Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. L. ir bendraieškio BUAB „Linevasta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, netiesioginį ieškinį atsakovui E. M. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Jungo verus“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

atmesti ieškinį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą;panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones;priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys yra su trūkumais, kadangi jame nėra išreikšta bendraieškio valia, procesinis bendrininkavimas tarp ieškovo ir bendrovės šioje byloje negalimas. Šį ieškinį reiškia du savarankiški byloje dalyvaujantys asmenys - ieškinį reiškia du bendraieškiai - L. L. ir BUAB „Linevasta“, tačiau ieškinį pasirašo tik ieškovo vardu bei interesais įgaliota veikti atstovė advokatė V. R.. Ieškovas neįrodė būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys turi būti atmestas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovas nesutinka su tokiais ieškovo teiginiais, jog bendrovės negalėjimas atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant ieškovą, buvo nulemtas daugelio kompleksinių aplinkybių. Ieškinyje ieškovas teigė, kad atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina nutartys dėl bendrovės tyčinio bankroto, kuriose nurodoma, kad atsakovas, bendrovei esant nemokiai, neplėtojo tolimesnės šios bendrovės veiklos, perkėlė iš bendrovės į naujai įsteigtą įmonę UAB „Jungo verus“ bendrovei priklausančius telefono numerius, naujai įsteigtoje UAB „Jungo verus“ bendrovei priklausančiose patalpose vykdė analogišką veiklą. Atsakovas pažymėjo, jog, priešingai nei bando įrodinėti ieškovas, jis dėjo pastangas, kad bendrovė išsaugotų savo veiklą. Bendrovė bankrutavo ir atsakovas įsteigė UAB „Jungo verus“ tik tuomet, kai bendrovės nebepavyko išgelbėti nuo nemokumo. Nurodė, kad ieškovas, būdamas lygiateisiu bendrovės akcininku, turinčiu 50 % bendrovės akcijų ir kartu su atsakovu vystydamas bendrą verslą, įmonėje prasidėjus konfliktams ir nesutarimams tarp akcininkų, 2008 m. visiškai apleido verslą, nebeieškojo naujų klientų, aplaidžiai žiūrėjo į savo, kaip akcininko ir atsakovo verslo partnerio, įsipareigojimus, susijusius su verslu, dėl ko bendrovėje pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, susidarė skolos. Atsakovas, matydamas tokį nerūpestingą ir nesąžiningą ieškovo elgesį, pats asmeniškai įnešdamas į bendrovės sąskaitą 100000 Lt, bandė gelbėti verslą, tačiau nesėkmingai. Būtent dėl šios priežasties atsakovas buvo priverstas įsteigti įmonę UAB „Jungo verus“ ir vienasmeniškai, jau be ieškovo dalyvavimo, vykdyti komercinę ūkinę veiklą. Bendrovė, be kreditorių, taip pat turėjo ir debitorių, kas taip pat turėjo įtakos bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Pažymėjo, jog vienas iš didesnių bendrovės debitorių yra UAB „Rimnora“, kuri bendrovei yra skolinga net 186331,54 Lt sumą. Tačiau ieškovas ieškinyje apie šią aplinkybę visiškai nutyli, sąmoningai siekdamas neteisėtai visą atsakomybę už bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais perkelti atsakovui (LR CK 6.68 str., 6.125 str., 6.126 str., 6.127 str., 6.131 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

Atsakovas E. M. pateikė tripliką (1 t., b.l. 91-99), prašydamas:

