Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-58-312/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-04
Bylos Nr.
1S-58-312/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
M. J.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-58-312/2020
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 59-262 taikyti nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 59-262 taikė nuteistajam M. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi toks nutarimas nepatvirtintas. Savo sprendimą žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, jų sumenkinimas, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistojo asmenybė, menkai dengiami finansiniai įsipareigojimai, darbinės patirties stygius neleidžia pagrįstai manyti, kad M. J. pakeitė savo elgesį ir toliau laikysis įstatymų bei nenusikals.

Šalies argumentai

3. Skundu nuteistasis M. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Skunde nurodoma, kad nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai yra pristatomas trečią kartą, jau antrą kartą yra siūloma jam taikyti lygtinį paleidimą. M. J. bausmę atlieka be sargybos būryje, lengvosios grupės sąlygomis, atlieka gerbūvio darbus, dirba už pataisos įstaigos ribų, savo darbą atlieka gerai, iš uždirbtų lėšų dengia skolinius įsipareigojimus, o likusius pinigus siunčia savo šeimos nariams. Nuteistasis yra keturis kartus skatintas ir vieną kartą baustas. Paskutinio vertinimo pagal OAsys metodiką metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo ne dėl M. J. elgesio, o dėl vertintojų padarytų klaidų.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų, nušalinimų ar kitokių prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

6. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, M. J. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. kovo 8 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, subendrinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

7. Bausmės vykdymo pradžia: 2017 m. birželio 6 d.

Bausmės vykdymo pabaiga: 2022 m. birželio 1 d.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

9. Nuteistasis 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2019 m. birželio 1 d. (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo jam taikymo. Atlikus nuteistojo nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (78 taškai). Tokiu atveju, turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu M. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OAsys metodiką buvo 76 taškai, pakartotinio vertinimo metu ši rizika sumažėjo iki 69 taškų (septyniais taškais), tačiau paskutiniojo vertinimo metu išaugo iki 78 taškų (devyniais taškais). Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2019 m. gruodžio 16 d. socialinio tyrimo išvadoje (toliau – socialinio tyrimo išvada) pažymėta, kad taškų įverčių pokyčiai, atliekant įvertinimo peržiūrą, lyginant su paskutiniu vertinimu, nesuponuoja prielaidos, kad nuteistojo M. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika didėja, vis dėlto, kaip ir nurodyta šioje išvadoje, ji išlieka vidutinė. Ryškaus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo nuo 2018 m. lapkričio 26 d. aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia, kas reiškia, kad nuteistojo pažanga per vienerių metų laikotarpį nėra pakankama tam, kad teismas galėtų pagrįstai manyti, jog nuteistasis sugebės savarankiškai gyventi laisvėje nenusikalsdamas.

10. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

11. Iš teismui pateiktoje nuteistojo M. J. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad išėjęs į laisvę, jis turės gyvenamąją vietą – gyvens pas mamą, tačiau būstas, kuriame planuoja apsistoti, yra sąlyginai nedidelis (vieno kambario bendrabučio tipo butas, 17,8 kv. m. ploto), o gyvenamoji aplinka galimai yra susijusi su antisocialiu elgesiu. M. J. yra vidurinio išsilavinimo, įgijęs suvirintojo elektra rankiniu būdu profesinę kvalifikaciją, įkalinimo įstaigoje dirba pagalbiniu darbininku, atlieka gerbūvio darbus ir įsitraukia į gerąsias iniciatyvas, jam suteiktas be sargybos ir be palydos statusas, gautas UAB „E.“ pranešimas, kad, M. J. išėjus į laisvę, jis būtų priimtas į darbą įvairiems statybos ir montavimo darbams. Atlikinėdamas bausmę, nuteistasis palaiko socialinius ryšius su mama, broliu, sugyventine ir vaikais. M. J. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, buvo keturis kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam buvo suteiktos trys trumpalaikės išvykos į namus, kurių metų nustatytos tvarkos nepažeidė. Šios aplinkybės aukštesnės instancijos teismo vertinamos teigiamai, tačiau, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi.

12. M. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kuri jam paskirta subendrinus du teismo nuosprendžius ir vieną teismo baudžiamąjį įsakymą, paskutiniuoju nuosprendžiu jis nuteistas už tris nusikalstamas veikas, iš viso praeityje jis teistas 10 kartų, pirmasis teistumas 17 metų, nusikalstamo elgesio modelis nesikeičia, nusikaltimai daromi siekiant pasipelnyti. Praeityje nuteistajam buvo ne kartą atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau pastarasis bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė, valstybės jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, toliau darė panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės yra priskiriamos prie statinių nuteistojo kriminogeninių veiksnių. Sunkumus dėl nustatytos tvarkos laikymosi patvirtina ir pataisos įstaigoje padarytas pažeidimas, už kurį nuteistajam buvo paskirta drausminė nuobauda (šiuo metu negalioja). Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, M. J. darbinė patirtis menka (oficialiai dirbo pagalbiniu darbuotoju tik apie metus, kiti darbai buvo neoficialūs), sukaupta nemąstant apie ateitį, finansinės problemos skatino nusikalsti. Šiuo metu nuteistasis turi 4 253,52 Eur finansinių įsipareigojimų. Finansinės padėties nestabilumas yra nurodomas prie kriminogeninių veiksnių. Vienpusė vartotojiška orientacija, perdėtas materialinių gėrių sureikšminimas, negatyvus požiūris į visuomenės ir atskirų jos narių poreikius, silpna socialinė adaptacija, sąsajos su kriminalines nuostatas turinčiais žmonėmis ir jų spaudimas, nusikalstamą elgesį palaikantis požiūris yra išskiriami kaip M. J. nusikalstamumą skatinę faktoriai, o gyvenimo stiliaus neigiami aspektai ir savanaudiško elgesio apraiškos priskiriami prie jo kriminogeninių veiksnių. Piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais taip pat turėjo įtakos nusikalstamam elgesiui praeityje, todėl nepakankamas gebėjimas atpažinti ir spręsti problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, yra dar vienas nuteistojo kriminogeninis veiksnys. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistajam yra būdingas savo galimybių pervertinimas, impulsyvus elgesys, kurio jis nėra linkęs analizuoti, sunkumai identifikuojant problemas ir ieškant jų sprendimo būdų, pasekmių nenumatymas, į konstruktyvią veiklą jis gali susikoncentruoti tik esant kontrolei struktūruotoje aplinkoje, jo požiūris į taikomas pataisos priemones yra dviprasmiškas. Nors kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų M. J. pripažįsta, tačiau savo atsakomybę dėl nusikaltimų yra linkęs minimalizuoti, kas reiškia, kad asmuo visiškai nesuvokia nusikalstamo elgesio ydingumo. Taigi, šios aplinkybės leidžia aukštesnės instancijos teismui daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama, yra nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, jie sudaro 33 taškus, t. y. yra galimybė juos keisti. Toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Nagrinėjamu atveju abejotina, kad šiuo metu, būdamas lygtinai paleistas, M. J. sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų. Taigi, žemesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra pagrindo.

13. Tokiu būdu, vertinant nuteistojo asmenybę, jo kriminalinę praeitį, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą. Lygtinai paleidus nuteistąjį M. J., būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir visuomenės bei nukentėjusiųjų interesų gynimu. Taigi, konstatuotina, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (Nr. (2003) 22) dėl lygtinio paleidimo (parolio) reikalavimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė