- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-1118-467/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Danutė Kutrienė, Andžej Maciejevski
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto 26-o notarų biuro
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto 26-o notarų biuro notarei Rimai Vižinytei dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys – A. J. , antstolis Regimantas Budreika.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. V. 2009-06-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Vilniaus miesto 26-o notarų biuro notarei Rimai Vižinytei dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo, trečiaisiais asmenimis nurodė A. J. ir antstolį Regimantą Budreiką. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese ir įpareigoti antstolį Regimantą Budreiką neatlikti jokių kitų veiksmų, kol bus išspręstas ginčas dėl vykdomojo rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodė, kad antstolis jau vykdo išieškojimo procesą pagal neteisėtą ir naikintiną 2009-04-30 notarės R.Vižinytės išduotą vykdomąjį įrašą, todėl, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovo D. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir jo ieškinio reikalavimui užtikrinti sustabdė vykdymo veiksmus antstolio Regimanto Budreikos užvestoje vykdomojoje byloje pagal notarės Rimos Vižinytės išduotą 2009-04-30 vykdomąjį įrašą. Teismas konstatavo, jog antstoliui, įvykdžius notarės išduotą vykdomąjį dokumentą, o teismui, priėmus palankų ieškovui teismo sprendimą ir pripažinus vykdomojo įrašo neteisėtumą, teismo sprendimo realus įvykdymas taptų sudėtingas ir komplikuotas. Teismas padarė išvadą, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu tretysis asmuo A. J. prašo nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje ir teismas nutartyje nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas ar pasunkėtų jo įvykdymas (CPK 178 str.). Skundžiama nutartimi buvo suvaržytos atsakovo ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai, ieškovo samprotavimai apie tariamą teismo sprendimo įvykdymą yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti, paremti prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-146/2002 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1997-06-13 nutarimas Nr.5). Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Tarp trečiojo asmens ir ieškovo yra susiklostę sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas, suėjus skolos grąžinimo terminui, trečiajam asmeniui liko skolingas 105000 Lt, ką patvirtina prie ieškinio pridėtas vekselis. Vadovaujantis viešųjų registrų duomenimis, ieškovas asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise turimą turtą perleidžia įvairiais sandoriais savo giminaičiams ir artimiesiems asmenims, siekdamas tyčia sumažinti savo mokumą ir taip padaryti kreditorinių reikalavimų patenkinimą neįmanomu, todėl yra grėsmė, jog ieškovas sieks perleisti likusį savo turtą kitiems asmenims. Teismas neatsižvelgė, jog antstoliui, įvykdžius išieškojimo veiksmus, nereikėtų taikyti restitucijos, nes išieškoma pinigų suma būtų grąžinta tikrajam savininkui. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo atsižvelgti ir į didžiausią suinteresuotumą šiame ginče turinčio trečiojo asmens interesus ir jų apsaugą bei įvertinti aplinkybę, jog, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas turės neribotą teisę disponuoti savo turtu ir tapti galimai nemokiu, siekdamas išvengti didelių skolinių įsipareigojimų įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas D. V. prašo atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra adekvati ir proporcinga. Tretysis asmuo nepagrįstai nurodo, kad ieškovas privalo įrodyti, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, kadangi šalys privalo pagrįsti tik tikimybę, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas būsimas teismo sprendimo realus įvykdymas. Trečiojo asmens cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis visiškai nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, o sprendimo esmė yra visiškai kita, todėl nėra precedentinės reikšmės byloje. Ieškovas nepripažįsta skolos trečiajam asmeniui ir yra labiausiai suinteresuotas, kad nebūtų nepagrįstai parduotas jo turtas ir neteisėtai išdalinti pinigai, kol nėra išspręstas teisminis ginčas. Tretysis asmuo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovas tyčia siekia sumažinti savo mokumą ir perleidinėja turtą artimiesiems asmenims. Antstolis yra areštavęs visą ieškovo turtą trečiojo asmens prašymu, todėl ieškovas perleisti turto neturi teisės ir galimybių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad yra pagrindas iš dalies apskųstąją teismo nutartį pakeisti (CPK 320 str., 329 str. 1 d.).
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tačiau teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, bet jam pakanka įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju antstoliui, įvykdžius notarės išduotą vykdomąjį dokumentą, o teismui, priėmus palankų ieškovui teismo sprendimą ir pripažinus vykdomojo įrašo neteisėtumą, teismo sprendimo realus įvykdymas taptų sudėtingas ir komplikuotas, o tuo tarpu teisingumas reikalauja užtikrinti tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, yra pagrįstas tuo požiūriu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka pareikšto ieškinio esmę, apima ginčo objektą, todėl tiesiogiai susijusios su būsimu galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Todėl teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į šią bei kitas reikšmingas aplinkybes, nurodytas ieškovo prašyme (CPK 144 str. 1 d.). Tokiu būdu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).
Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas iš esmės siekia panaikinti Vilniaus miesto 26-o notarų biuro notarės Rimos Vižinytės 2009-04-30 išduotą vykdomąjį įrašą, kuriuo reikalaujama iš D. V. išieškoti vekselio turėtojo A. J. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą vekselio sumą – 105000 Lt ir tuo pagrindu pradėtas išieškojimo vykdymo procesas (b.l. 3). LR Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalis numato, kad vekselio turėtojui, pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose. Vekselių pagrindu atliktų vykdomųjų įrašų vykdymas vykdomas vykdymo proceso bendra tvarka. Pagal CPK 653 straipsnį antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, vykdomuosius veiksmus privalo pradėti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti. Priverstinis vykdomojo įrašo, pagal kurį kreditoriui turi būti sumokėta konkreti suma, vykdymas paprastai susideda iš skolininko turto paieškos, skolininko turto arešto ir turto priverstinio realizavimo. Tuo atveju, jei teismas panaikins ieškovo ginčijamą Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės Rimos Vižinytės 2009-04-30 padarytą vykdomąjį įrašą (tenkins ieškinį), atsiras būtinybė taikyti restituciją, realus teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sudėtingas ir komplikuotas. Dėl to pirmosios instancijos teismas tokio ieškinio užtikrinimui ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, sustabdydamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal notarės išduotą ir nagrinėjamoje byloje ginčijamą vykdomąjį įrašą. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiam teismo procesiniam sprendimui, kadangi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas pagrįstai atsižvelgė į ieškovo teisėtus interesus.
Tačiau taikomos ieškinio užtikrinimo priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, o teisingumo principas reikalauja užtikrinti ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą, ir kartu nepažeisti kitų asmenų interesų (trečiųjų asmenų), todėl derinant šalių, dalyvaujančių sprendžiant ginčą byloje, interesus ir siekiant išlaikyti pusiausvyrą, teismas, turėdamas teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, negali šių priemonių taikyti besąlygiškai, neatsižvelgdamas į konkrečią situaciją bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju, nagrinėjamoje byloje sustabdžius absoliučiai visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal notarės išduotą vykdomąjį įrašą, iš dalies buvo pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas, kadangi, maksimaliai sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, ieškovui suteikiama galimybė laisvai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu ir tokiu būdu atsiranda reali galimybė perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, sudarant sąlygas apsunkintam teismo sprendimo įvykdymui. Kaip jau buvo minėta, teisingumo principas reikalauja užtikrinti tiek kreditoriaus, tiek ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, ir kartu nepažeisti kitų asmenų interesų. Atsižvelgiant į apelianto, kaip trečiojo asmens interesus, paliktinos pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau paliekant antstoliui teisę taikyti skolininko (ieškovo) turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis areštą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo specifiką: ieškovas D. V. (skolininkas vykdomojoje byloje) pareiškė ieškinį dėl notaro vykdomojo įrašo panaikinimo, atsakovu patraukdamas Vilniaus miesto 26-o notarų biuro notarę Rimą Vižinytę, išdavusią ginčijamą vykdomąjį įrašą, o išieškotoją vykdomojoje byloje A. J. nurodydamas trečiuoju asmeniu. Todėl, nors apeliantas atskirajame skunde nurodyto argumento, kad ieškovas asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise turimą turtą perleidžia įvairiais sandoriais savo giminaičiams ir artimiesiems asmenims, siekdamas tyčia sumažinti savo mokumą ir taip padaryti kreditorinių reikalavimų patenkinimą neįmanomu, nepagrindė įrodymais, tačiau akivaizdu, jog, maksimaliai sustabdžius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, ieškovui sudaroma galimybė laisvai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu ir tokiu būdu atsiranda reali tikimybė perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, tokiu būdu sudarant sąlygas apsunkinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, atmetus ieškinį.
Apelianto atskirojo skundo motyvai, kad tarp trečiojo asmens ir ieškovo yra susiklostę sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas, suėjus skolos grąžinimo terminui, trečiajam asmeniui liko skolingas 105000 Lt, nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti (CPK 320, 338 str.), kadangi jos iš esmės yra susijusios su ieškovo reikalavimo pagrįstumu, o ne su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumu. Šios aplinkybės bus analizuojamos, tiriamos ir vertinamos nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ir priimant sprendimą (CPK 259, 265, 270 str.). Todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes šioje proceso stadijoje tokie klausimai nėra sprendžiami.
Kiti trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamai nutarčiai iš dalies pakeisti dėl nevisiškai tinkamo procesinės teisės normų taikymo (CPK 320, 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį pakeisti, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip: „sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio Regimanto Budreikos užvestoje vykdomojoje byloje pagal notarės Rimos Vižinytės išduotą 2009-04-30 vykdomąjį įrašą, paliekant antstoliui teisę taikyti skolininko D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis areštą.