atmesti ieškinį, kaip neteisėtą ir nepagrįstą;panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones;priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad L. L. yra netinkamas ieškovas šioje civilinėje byloje. Pažymėjo, jog bendrovės bankroto administratorius iki šiol neišreiškė valios ir pritarimo dėl ieškovo pareikšto ieškinio, taip pat nepateikė analogiško ieškinio savo iniciatyva ir savo vardu galimai dėl to, jog laiko tokį ieškinį esantį nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad šioje byloje negalimas ieškovo ir bendrovės bendrininkavimas, kadangi, iškėlus bendrovei bankroto bylą, pradeda veikti specialus įstatymas, suteikiantis teisę pareikšti šioje byloje reiškiamą ieškinį tik bendrovės bankroto administratoriui, dėl ko ieškovas yra netinkamu ieškovu šioje civilinėje byloje. Ieškovo pareikštas ieškinys yra su procesiniais trūkumais, kadangi jame nėra išreiškiama bendraieškio - bendrovės - valia, pritarimas. Nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai iš esmės grindžiami naujos įmonės įsteigimu ir jos veikla. Tačiau pažymėjo, jog atsakovo tariamai neteistų veiksmų atlikimo metu bendrovė veiklos jau nebevykdė, tai patvirtina, jog UAB „Jungo verus“ įsteigimas 2008 m. sausio 3 d., priešingai nei teigė ieškovas, negalėjo turėti įtakos bendrovės mokumui. Pažymėjo, kad tarp tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos įmonės kreditoriams yra įsiterpusi eilė įvairiausių aplinkybių, kurios turėjo didelės įtakos statybos sektoriui, kuriame savo veiklą vykdė ieškovas. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovo pateikiamas prašymas dėl praleisto senaties termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, kadangi atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių būtinybę atnaujinti praleistą terminą. Ieškovas yra bendrovės akcininkas, dirbęs šioje įmonėje, todėl daroma išvada, jog ieškovas žinojo apie savo teisių pažeidimą gerokai ankščiau nei bando teigti. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog ieškovas, yra ženkliai praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą (LR CK 6.68 str., 6.125 str., 6.126 str., 6.127 str., 6.131 str., 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės:

2008-09-18 sprendimu (1 t., b.l. 163-166) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje ieškovo L. L. ieškinį dėl darbo teisinių santykių su UAB „Linevasta“, nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:

pripažinti 2007-11-06 - 2007-11-26 UAB „Linevasta“ aktus, kuriais konstatuojama, kad L. L. nebuvo darbe 2007-11-05 iki 2007-11-23 neteisėtais ir negaliojančiais;pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2007-11-05 iki 2007-12-05 L. L. buvo neteisėtai nušalintas nuo darbo UAB „Linevasta“;pripažinti 2007-12-05 įsakymus „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ir „Dėl L. L. atleidimo iš darbo“ neteisėtais ir negaliojančiais, pripažinti L. L. atleidimą iš darbo neteisėtu. Negrąžinant L. L. į darbą UAB „Linevasta“, priteisti jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2007-12-05 iki šio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Laikyti, kad darbo sutartis su L. L. yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos;ieškovo reikalavimą laikyti, kad L. L. vidutinį darbo užmokestį sudarė 4000 Lt – atmesti (jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarė 509,42 Lt.);priteisti iš UAB „Linevasta“ L. L. naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, dalį - 2000Lt išlaidų už advokato paslaugas;priteisti iš UAB „Linevasta“ valstybės naudai 806,67 Lt teismo išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovas buvo nušalintas nuo darbo (tyčia neįleidžiant į biuro patalpas, neskiriant jam konkrečių darbo užduočių), nes, priimant ieškovą į darbą, ieškovas su pareigine instrukcija nebuvo supažindintas, jo darbo funkcijos konkrečiai nebuvo apibrėžtos (1 t., b.l. 163-166).

2008-10-27 nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal ieškovo L. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Linevasta“, nutarė iškelti UAB „Linevasta“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Vantolina“ (1 t., b.l. 105-106).

