perkamas-parduodamas aliejus, kuriame FFA kiekis turi atitikti normą, nurodytą „Įvardytų rūšių augaliniam aliejui taikomas Maisto kodekso standartas CODEX STAN 210:199“ (LST 1959:2005).
2011-11-28 užsakyme prekių kokybė apibūdinama „kaip biokuro gamybai" Atsakovas mano, kad ieškovui parduota atlieka yra tinkama biokuro gamybai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad atsakovas 2011-12-14 ir 2011-12-23 raštais pripažino, jog patiekė netinkamos kokybės naudotą aliejų. Atsakovas pripažįsta, kad minėtais raštais siekė išsiaiškinti bei taikiai išspręsti kilusį konfliktą ir, jausdamas ieškovo spaudimą (ieškovas, nenorėdamas net išklausyti atsakovo, iš karto puolė grasinti teismais atsakovui ir reikalavo kuo skubiau grąžinti gautą sumą), pateikė savo pasiūlymus, kokiais būdais galima būtų išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Paminėtina, kad atsakovas, siekdamas taikiai išspręsti kilusį konfliktą ir siekdamas, kad ieškovas dar kartą nustatytų naudoto aliejaus kokybę, papildomai išsiuntė ieškovui 2 t naudoto aliejaus.
3. Atsakovas mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus nagrinėjamoje byloje, nes ieškovas nepateikė nuotraukų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų prie bylos pridėti minėtas nuotraukas, nuotraukos negalėtų būti laikomos įrodymais byloje dėl toliau pateikiamų priežasčių:
(1) iš nuotraukų turinio (rezervuarai, priešingai nei teigia ieškovas, nėra permatomi ir nebuvo pažymėti, kas leistų tiksliai nustatyti rezervuarų kilmę) atsakovas negali nustatyti, ar jose pavaizduoti būtent atsakovo ieškovui nusiųsti rezervuarai;
(2) nėra įmanoma nustatyti, koks yra pavaizduotų rezervuarų turinys, kadangi rezervuarai nėra visiškai permatomi ir nuotraukose matomas tik tamsios spalvos skystis, kas neleidžia daryti išvadų apie rezervuarų turinį, t y. ar skystis viduje yra panaudotas aliejus, ar visiškai kitokio pobūdžio mišinys;
(3) nėra įmanoma nustatyti rezervuarų turinio savybių (pvz. turinio temperatūra, koncentracija, atliekų sudedamųjų dalių procentinė išraiška);
(4) iš kelių (5) pateiktų nuotraukų negalima spręsti apie visų siųstų rezervuarų turinį;
(5) ieškovas klaidingai teigia, kad „nuotraukuose aiškiai, be jokių specialių žinių matosi, kad pristatytame aliejuje yra mažiausiai 50 procentų nešvarumų, nes rezervuarai yra permatomi, ir turi matavimo skalę", nes iš akies neįmanoma nustatyti nurodytų parametrų;
(6) teismas taip pat klaidinamas argumentais, kad atsakovas atpažino savo rezervuarus, nes atsakovas niekada jokia forma nepatvirtino minėto teiginio.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 214 str.). Kartu su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos darytos 2011-12-05 (tai rodo ant nuotraukų esanti data), t.y. dar prieš ieškinio pateikimą teismui, todėl šios nuotraukos galėjo būti pateiktos tiek kartu su ieškiniu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau ieškovas nuotraukų nepateikė su ieškiniu, taip pat neprašė jų prijungti kaip įrodymų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad nebuvo būtinybės pateikti nuotraukų pirmosios instancijos teismui, kadangi atsakovas 2011-12-14 ir 2011-12-23 raštais pripažino, kad patiekė netinkamos kokybės aliejų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nesutiko su ieškiniu tuo pagrindu, kad jo patiektas aliejus atitiko kokybės reikalavimus, o ieškovo nurodytus raštus vertino kaip siekį išspręsti ginčą taikiai. Todėl teisėjų kolegija atsisako priimti kaip įrodymus nuotraukas, pateiktas kartu su apeliaciniu skundu.
Pažymėtina, kad, net ir priėmus šias nuotraukas kaip įrodymus, jos nepatvirtintų ieškovo nurodytos aplinkybės, kad nuotraukose esantys rezervuarai ir rezervuaruose esantis skystis yra kepimui naudotas augalinis aliejus, kurį patiekė atsakovas 2011-11-28 užsakymo pagrindu. Nuotraukose pavaizduotų rezervuarų žymėjimas neleidžia identifikuoti rezervuarų priklausomybės atsakovui, o rezervuarų turinio vaizdas neleidžia nustatyti šio turinio rūšies. Tik iš rezervuarų turinio spalvos negalima nustatyti, kad rezervuarų apačioje esantis turinys yra būtent aliejaus nešvarumai, kurie pagal 2011-02-28 užsakymą neturi viršyti 7 procentų.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo patiektas aliejus neatitiko 2011-11-28 užsakyme nurodyto reikalavimo dėl FFA kiekio (CPK 178 str.).
