Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Vilniaus rajone, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) automechaniku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., 2006 m. rugpjūčio 30 d., laikotarpyje tarp 10.00 - 17.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, prie baro ir pirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė rankomis ir kojomis A. K. ne mažiau 13 smūgių į įvairias jo kūno vietas, iš kurių ne mažiau 7 smūgius į galvos sritį, o K. M., negalėdama suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl organinės haliucinozės, lengvo protinio atsilikimo, mišraus elgesio ir emocijų sutrikimo, 2006-08-30, apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, prie pirties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarp 16.00 - 17.30 val., tyčia sudavė rankomis ir kojomis A. K. ne mažiau 4 smūgių į įvairias jo kūno vietas, iš kurių ne mažiau 2 - į galvos sritį, tokiais savo veiksmais padarydami A. K. odos nubrozdinimus veide ir kairėje plaštakoje, kraujosruvas kairio peties sąnario srityje ir kairėje šlaunyje, galvos sumušimą, pasireiškusį kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, centre, poodinę kraujosruvą su aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, kraujosruvą dešinėje kaktinėje – momeninėje - smilkininėje srityje ( operacinio pjūvio projekcijoje ) kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, pleuritu, abipusiu plaučių uždegimu, ko pasėkoje A. K. 2006-09-04, 11.30 val. mirė.

Apklaustas kaltinamuoju R. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo pirtyje. Atsikėlęs apie 10.00 val., jis su Olegu nusprendė priduoti butelius ir nusipirkti alaus. Išėję, pamatė, jog ant pirties durų šlapinasi vaikinas. Tarp jo ir nukentėjusiojo prasidėjo konfliktas : iš pradžių jiedu susistumdė, o po to, jis, iš kairės ir dešinės, delnu bei kumščiu, du kartus sudavė vyriškiui į žandikaulį.

Pridavę butelius, jis su Olegu grįžo į pirtį. Vaikinas vis dar sukinėjosi. Patikrinęs striukę, pastebėjo, jog dingo jo mobilaus ryšio telefonas. Tuomet, jis pakvietė vyriškį, tačiau šis pradėjo nuo jo paskubomis eiti. Pastarąjį pasivijo prie baro. Prasidėjo konfliktas. Tuo metu, pasak kaltinamojo, galėjo būti maždaug 12.00 val. Jiedu pradėjo stumdytis, po to, jis vyrui sudavė, pargriovė ant žemės ir iš kojos vieną kartą spyrė į žandikaulį. Tuomet, uždėjęs kelią ant veido, prispaudė nukentėjusiojo galvą prie žemės, ir apieškojęs kišenes, susigražino savo telefoną. Teigia, jog po to vyrą paleido ir daugiau jo nemušė.

Kai grįžo atgal į pirtį, M. M. pasiūlė eiti nusipirkti alaus. Jiedu nuėjo į barą, nusipirko alaus ir grįždami vėl pamatė tą vyrą. Tuomet, M. M. priėjo prie jo ir kumščiu tris kartus sudavė pastarajam į galvą. Vyras nugriuvo. Po to, šalia vyro stovėjusi mergina, pradėjo keiktis, jį daužyti bei šokinėti ant jo. Tuo metu galėjo būti maždaug 17.00 val. Jie dar bandė merginą nuo vyro atitraukti, tačiau ši vis viena jį spardė ir šaukė. Taigi, jis ir M. M. grįžo į pirtį, o po to, išvažiavo į namus.

Teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus bei juos patikrindamas vietoje, save apkalbėjo bei nenorėdamas įtraukti M. M., visą kaltę prisiėmė sau.