2010-03-03 sprendimu (1 t., b.l. 10-12) Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-277-178/2010 pagal ieškovo BUAB „Linevasta“ ieškinį atsakovams E. M., UAB „Jungo verus“ dėl nuostolių priteisimo, nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies:

priteisti iš atsakovo E. M. 5685,78 Lt (1646,72 EUR) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui BUAB „Linevasta“ bei 15,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei;kitą ieškinio dalį bei ieškinį atsakovui UAB „Jungo verus“ atmesti. Teismas nustatė, kad 2008 m. balandžio 7 d. turto arešto akte turto saugotoju buvo nurodytas E. M., šiame akte buvo nurodytas turto arešto mastas – apribotas disponavimas. Areštuotas turtas turėjo būti išsaugotas iki arešto panaikinimo, o arešto nepanaikinus iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo – perduotas bankroto administratoriui. Tačiau areštuotas turtas buvo nurašytas, dėl atsakovo E. M. veiksmų bendrovės žinioje jo nebeišliko. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčo turtas turėjo būti būtinai ir skubiai nurašytas, jo nurašymas bei, dar daugiau, vėlesnis jo dalies perdavimas kitai bendrovei neteisėtas jau vien dėl to, kad jis buvo areštuotas ir turėjo būti atsakovo E. M. saugomas.

2011-03-14 sprendimu (1 t., b.l. 13-19) Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2594-262/2011 pagal ieškovo BUAB „Linevasta“ ieškinį atsakovui E. M., trečiasis asmuo L. L., dėl BUAB „Linevasta“ žalos, padarytos lėšų iš kasos pasisavinimu, atlyginimo, nusprendė ieškinį tenkinti visiškai:

priteisti iš atsakovo E. M. 74896,68 Lt (21691,58 EUR) ieškovo BUAB „Linevasta“ naudai;priteisti iš E. M. 5 procentus metines palūkanas nuo priteistos sumos – 74896,68 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-05-25, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo E. M. į valstybės biudžetą 2247 Lt žyminio mokesčio ir 60,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 2307,50 Lt. Teismas nustatė, kad dėl atsakovo E. M. neteisėtų veiksmų, t. y. neišmokant L. L. priklausančios išmokėti sumos, ieškovui BUAB „Linevasta“ atsirado prievolė sumokėti ir palūkanas, todėl ieškovui BUAB „Linevasta“ buvo padaryta 44543,19 Lt žala, kurią privalo atlyginti atsakovas E. M.. Konstatavo, kad E. M., kaip bendrovės vadovo, elgesys, kai jis pats save pasiskiria į pareigas, tuo metu, kai darbuotojų skaičius yra mažinamas ir pats sau nusistato darbo užmokestį, vertintina kaip nesąžiningas bandymas pasipelnyti, t. y. gauti papildomas pajamas iš UAB „Linevasta“ be akcininkų susirinkimo sprendimo (1 t., b.l. 13-19).

2012-10-18 nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje L. L. pareiškimą dėl UAB „Linevasta“ bankroto pripažinimo tyčiniu nutarė UAB „Linevasta“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Teismas konstatavo, kad UAB „Linevasta“ vadovas E. M., įsakymais (Nr. 08/03/024-3-5, 08/03/024-3-3) neatlygintinai perleisdamas telefonų numerius UAB “Jungo verus”, nutraukęs patalpų nuomos sutartį ir tose pačiose patalpose įkurdinęs UAB „Jungo verus“, užsiimančia ta pačia veikla, sąmoningai siekė, kad UAB „Linevasta“, faktiškai būdama nemokumo būsenoje, nebegautų jokių užsakymų, kad UAB „Linevasta“ verslas būtų perkeltas į UAB Jungo verus“. UAB „Linevasta“ komercinė veikla sustojo, įmonė jokių sutarčių nebesudarė, įsiskolinimas kreditoriams augo, tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį ir tai nulėmė įmonės bankrotą, iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. UAB „Linevasta“ vadovas E. M. nesiėmė priemonių išsaugoti sunkumų turinčią įmonę, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepranešė kreditoriams apie pasikeitusias aplinkybes, slėpė jos nemokumą, kryptingai siekė perkelti verslą į kitą įmonę, tuo pačiu pakenkdamas finansinių sunkumų turinčiai UAB „Linevasta“, jos kreditoriams (1 t., b.l. 20-21).

2013-02-14 Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje pagal trečiojo asmens E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties, kuria UAB „Linevasta“ bankrotas pripažintas tyčiniu, priimtos byloje pagal L. L. pareiškimą dėl UAB „Linevasta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, byloje trečiojo asmens teisėmis dalyvauja E. M., nutarė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą (1 t., b.l. 22-26).

Rezoliucinė dalis

2015-06-19 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB Swedbank, AB DNB bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, BAB „Snoras“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB SEB bankas, UAB „General financing“, AB Citadele bankas, BUAB „Linevasta“, L. L., E. V., J. Č., nutarė:

atsisakyti iškelti pareiškėjui E. M. bankroto bylą;priteisti iš pareiškėjo E. M. 500 EUR bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens L. L. naudai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas įvardijo šias savo nemokomo priežastimis: optimistiniai savo finansinės padėties ir viso ūkio ekonominės būklės vertinimai; paskolų ėmimas ir jų skolinimas UAB „Linevasta“; pasaulinė ekonominė krizė ir UAB „Linevasta“ bankrotas. Tačiau šių aplinkybių įrodymais nepagrindė, todėl sprendė, kad pareiškėjas negali remtis UAB „Linevasta“ veiklos problemomis, nes byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių tai, kad pareiškėjas iš visų kredito įstaigų gautas lėšas perdavė įmonei. Taip pat, pareiškėjas nepaaiškino, kodėl nustojo mokėti kredito įmokas, nenurodo, kokios buvo jo pajamos tuo metu, kai jis jas atliko ir kokios buvo tuo metu, kai mokėjimai buvo nutraukti. Taigi, pareiškėjas nei su pareiškimu, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, iš kurių šias jo nurodytas aplinkybes galima būtų objektyviai nustatyti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jam iškėlimo, nenurodė, jog dirbo UAB „Linevasta“ vadovu, kurios tyčinio bankroto sukėlimą lėmė tiesioginio įmonės vadovo E. M. nesąžiningų veiksmų ir aplaidaus neveikimo pasekmė. Pareiškėjo nesąžiningumą patvirtino ir tai, kad pareiškėjas, nurodydamas, jog skolino pinigus UAB „Linevasta“, jos nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nėra UAB „Linevasta“ kreditoriumi bankroto byloje. Teismas vertino, kad pareiškėjas, elgdamasis sąžiningai, turėtų įstoti į UAB „Linevasta“ kreditorių eilę. Taip pat pareiškėjas jokias argumentais ir įrodymais nepaneigė fakto, kad iš banko sąskaitos buvo išgryninta apie 150000 Lt suma ir nenurodė, kur ji buvo panaudota. Pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad jis, būdamas verslininkas, dirbdamas statybų sektoriuje, o verslininkui, kaip asmeniui, keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, pasinaudodamas palankiomis skolinimosi sąlygomis, nors jau turėjo nemažai neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų, sąmoningai didino savo skolas, tikėdamasis, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti (2 t., b.l. 130-134).

2015-12-07 nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutarties, kuria ieškovui E. M. atsisakyta iškelti bankroto bylą, nutarė apelianto E. M. atskirojo skundo netenkinti (2 t., b.l. 135-142).

Teismas pažymi, kad netiesioginio ieškinio tikslas – kreditoriaus apsauga nuo nesąžiningų skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius nukreips savo reikalavimų patenkinimą į priteistą turtą. Taigi būtina netiesioginio ieškinio tenkinimo sąlyga – kreditoriaus interesų pažeidimas. Tokia padėtis galima tais atvejais, kai skolininkas negali įvykdyti savo prievolės kreditoriui dėl savo nemokumo, o, įgyvendinus jo turtinę teisę, jis taptų mokus arba jo turtas padidėtų. Be to, kreditorius gali priverstinai įgyvendinti skolininko teises tik tuo atveju, jei jos yra įgyvendintinos. Jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti, kreditorius neturi teisės reikšti netiesioginio ieškinio.