Atsakovas prieš 2011-11-28 užsakymo pasirašymą informavo ieškovą, kad siūlomas parduoti kepimui naudotas augalinis aliejus yra surinktas iš įvairių restoranų ir yra įvairių rūšių (rapsų, palmių ir kt.), atsakovas nežino, koks FFA kiekis yra šiame aliejuje, nes negali jo pamatuoti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas, surenkantis naudotą augalinį aliejų Lenkijoje, turėtų žinoti, koks yra surinkto iš restoranų kepimui naudoto aliejaus vidutinis FFA kiekis (2101-104 b.l.). 2011-11-28 užsakyme nurodyta, kad atsakovo patiekto kepimui naudoto augalinio aliejaus „FFA kiekis kaip kepimui naudotame aliejuje“ (20-21 b.l.). Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys susitarė, jog atsakovo patiekto kepimui naudoto augalinio aliejaus FFA kiekis turi atitikti vidutinį restoranuose kepimui naudoto augalinio aliejaus FFA kiekį (CK 6.193 str.). Ieškovas nepateikė įrodymų, koks FFA kiekis laikytinas vidutiniu restoranuose kepimui naudoto augalinio aliejaus FFA kiekiu.
Nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad atsakovo patiekto aliejaus FFA kiekis turėjo atitikti Lietuvos standarte LST 1959:2005 „Įvardytų rūšių augaliniam aliejui taikomas Maisto kodekso standatras CODEX STAN 210:1999“ nurodytą aliejaus FFA kiekį. Nurodytas standartas taikomas aliejui, skirtam naudoti maistui. Tuo tarpu ieškovas iš atsakovo įsigijo kepimui naudotą ir maistui nebetinkamą naudoti aliejų, kurį ketino naudoti biokuro gamybai. Ieškovas net nenurodė, koks konkretus minėto standarto punktas yra pažeistas, nes standartas taikomas įvairių rūšių aliejui, skiriasi ir leistini riebalų rūgščių kiekiai. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinio skundo argumentų, susijusių su aplinkybėmis, ar įmonės „INWEX“ ataskaita Nr.17/11 yra tinkamas įrodymas patvirtinti, kad buvo tirti atsakovo patiekto aliejaus mėginiai.
CK 6.333 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktą, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Tačiau ieškoves neteigė ir neįrodinėjo, kad atsakovo patiektas aliejus nėra tinkamas naudoti 2011-11-28 užsakyme nurodytai paskirčiai, t.y. biokuro gamybai.
Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino negaliojančiais sandorius, sudarytus 2011-12-14 ir 2011-12-23 raštais. Ieškovo nurodytų 2011-12-14 ir 2011-12-23 atsakovo raštų (86-89 b.l.) nėra pagrindo laikyti vienašaliais atsakovo sandoriais, kuriais atsakovas prisiėmė pareigą atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus (CK 6.1 str.). Ieškovas negrindė ieškinio ta aplinkybe, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų, prisiimtų 2011-12-14 ir 2011-12-23 raštais. Šie raštai laikytini kaip atsakovo pasiūlymai ieškovui spręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl netinkamos kokybės aliejaus, ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nustatant, ar atsakovo patiekto aliejaus kokybė atitiko 2011-11-28 užsakymo sąlygas. Tą ir atliko pirmosios instancojos teismas, sprendime nurodydamas, kad atsakovas, iš naujo įvertinęs aplinkybes, nusprendė, kad nepažeidė šalių susitarimo dėl aliejaus kokybės, o ieškovo pretenzijos yra susijusios su tuo, kad ieškovas susitarė dėl naudoto aliejaus pirkimo pigiau tiesiogiai iš UAB „Bio valiuta“, o ne per atsakovą. Šias aplinkybes atsakovas nurodė 2012-11-19 teismo posėdžio metu. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas patvirtino, kad 2011-12-14 ir 2011-11-23 raštus parašė jausdamas ieškovo spaudimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojomo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-14 nutartimi ieškiniui užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 45 600 Lt vertės atsakovo turto areštas (42-43 b.l.), 2012-10-01 nutartimi buvo pakeisti apribojimai, susiję su disponavimu areštuotu turtu (74-76 b.l.). Kadangi ieškinys atmestas, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovui K.Andžejevski komercinei firmai „Ecobi“, į.k. 120457089, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-14 ir 2012-10-01 nutartimis.