Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Albino Bielskio ir Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam V. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

5. Nuosprendžiai ir nutartis yra įsiteisėję ir vykdomi. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 1999 m. vasario 24 d.

6. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo atstovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas nuteistajam V. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi šis pataisos įstaigos teikimas buvo netenkintas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pataisos proceso metu dedamų elgesio korekcijos pastangų nepakanka jam paskirtos bausmės rūšiai pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

1. Nuteistasis V. M. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį ir tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą pakeisti V. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

2. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis sutinka su jo asmens bylos medžiagoje nurodytais teiginiais, jog jis nėra linkęs tikslingai ir sistemiškai koreguoti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis aiškina, kad veiksniai ne nuo jo priklauso, jis dirba gamykloje staliumi, darbo grafikas yra nuo 7 val. ryto iki 16 val. vakaro, kai jis grįžta iš darbo, jis būna užrakinamas ir jį gali išleisti, jeigu yra iškvietimas pas resocializacijos pareigūnus ar psichologą. Pagal susidariusias aplinkybes nuteistasis stengiasi aktyviai dalyvauti, pats stengiasi kuo dažniau bendrauti su pareigūnais, psichologais, resocializacijos pareigūnais, palaiko ryšį su tikinčiaisiais, lanko koplyčią, yra tikintis, domisi įvykiais, kurie vyksta laisvėje, domisi aktualiomis darbo vietomis, socialinių darbuotojų pagalba susirado giminaitę, kuri sutinka suteikti jam gyvenamąją vietą. Dirbdamas įkalinimo įstaigoje nuo 2006 metų užsirekomendavo kaip geras darbininkas ir jis bus įdarbintas UAB „B.“ (duomenys neskelbtini) filiale pagal gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad jis supranta kokią nepataisomą žalą daro alkoholis, kokias pasekmes jis sukelia.

3. Atsiliepimų į pateiktą skundą, prašymų bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. M. skundas atmestinas.

1. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo V. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

2. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Taigi, teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, suponuojančius išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

3. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis V. M. yra atlikęs beveik 25 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka BVK 88 straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien atitinkamo dydžio bausmės atlikimas nepatvirtina, jog nuteistajam skirtos bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, pakeitė savo ankstesnes nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Išvados dėl bausmės pakeitimo galimumo gali būti daromos tik įvertinus ir materialiuosius BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams.

4. Iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad V. M. pataisos įstaigoje nuo 2006 metų nuolatos dirba (šiuo metu dirba staliumi VĮ „M.“), iš dalies vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones (laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 25 iki 2023 m. rugsėjo 8 d. dalyvavo 3 pokalbiuose su psichologu, nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2023 m. birželio mėnesio dalyvavo 27 pozityvaus užimtumo veiklose ir įstaigos darbuotojų organizuojamuose renginiuose bei veiklose), 17 kartų skatintas (paskutinį kartą 2023 m. rugpjūčio 10 d., galiojančių nuobaudų neturi (paskutinį kartą buvo baustas 2012 m. rugpjūčio 10 d.). Tai rodo V. M. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių aplinkybių.

5. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. V. M. 2023 m. rugsėjo 22 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-8042 nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta vidutinei, o iš 2023 m. rugsėjo 22 d. nuteistojo vertinimo pagal OASys metodiką anketos matyti, kad bendrą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčių balų sumą sudaro 85 balai. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, ankstesnių vertinimų metu V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat atitiko vidutinę: 2019 m. liepos 16 d. – 99 balai, 2020 m. vasario 25 d. – 94 balai, 2020 m. spalio 21 d. – 91 balas, 2022 m. balandžio 14 d. – 90 balų. Lyginant su ankstesniu 2022 m. balandžio 14 d. vertinimu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 58 balais, o nuo pirmo vertinimo – 14 balų. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu ji vis dar yra pakankamai aukšta, t. y. pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo vidutinės iki aukštos skiria tik keturiolika balų (vidutinės rizikos ribos nuo 41 iki 99 balų). Pusę šių balų sudaro statiniai veiksniai, t. y. nuteistojo padarytų teisės pažeidimų įvertinimas, kurių V. M. negali sumažinti. Likusį balų skaičių – 40 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.

6. Nors pastaruoju metu ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau nuteistajam V. M. nustatoma nemažai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių: statiniai – kriminalinė istorija; pirmas teistumas jauname amžiuje; smurtinio elgesio istorija; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; dinaminiai – neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; turi mažą/nestabilią darbo patirtį; apsunkinti/konfliktiški santykiai su artimaisiais; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; mažas atsparumas stresui; negeba atpažinti problemų; stokojimas tinkamų problemų sprendimo įgūdžių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, V. M. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksmus, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis ir konfliktų sprendimo būdais. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, neigiamai nuteistąjį apibūdinantys veiksniai bus eliminuoti, ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.

7. Pažymėtina, kad V. M. asmens bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis nėra linkęs koreguoti savo elgesio. Kaip jau buvo nurodyta šio procesinio sprendimo 13 punkte, nuteistasis tik iš dalies vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam buvo nustatytos 6 priemonės (tęsti darbinę veiklą bausmės atlikimo metu; kreiptis dėl galimybės mokytis pagal profesinio mokymo programą; ieškoti galimybės dalyvauti programoje „Langas į nuteistojo pasaulį“; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; dalyvauti individualioje terapijoje elgesio keitimui; pokalbis apie nusikalstamą elgesį, jo priežasčių ir pasekmių aptarimas), tačiau duomenų apie dalyvavimą programoje „Langas į nuteistojo pasaulį“ bei apie įvykusį pokalbį apie nusikalstamą elgesį, jo priežasčių ir pasekmių aptarimą, nebuvo gauta. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis skunde aukštesniajam teismui savo negalėjimą pilna apimtimi įgyvendinti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bando pateisinti išorinėmis aplinkybėmis, kurios, jo teigimu, nepriklauso nuo jo valios. Šių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų įgyvendinti visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurios padėtų jam sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir galimą nusikalstamumą didinančius kriminogeninius rizikos veiksnius.

8. Iš nuteistojo V. M. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis 17 kartų buvo skatintas už gerą, pavyzdingą elgesį, gerą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Vis tik V. M. per visą bausmės atlikimo laikotarpį 12 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko 10 kartų buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis (paskutinį kartą 2012 m. rugpjūčio 10 d.). Tarp V. M. padarytų nusižengimų pasitaikė ir grubių pažeidimų – apsvaigimas nuo alkoholio, uždraustų daiktų (savadarbės ylos) laikymas. Nors šiuo metu jis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo tam tikrą jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę. Čia pažymėtina ir tai, kad nuteistasis už gerą elgesį iki 2019 metų galo, t. y. daugiau kaip per 20 metų nuo bausmės atlikimo pradžios, buvo skatintas tik 4 kartus ir tik nuo 2020 metų galima matyti nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme, kai kiekvienais metais jis buvo skatinamas bent po 3–4 kartus. Analogiškas išvadas apie nuteistojo V. M. elgesio tendencijas bausmės atlikimo metu galima daryti ir analizuojant asmens byloje esančias nuteistojo charakteristikas. Nuo 1999 iki 2017 metų Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija V. M. elgesį vertino tik patenkinamai, teigiamai nuteistasis pradėtas charakterizuoti tik nuo 2018 metų. Taigi, iš nuteistojo V. M. asmens bylos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jo elgesys nebuvo nepriekaištingas, didžiąją dalį bausmės laiko nuteistojo elgesys buvo vertinamas tik patenkinamai, o paskatinimų ir nuobaudų santykis, jų dinamika leidžia teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama, tam reikalingas papildomas laikas.

9. Sprendžiant dėl bausmės pakeitimo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis V. M. anksčiau buvo teistas ir laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka antrą kartą. Šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka ir už labai sunkių nusikaltimų padarymą, t. y. už tris kvalifikuotus nužudymus – jis tyčia, itin žiauriai, dėl savanaudiškų paskatų įvykdė trijų asmenų nužudymą, iš kurių vienas asmuo buvo nužudytas, siekiant paslėpti ankstesnį nužudymą. Šie nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų – siekiant apvogti nukentėjusiuosius, o vieno asmens nužudymo atveju ir turint tikslą paslėpti nukentėjusiojo žmonos nužudymą. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo V. M. pavojingumą visuomenei, ir, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Toks nuteistojo kaltės neigimas nurodytas ir daugumoje V. M. charakteristikų. 2018 m. gruodžio 20 d. charakteristikoje nurodyta, kad nuteistasis vengia pokalbių apie įvykdytus nusikaltimus, savo kaltę pripažįsta iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą. 2019 m. liepos 16 d. ir 2020 m. vasario 25 d. socialinio tyrimo išvadose pažymėta, jog nors nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta, tačiau nesugeba paaiškinti savo veiksmų ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto galimų savo veiksmų pasekmių; tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos atsiradimo, yra prieštaravimų; vis dar apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas ir pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Tik vėlesnėse 2020 m. spalio 28 d., 2022 m. balandžio 14 d. ir 2023 m. rugsėjo 22 d. socialinio tyrimo išvadose nurodyta, kad V. M. supranta turintis problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, gailisi padaręs nusikaltimus. Kaip matyti iš 2023 m. rugsėjo 22 d. socialinio tyrimo išvados, nors nuteistasis išsako, kad jaučia kaltę, tačiau iki šiol apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, nurodo, jog buvo „jaunas ir kvailas“, o dabar „rankų nenusiplausi“, taip pat pateisina smurtinį elgesį nurodydamas, jog tuo metu jam trūko adekvatumo, kritiškumo ir brandumo, bei nurodo draugo darytą poveikį jam. Tokie V. M. pasisakymai, teisėjų kolegijos nuomone, rodo, kad nuteistojo kaltės jausmas negilus ir jis iki šiol pilnai nesupranta savo neteisėtų veiksmų padarinių.

10. Taigi iš pateiktų duomenų matyti, kad nors šiuo metu nuteistojo V. M. elgesys yra nukreiptas teigiama linkme, jis stengiasi keisti savo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, tačiau šis pokytis yra matomas tik paskutiniaisiais keliais metais. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog nuteistasis V. M. pradėjo dėti didesnes pastangas koreguoti savo elgesį tuomet, kai atsirado galimybė dėl bausmės švelninimo, t. y. nuo to momento, kai jis atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

11. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį V. M. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.