Šioje byloje teismas konstatuoja, kad CK 6.68 straipsnis gali būti taikomas, nes yra jo taikymo sąlygų visuma. Netiesioginis ieškinys gali būti taikomas esant šioms sąlygoms:

1) skolininkas turi neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę. Nagrinėjamu atveju bendraieškis BUAB „Linevasta“ yra ieškovo L. L. skolininkas. Šis reikalavimas yra vykdytinas. Taigi viena iš sąlygų reikšti netiesioginį ieškinį yra skolininko, kurio vardu yra reiškiamas ieškinys, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės turėjimas. Nagrinėjamu atveju ši pagrindinė reikalavimo teisė yra.

2) šios teisės jis neįgyvendina ir atsisako ją įgyvendinti. Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį už skolininką jo vardu pareiškia kreditorius, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau šios teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Šiuo atveju BUAB „Linevasta“ pati neįgyvendino reikalavimo teisės į E. M..

3) dar viena netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlyga yra ta, kad ieškinio nepareiškimo teisės neįgyvendinimas pažeidžia kreditoriaus interesus. Teismas konstatuoja, kad ieškinio nepareiškimas pažeidžia ieškovo L. L., kaip kreditoriaus, interesus. Teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti, ieškovo argumentai dėl CK 6.68 straipsnio taikymo yra pagrįsti. Teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad netiesioginį ieškinį turėjo pasirašyti abu bendraieškiai. Nagrinėjamu atveju ieškovas L. L., kaip kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, veikia skolininko BUAB „Linevasta“ vardu, todėl ieškinį turėjo teisę pasirašyti ieškovo L. L. atstovė advokatė pagal 2014-09-17 atstovavimo sutartį (1 t., b.l. 27), atsižvelgiant į tai, kad netiesioginis ieškinys, pareikštas kreditoriaus L. L. už bendraieškį skolininką BUAB „Linevasta“ prieš skolininko valią. Teismas pažymi, kad netiesioginiu ieškiniu ginami visų skolininko kreditorių interesai, atsižvelgiant į tai, kad skolininkas BUAB „Linevasta“ yra nemokus ir neįgyvendino savo turtinės teisės, pažeidžiant ne tik ieškovo L. L., kaip kreditoriaus, bet ir kitų įmonės kreditorių interesus.

Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą netiesioginiam ieškiniui pareikšti, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių – bankroto administratorius laiku nesikreipė į teismą dėl nuostolių atlyginimo, kai 2011-06-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi (2 t., b.l. 4), pripažinus BUAB „Linevasta“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tapo akivaizdu, kad tiek ieškovui L. L., kaip kreditoriui, tiek kitiems BUAB „Linevasta“ kreditoriams skolos nebus sumokėtos. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-10-18 nutartimi, kurią 2013-02-14 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą, buvo pripažintas BUAB „Linevasta“ bankrotas tyčiniu, ir tai sudarė teisinį pagrindą bankroto administratoriui per 6 mėnesius nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo peržiūrėti BUAB „Linevasta“ sudarytus sandorius per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir kreiptis į teismą dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, nuginčijimo. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į viešąjį interesą šioje byloje – visų BUAB „Linevasta“ kreditorių teisių užtikrinimą, daro išvadą, kad būtina atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes jis praleistas dėl svarbių priežasčių – bankroto administratorius pats laiku nesikreipė į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Ši aplinkybė sudaro teisinį pagrindą pripažinti ieškinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir šį terminą atnaujinti, pripažįstant, kad įmonės kreditorių pažeistos teisės turi būti ginamos (LR CK 1.5 str., 125 str. 8 d., 1.131 str. 2 d.).

LR CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta įsiteisėjusių teismo sprendimų prejudicija, reiškianti, kad nereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.

2010-03-03 sprendimu (1 t., b.l. 10-12) Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-277-178/2010 pagal ieškovo BUAB „Linevasta“ ieškinį atsakovams E. M., UAB „Jungo verus“ dėl nuostolių priteisimo, nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo E. M. 5685,78 Lt (1646,72 EUR) nuostolių atlyginimą ieškovui BUAB „Linevasta“.