Tikrindamas savo parodymus vietoje apie inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, kaltinamasis R. Š. parodė pirtį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje jis, 2006-08-30 šventė Viktoro gimtadienį, vietą šalia pirties durų, kurioje pamatė gamtinius reikalus atliekantį vyrą. Su pastaruoju kilus konfliktui, kaltinamasis parodė kokiu būdu sudavė vyrui du smūgius dešinės ir kairės rankos delnu į galvą. Po to, R. Š. parodė vietą prie baro lauko staliukų, kurioje jis praėjus kuriam tai laikui nukentėjusįjį vėlgi pasigavo, ir tarp jų kilusio konflikto metu dėl iš kaltinamojo pavogto telefono, dešinės rankos kumščiu bei kairės rankos delnu sudavė į veidą. Kai, po suduotų smūgių, susikibus su vyru ir pradėjus jį tampyti, šis nugriuvo ant žemės, dešiniu keliu jį prispaudė prie žemės ir apieškojo. Radęs savo telefoną, pasiėmė jį ir atsistojęs, kaire koja spyrė gulinčiam vyrui į veidą, pataikydamas į lūpas ir dešinį žandą. Pastarajam iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Tačiau, po šio smūgio, pasak kaltinamojo, vyras atsistojo ir nubėgo link pirties. Kai, grįždamas iš parduotuvės, prie pirties durų, jis ir vėl sutiko tą vyrą, kilusio tarp jų konflikto metu, dešinės rankos delnu pastarajam sudavė į veidą. Nukentėjusysis griuvo ant pilvo, o kai jis šiek tiek pasikėlė, kaire koja spyrė jam į veidą ir nuėjo į pirtį. Vėliau, kai su M. M. jis iš pirties į lauką išnešė kepsninę, matė, kaip toje pat vietoje, kur jis paskutinį kartą konfliktavo su vyriškiu, šį tampė nepažįstama mergina. Kai vyras nukrito ant nugaros, mergina pradėjo jį spardyti, suduodama 2-3 kartus kojos pirštais į veidą, o kai šis užsidengė veidą, pradėjo isterikuoti ir vos nešokinėdama, sudavė kojos padu apie 7 kartus jam į galvą. Teigia, jog jis ir M. M. merginą ramino, tačiau ši jų neklausė. Tuomet jiedu grįžo į pirtį, o mergina, pasilikusi prie vyro, jį toliau mušė ( 2 t. b. l. 146 -157 ).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja K. M. parodė, kad 2006-08-30, kartu su savo pažįstamais buvo alaus bare adresu Panevėžio g., Vilniuje, žaidė bilijardą. Maždaug apie 13.00 – 14.00 val., į barą atėjo pažystamas „A. P.“, su kuriuo ji buvo susipažinusi prieš šešis mėnesius iki nagrinėjamo įvykio. Vaikinas pats jai buvo prisistatęs „Artūro“ vardu, o kad jis „P.“, jai buvo minėjusi kažkokia moteris. Apie 14.30 val., į barą užėjo jaunas bei vidutinio amžiaus vyrai ir pasiūlė jiems nueiti pasižiūrėti pirties, kurią jie šalimais nuomoja. Ji eiti su minėtais asmenimis atsisakė, tačiau „Artūras“ nuėjo. Į barą jis grįžo maždaug po 5 minučių, po to vėl kažkur išėjo ir grįžo tik po 20-30 minučių. Tuo metu, t. y. iki „A. P.“ grįžo į barą, vėl buvo atėję jaunesnis ir vidutinio amžiaus vyrai, kurie pasakė, jog „A. P.“ pavogė jauneniojo vaikino mobilaus ryšio telefoną. Į barą grįžus „A. P.“, ji pastarajam apie tai pasakė, tačiau šis mobilaus ryšio telefono vagystę neigė. „A. P.“ nusipirko alaus, kurį gėrė sėdėdamas prie lauko staliukų. Ji sėdėjo priešais jį. Tuo metu, anksčiau minėti vyrai, nešini tuščią plastikinį butelį, taipogi ėjo pirkti pilstomo alaus, tačiau pamatę „A. P.“, priėjo prie staliuko. Jaunesnysis, pasakęs, kad „A. P.“ pavogė iš jo telefoną, pakišo šiam koją ir pargriovęs, pradėjo spardyti. Matė, kaip vyriškis „A. P.“ apie 5 kartus įspyrė į galvą, spardė ir į kitas jo kūno vietas : rankas, kojas, pilvą, viso suduodamas maždaug 20 smūgių. Vaikinas rėkė, jog „A. P.“ vagis, reikalavo gražinti arba telefoną, arba pinigus. Pasak K. M., ji pradėjo raminti vaikiną, prašydama „A. P.“ nemušti, tačiau šis necenzūriniais žodžiais ją pasiuntė „toliau“. Tik, kai bare buvusi moteris pagrasino iškviesti policiją, vyras pakluso ir „A. P.“ nustojo mušti. Abu iš pirties atėję vyrai nuėjo alaus, o „A. P.“, kadangi jo veidas buvo kruvinas, - į baro tualetą, praustis. Kai šis sugrįžo, dėl nesuprantamos priežasties, ją pavadino „furininke“, kas, pasak K. M., reiškia „prostitutė“. Tuo metu, nusipirkę alaus, grįžo ir abu vyrai. Jaunesnysis, priėjęs prie „A. P.“, vėl spyrė šiam į koją ir parvertė ant žemės. Supykusi dėl pravardžiavimo, ji pirštų galais įspyrė vieną kartą gulinčiam nukentėjusiajam į galvą, po to, spardė jį į kojas ir rankas, viso suduodama apie 6-7 smūgius. Teigia, kad ji iš viršaus kulnu, jo nemušė, taipogi jo nespardė į pilvą bei tarpukojį. Kai ją nuramino draugai, „A. P.“ spardyti pradėjo jaunasis vyras. Matė, kaip šis smūgiavo į pastarojo pilvą, kojas, rankas, galiausiai, 2-3 kartus abiem kojom užšokęs ant nukentėjusiojo galvos, su savo draugu grįžo į pirtį. „A. P.“ liko gulėti šalia staliukų. Praėjus maždaug 10 minučių, atėjo vyresnysis vyras ir pasiūlė „A. P.“ nunešti nuo baro toliau, kad niekas nematytų. Tuo metu, rūkydamas atėjo ir „A. P.“ mušęs vyras. Su vyresniuoju nukentėjusįjį nutempęs už baro prie krūmų, paliko gulėti. Teigia, kad daugiau jo niekas nemušė. Vyrai grįžo į pirtį, o po to išėjo, pagal jos nuomonę, norėdami pabėgti, nes ši pastariesiems buvo minėjusi, kad kvies policiją bei medikus. Vienok, ji telefono neturėjo, todėl bare paprašė nepažįstamo asmens, kad šis iškviestų medikus. Medikams ji nurodė, kad sumuštasis yra „A. P.“. Pasak K. M., kai vyras, avėdamas basutėmis, nukentėjusįjį spardė į galvą, pataikydavo į jo dešinio smilkinio pusę, o kai užšokdavo kojomis ant veido – tai maždaug nosies - lūpų srityje ( 3 t. b. l. 96-100 ).

Tikrindama savo parodymus vietoje K. M. parodė barą, esantį Panevėžio g. 21, Vilniuje, vietą, kurioje stovėjo du lauko stalai, prie kurių ji ir A. K., 2006-08-30, gėrė alų, vietą, esančią prie baro pastato, kairėje, kur jaunas vaikinas mušė A. K., koja suduodamas smūgius šiam iš dešinės ir iš kairės. Pasak jos, ji A. K. spardė į rankas, kojas ir galvą, stovėdama jam iš kairės, ir pripažino sudavusi viso apie 6-7 smūgius, iš kurių tik vieną - į galvą, pataikydama į sritį šalia ausies. Po jos suduotų smūgių, nukentėjusįjį vėl stipriai spardė minėtas vaikinas, suduodamas jam apie 25 smūgius į įvairias jo kūno vietas, iš kurių ne mažiau penkis į galvą. Be to, stovėdamas iš dešinės, vyras šokinėjo ant nukentėjusiojo galvos.

Po to, K. M. parodė, kad A. K. suspardęs vaikinas kartu su juo buvusiu vyresniu vyru, nutempė jį už alaus baro pastato ir paguldė pakalnėje priešais pirties duris ( 3 t. b. l. 101-106 ).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, K. M. atpažino R. Š., kaip asmenį, kuris 2006-08-30, prie alaus baro, esančio Panevėžio g., Vilniuje, spardė A. K.. Be to, šio procesinio veiksmo metu, K. M. atpažino ir O. Č., kaip asmenį, kuris 2006-08-30, kartu su A. K. spardžiusi vaikinu, nutempė nukentėjusįjį už alaus baro pastato, esančio Panevėžio gatvėje, Vilniuje ( 3 t. b. 107-109, 110-112 ).

Kaltinamojo R. Š. kaltė be jo paties bei K. M. parodymų, kurie, kaip kaltinamojo kaltės įrodymai, vertinami tik tiek, kiek jie pagrindžiami kitais bylos įrodymais, įrodyta byloje surinkta medžiaga.

Apklaustas nukentėjusiuoju J. K. parodė, kad A. K. yra jo sūnus, su kuriuo, maždaug metus laiko iki šio mirties, kartu gyveno. Kai, 2006-08-29 išėjęs iš namų A. K. negrįžo, jis po savaitės kreipėsi į policiją. Buvo paskelbta pastarojo paieška. Kad sūnus miręs sužinojo 2006-09-19. Pasak nukentėjusiojo, apie sūnaus nužudymo aplinkybes, jis nieko nežino, tačiau žino, jog sūnus buvo sumuštas ir į ligoninę, o vėliau ir į morgą pristatytas svetima pavarde. A. K. laidojo jis : pirko rūbus, karstą, mokėjo už transportą, duobės kasimą, kunigui, valgykloje „Dzūkija“ buvo užsakęs gedulingus pietus. Teigia, jog dėl A. K. palaikų laidojimo, jis patyrė 3 200 lt turtinę žalą. Be to, netekęs sūnaus, jis patyrė ir 100 000 lt neturtinę žalą - liko be maitintojo. Pareikštą civilinį ieškinį prašo patenkinti.

Apklaustas liudytoju A. G. parodė, kad 2006-08-30, apie 17.30 val., Panevėžio gatve grįždamas iš darbo į namus, užėjo į barą, kurio pastate yra parduotuvė ir pirtis. Pasiėmęs alaus, atsisėdo prie lauke esančio staliuko. Jam geriant alų, iš matymo pažįstami vyrai pasakė, jog lauke, pirties įėjimo pusėje, guli sumuštas žmogus. Sakė, kad buvo muštynės ir jį dvi valandas mušė. Nuėjęs pasižiūrėti, pamatė, jog maždaug 5-6 metrų atstumu nuo pirties durų ant nugaros guli jam iš matymo pažįstamas vyras. Matė, kad vyras gyvas, tačiau be sąmonės, praskeltu antakiu, galva smėlyje. Todėl, iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. 867787644, jis paskambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir iškvietė greitąją med. pagalbą bei policiją. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų ir medikų, prie gulinčio vyro priėjo jam nematyta mergina su žalios – salotinės spalvos skarele ant galvos ir pasakė, jog vyras šioje vietoje jau guli maždaug dvi valandas. Iš pradžių atvyko policijos patrulis, o po 20 minučių atvažiavusi greitoji vyrą išsivežė. Kai, pasak liudytojo, jis, po dienos ar kelių, vėl buvo užėjęs į barą, girdėjo žmones kalbant, kad minėtas asmuo mirė, kad jis buvo susipykęs su šio baro pastate esančioje pirtyje besiilsinčiais vyrais ir dėl to buvo sumuštas.

Iš bendrojo pagalbos centro prie LR VRM pateiktų duomenų matyti, kad 2006-08-30, 17.42 val., iš abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš liudytojo A. G., buvo gautas pranešimas, jog kieme, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, guli sumuštas vyras. Pareigūnai – Ž. B. ir J. D., į įvykio vietą atvyko 2006-08-30, 17.59 val. ( 1 t. b. l. 34-35 ).

Apklaustas liudytoju Ž. B. parodė, kad 2006-08-30, apie 17.43 val., gavo pranešimą, jog prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, guli lyg tai girtas sumuštas vyras. Su porininku J. D. nuvykęs nurodytu adresu, tarp namų rado ant kartono be sąmonės gulintį vyrą. Pagal požymius jiems buvo aišku, kad minėtas asmuo yra patyręs sunkią galvos traumą. Ant jo veido ir rankų matėsi apdžiūvęs kraujas. Maždaug 3 metrų atstumu nuo jo, gulėjo pastarojo batas. Laukiant greitosios prie jų priėjo nukentėjusįjį radęs ir apie tai pranešęs pilietis, o kiek vėliau, iš pažiūros, jauna mergaitė, nuo kurios sklido alkoholio kvapas. Ji sakė, kad nukentėjusįjį sumušė ir iš jo atėmė mobilaus ryšio telefoną ir, kad maždaug prieš dvi valandas čia jau buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie, pamatę jog vyras girtas, jį paliko. Apie mergaitės nurodytas aplinkybes, jis užklausė VPK ir sužinojo, kad jokio iškvietimo minėtu adresu dėl plėšimo nebuvo. Atvykusi GMP brigada, nukentėjusįjį apžiūrėjo ir išvežė į GMP ligoninę. Pokalbio su mergina metu, liudytojui susidarė įspūdis, kad pastaroji jo nepažįsta, nors ir sakėsi žinanti, kur šis gyvena. Merginos nurodytus apie sumuštą asmenį duomenis, liudytojo teigimu, užsirašė atvykę medikai.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas Ž. B. atpažino K. M., kaip merginą, kuri 2006-08-30, buvo priėjusi prie sumušto vaikino, rasto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir, kuri jiems paaiškino, jog iš šio, prieš pora valandų, buvo atimtas MRT bei, kad pastarasis gyvena šalia esančiame bendrabutyje ( 1 t. b. l. 102-103 ).

Apklausta liudytoja O. B. parodė, kad 2006-08-30, apie 17.41 val., iš GMP dispečerinės buvo gautas iškvietimas į Panevėžio g., prie 21 b namo, Vilniuje, dėl be sąmonės gulinčio sumušto jauno vyro. Atvykus į nurodytą vietą, kieme, ant žemės buvo rastas gulintis be sąmonės vyriškis. Juos pasitiko policijos pareigūnai bei, maždaug 16 metų amžiaus mergina. Mergina paaiškino, kad vyrą sumušė nepažįstami asmenys, minėjo, kad jis šventė savo gimtadienį, todėl girtas. Duomenis apie nukentėjusįjį jiems nurodė mergina. Ji sakė, kad vyras yra A. P., gim. 1979 m., gyv. (duomenys neskelbtini). Mergina neprisistatė, važiuoti kartu su nukentėjusiuoju atsisakė. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į Lazdynuose esančią GMP ligoninę.

Iš byloje esančios pažymos matyti, kad ligonis „A. P.“ buvo operuotas ir gydytas VGPUL neurologijos skyriuje nuo 2006-08-30, 18.42 val., iki 2006-09-04. 2006-09-04, 11.30 val., dėl patirtų traumų, neatgavęs sąmonės, mirė ( 1 t. b. l. 27-29, 41, 45 ).

Atlikus „A. P.“, gim. 1979 m., kūno tyrimą, nustatyta, jog jam padarytos poodinės kraujosruvos ir nubrozdinimai galvoje, muštinė žaizda nosies srityje, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžis, galvos smegenų sumušimas su kraujo išlaja po kietuoju smegenų dangalu, kraujosruva ir nubrozdinimas kairio peties srityje, nubrozdinimai kairio šonkaulio lanko srityje, dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, kraujosruva kairiame kelyje, galimai neužilgo iki hospitalizacijos ( 2006-08-30 ), veikiant kietais bukais bei bukabriauniais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 16 – os trauminių poveikių pasėkoje, iš kurių mažiausiai 9 į galvos – veido sritį. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl galvos smegenų sumušimo su kraujo išlaja po kietuoju smegenų dangalu. Atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, dešiniame kelyje, dešinėje blauzdoje, kraujosruva kairiame kelyje galėjo gautis griūnant ar atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu, dviem skirtingo pobūdžio kontaktuojančiais paviršiais. Sunki galvos trauma padaryta nemaža jėga, kitiems sužalojimams padaryti didelės jėgos nereikėjo ( 1 t. b. l. 27-29, 47-48 ).

Atlikus „A. P.“ lavono medicininį tyrimą nustatyta, kad pastarasis mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, centre, poodine kraujosruva su aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, kraujosruva dešinėje kaktinėje - momeninėje - smilkininėje srityje ( operacinio pjūvio projekcijoje ), kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, pleuritu, abipusiu plaučių uždegimu.

VGPUL gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2006/15802 duomenimis, „A. P.“ mirė 2006-09-04, 11:30 val.