2011-03-14 sprendimu (1 t., b.l. 13-19) Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-2594-262/2011 pagal ieškovo BUAB „Linevasta“ ieškinį atsakovui E. M., trečiasis asmuo L. L., dėl BUAB „Linevasta“ žalos, padarytos lėšų iš kasos pasisavinimu, atlyginimo, nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš atsakovo E. M. 74896,68 Lt (21691,58 EUR) ieškovo BUAB „Linevasta“ naudai. Šis priteistas žalos atlyginimas bendrai 23338,30 EUR sumai gali būti nukreiptas įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti.

Atsakovo E. M. atlikti neteisėti tyčiniai veiksmai, dėl kurių bendrovė „Linevasta“ tapo nemoki, buvo patvirtinti prejudicinę galią turinčiose – Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartyje, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. E. M., neatlygintinai perleisdamas telefonų numerius UAB “Jungo verus” , nutraukęs patalpų nuomos sutartį ir tose pačiose patalpose įkurdinęs UAB „Jungo verus“, užsiimančia ta pačia veikla, sąmoningai siekė, kad UAB „Linevasta“, faktiškai būdama nemokumo būsenoje, nebegautų jokių užsakymų, kad UAB „Linevasta“ verslas būtų perkeltas į UAB Jungo verus“. UAB „Linevasta“ komercinė veikla sustojo, įmonė jokių sutarčių nebesudarė, įsiskolinimas kreditoriams augo, tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį ir tai nulėmė įmonės bankrotą, iš esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimą. UAB „Linevasta“ vadovas E. M. nesiėmė priemonių išsaugoti sunkumų turinčią įmonę, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepranešė kreditoriams apie pasikeitusias aplinkybes, slėpė jos nemokumą, kryptingai siekė perkelti verslą į kitą įmonę, tuo pačiu pakenkdamas finansinių sunkumų turinčiai UAB „Linevasta“, jos kreditoriams (LR CPK 18 str., 182 str. 2 p.).

Įmonės balansas yra finansinės atskaitomybės dokumentas. Jame pagal apskaitai keliamus reikalavimus pateikiami apibendrinti duomenys, įskaitant duomenis apie turto vertę (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalys). Kaip įrodinėjimo priemonė, balansas priskiriamas prie rašytinių įrodymų, todėl turi atitikti jam keliamus reikalavimus. Balansui, kaip finansinės apskaitos dokumentui, taip pat keliami specifiniai reikalavimai, vienas jų – balansas turi būti pasirašytas jį sudariusių asmenų. Šie asmenys atsako už balanse nurodytų duomenų tikrumą bei teisingumą. Dėl balanso įrodomosios vertės ir reikšmės sprendžia teismas pagal visų byloje esančių įrodymų visumą.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl vadovo įmonei padarytos žalos, atsiradusios jam netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatytina pagal faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis). Vertinant jame esančius duomenis, teismas vadovaujasi įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansinius rodiklius teismas vertina kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos sprendžia, kad pasirašytame balanse esantys duomenys nepatvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis). Vertinant balanso, kaip atskiros įrodinėjimo priemonės duomenis, jų išsamumą, detalumą bei tikslumą bei darant išvadą dėl šių duomenų patikimumo, pažymėtina, kad tai yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri nagrinėjamu atveju neatspindi turto rinkos vertę, paprastai naudojamą žalos dydžiui nustatyti. Teismas pažymi, kad tai yra subendrinti daugelio objektų verčių duomenys ir jie yra išvestiniai iš kitų dokumentų (ūkinių operacijų dokumentų ir kt.). Balanso duomenys taip pat neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu. Pažymėtina, kad 2006 m., 2007 m. balansai buvo sudaryti ir patvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti.

Taigi, vien tai, kad 2006 m., 2007 m. buvo sudaryti balansai (1 t., b.l. 190, 191), nagrinėjamu atveju savaime nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad žala ieškovui yra padaryta pagal šių balansų duomenis. Tai, kad bankroto administratoriui nebuvo perduotas visas turtas, savaime nereiškia, kad atsakovas E. M. turi atlyginti ieškovui minėtuose balansuose nurodyto turto vertę.

Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė. Tuo tarpu žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos.

Teismas pripažįsta, kad atsakovui, kaip įmonės vadovui, taikytini aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui, todėl jis privalėjo veikti išimtinai įmonės interesais, būti jai lojalus, o atstovaudamas įmonę, kaip jos vadovas, atsakyti už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (CK 2.87 straipsnis).

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos, kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos faktą ir dydį (CPK 5 straipsnis).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas. Vienas iš apskaitos dokumentų yra įmonės balansas.

Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti 2006, 2007 metų balansai nesudaro teisinio pagrindo patvirtinti faktui, jog turtas tam tikru metu buvo bendrovėje, nors jis pagal pateiktą balansą užfiksuotas.

Šioje byloje pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles vien 2006, 2007 metų balanso pateikimas nesudaro teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad prieš bankroto bylos iškėlimą bendrovėje buvo 61377,72 EUR (211925 Lt) vertės turto, kurio neperdavus bankroto administratoriui, bendrovei buvo padaryta žala.

Teismas pažymi, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala

Teismas pripažįsta, jog įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi. Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina, kad ieškovo įmonė negali patenkinti teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, nes turto įmonėje nėra.

Nagrinėjamu atveju nuostolinga įmonės veikla, sparčiai didėjanti prisiimamų įsipareigojimų apimtis nebuvo netikėti duomenys atsakovui, nes tai neatsirado staiga, o tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Todėl atsakovo veika (neveikimas) – nesikreipimas savo iniciatyva inicijuoti bankroto bylą laikytini nesąžininga ir neteisėta veika.

Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Linevasta“, nes atsakovas dėl nurodytų veiksmų yra atsakingas, neperduodant bankroto administratoriui įmonės turto. Ta aplinkybė, kad po bankroto bylos iškėlimo buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, patvirtina, kad ieškovui BUAB „Linevasta“ padarytos žalos dydis dėl kreditorinių reikalavimų ir tarp atsakovo kaltų neteisėtų veiksmų, nesikreipiant dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl atsakovo kaltės įmonei ir tuo pačiu kreditoriams yra padaryta žala pagal bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydį, ji priteistina iš atsakovo, nes žala atsirado dėl jo neveikimo.

Iš bylos duomenų matyti, jog bankroto byloje buvo patvirtinti ieškovo BUAB „Linevasta“ įmonės kreditorių reikalavimai bendrai 95129,39 EUR sumai (2 t., b.l. 3, 30, 33, 34-35). Iš šios sumos teismas atima pagal įsiteisėjusius:

- Vilniaus apygardos teismo 2010-03-03 sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Linevasta“ ieškinį atsakovams E. M., UAB „Jungo verus“ dėl nuostolių priteisimo priteistą iš atsakovo E. M. 1646,72 EUR nuostolių atlyginimą,

- Vilniaus apygardos teismo 2011-03-04 sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Linevasta“ ieškinį atsakovui E. M., trečiasis asmuo L. L., dėl BUAB „Linevasta“ žalos, padarytos lėšų iš kasos pasisavinimu, atlyginimo, priteistą iš atsakovo E. M. 21691,58 EUR ieškovo BUAB „Linevasta“ naudai. Šis priteistas žalos atlyginimas 23338,30 EUR sumai gali būti nukreiptas įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti. Teismas konstatuoja, kad kreditorinių reikalavimų suma 95129,39 EUR, iš kurios atėmus priteistą 23338,30 EUR žalos atlyginimo sumą, yra ieškovo įmonei padaryta žala, nes ieškovo įmonėje jokio turto nėra, taigi kreditorių reikalavimai likusiai 71791,09 EUR sumai nebus patenkinti. Teismas pagrįstu pripažįsta ieškovui padarytos žalos dydį dėl 71791,09 EUR kreditorinių reikalavimų, o likusioje dalyje dėl 23338,30 EUR priteisimo atmeta ieškinį, kaip nepagrįstą, nes įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo 2010-03-03 sprendimu ir 2011-03-04 sprendimu iš atsakovo yra priteista bendra 23338,30 EUR suma BUAB „Linevasta“ naudai. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 1.138 str., 6.245 str. - 6.249 str., Įmonių bankroto įstatymas, Akcinių bendrovių įstatymas, CPK 7 str., 8 str., 177 str. - 179 str., 185 str.).

Ieškovas pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo bendraieškio naudai 5 % dydžio metines palūkanas, t.y. procesines palūkanas. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovo atsakomybė už tai, kad jis piniginės prievolės atlyginti nuostolius nevykdė geruoju, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi bendraieškiui priklausančiomis lėšomis dėl nuostolių atlyginimo, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas bendraieškio interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs bendraieškio nuostoliai. Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė atlyginti nuostolius pagal priteistą sumą atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nes procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant nustatytiems neteisėtiems atsakovo veiksmams (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškovui BUAB „Linevasta“ 2008-10-27 nutartimi (1 t., b.l. 105-106) iškelta bankroto byla. Vadovaujantis LR CPK 83 str. 1 d. 8 p. nuostatomis, įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Iš atsakovo priteistinas 1725 EUR žyminis mokestis valstybės naudai.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylą iš esmės laimėjo ieškovas bendraieškio naudai, todėl atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir atsakovas turi atlyginti ieškovui L. L. maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį 1497 EUR sumai:

900 EUR (3 x 300 EUR) už advokatės pateiktą ieškinį (1 t., b.l. 1-9); 525 EUR (1,75 x 300 EUR) už advokatės pateiktą dubliką (1 t., b.l. 75-81)

- 72 EUR (90 EUR x 80 % (apskaičiuota 2 val. x 45 EUR (0,15 x 300 EUR =45 EUR) už advokato padėjėjos atstovavimą teismo posėdžiuose (32 min. - 2 t., b.l. 48-54; 10 min. - 2 t., b.l. 99-101; 1 val. 30 min.- 2 t., b.l. 143-146)). Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymus, prašydamas priteisti patirtas 2248,55 EUR išlaidas už advokato teisines paslaugas (1 t., b.l. 116-148). Šių išlaidų dydis viršija maksimalų dydį, atsižvelgiant į civilinės bylos iškėlimą 2014-09-23, todėl priteisiamas sumažintas nuo 2248,55 EUR iki 1497 EUR atstovavimo išlaidų už teisines paslaugas dydis (LR CPK 3 str. 1 d., 7 str., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5 p., 7 p., 8.2 p., 8.3 p., 8.18 p., 9 p., (LR CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str.). Atsakovas turi atlyginti 16,94 EUR sumą (1 t., 2 t., b.l. 1a) dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, nes tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CPK 3 str. 1 d., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė ieškovo L. L. ir bendraieškio BUAB „Linevasta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Vantolina“, reikalavimams užtikrinti areštuoti atsakovui E. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, bendrai 226409,06 Lt sumai. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo E. M. nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštuoti atsakovo E. M. pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 65572,60 EUR (226409,06 Lt sumos), leidžiant atsakovui E. M. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, gaunat 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir atsiskaitant su bendraieškiu BUAB „Linevasta“, atstovaujamu UAB „Vantolina“. Teismas konstatuoja, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes ieškinį patenkinus iš dalies, nėra teisinio pagrindo naikinti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 150 str. 3 d.).

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 str. 2 d, 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 % žyminio mokesčio.

Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka.

nusprendė:

Atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. M. 71791,09 EUR Lt žalą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Linevasta“ naudai.

Priteisti iš atsakovo E. M. 1497 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovo L. L. naudai.

Priteisti iš atsakovo E. M. 1725 EUR žyminio mokesčio ir 16,94 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Ieškinį likusioje dalyje atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.