Tyrimo metu lavone buvo nustatyti sužalojimai : kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, centre, poodinė kraujosruva su aplinkine kraujosruva minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, kraujosruva dešinėje kaktinėje – momeninėje – smilkininėje srityje ( operacinio pjūvio projekcijoje ), kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje. Šie sužalojimai padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje.

Kadangi nebuvo galima išskirti nuo kurio konkretaus smūgio – į viršutinę lūpą, kaktos kairę pusę ar dešinę kaktinę – momeninę – smilkininę sritį, kur yra operacinis pjūvis, išsivystė kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, sužalojimus visumoje ekspertė kvalifikavo sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai buvo padaryti neilgai trukus iki paguldymo į stacionarą. Kiti, lavono kūne rasti sužalojimai : odos nubrozdinimas veide ir kairėje plaštakoje, kraujosruvos kairio peties sąnario srityje ir kairėje šlaunyje padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje, neilgai trukus iki paguldymo į stacionarą, tiek visumoje, tiek ir atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t. b. l. 51-58 ).

Patikrinus Centrinę duomenų bazę ir nustačius, jog pirminiai nukentėjusiojo duomenys netikslūs - asmens vardu A. P., gim. 1979 m., VRM CD bazėje nėra, buvo patikrinti jo rankų pirštų atspaudai ADIS duomenų bazėje, ko pasėkoje buvo nustatyta lavono asmenybė, t. y. tai, kad nukentėjusysis yra A. K., a/k (duomenys neskelbtini) ( 1 t. b. l. 42, 80-90 ).

Atlikus papildomą A. K., gim. (duomenys neskelbtini), lavono tyrimą, konstatuota, jog A. K. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, centre, poodine kraujosruva su aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, kraujosruva dešinėje kaktinėje – momeninėje – smilkininėje srityje ( operacinio pjūvio projekcijoje ), kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiniajame pusrutulyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, pleuritu, abipusiu plaučių uždegimu. Lavone nustatyti sužalojimai : kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, centre, poodinė kraujosruva su aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje; kraujosruva dešinėje kaktinėje – momeninėje – smilkininėje srityse (operacinio pjūvio projekcijoje ), kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu dešiniame pusrutulyje, padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje. Neišskyrus nuo kurio konkretaus smūgio - į viršutinę lūpą, kaktos kairę pusę ar dešinę kaktinę – momeninę – smilkininę sritį, kur yra operacinis pjūvis, išsivystė kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu, sužalojimai visumoje kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai buvo padaryti neilgai trukus iki paguldymo į stacionarą. Kiti, lavono kūne rasti sužalojimai : odos nubrozdinimas veide ir kairėje plaštakoje, kraujosruvos kairio peties sąnario srityje ir kairėje šlaunyje padaryti kietų, bukų daiktų poveikyje, neilgai trukus iki paguldymo į stacionarą, tiek visumoje, tiek ir atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pomirtinių sužalojimų A. K. lavone nėra. Po kūno sužalojimų padarymo, kol neišsivystė smegenų suspaudimas išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, pasak ekspertės, A. K. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimų padarymo metu A. K. galėjo būti įvairiose kūno padėtyse. Asmuo, sudavęs smūgius, galėjo būti iš priekio arba iš šonų A. K. atžvilgiu. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis ekspertei leido teigti, kad galvos sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje, odos nubrozdinimai veide, kairėje plaštakoje, kraujosruvos kairio peties sąnario srityje ir kairėje šlaunyje - ne mažiau šešių ( 1 t. b. l. 62 - 66 ).

Apklaustas liudytoju L. G. parodė, kad 2006-08-30, apie 12.00 val., o gal kiek ir vėliau, jis nuėjo į Panevėžio gatvėje esančią kavinę, kur nusipirkęs bokalą alaus, atsisėdo prie lauko staliukų. Begeriant alų prie jo staliuko priėjo iš matymo pažįstamas vaikinas vardu Arūnas, kurį gana dažnai matydavo kavinėje. Tą dieną buvo jo gimtadienis. Arūnas skundėsi, kad jį muša už nieką, kad iš jo reikalauja mobilaus ryšio telefono, kurį neva tai jis pavogė. Pastarasis buvo išgėręs, todėl liudytojas jam patarė eiti namo. Tačiau, Arūnas nuėjo į kavinę, nusiplauti veido, kuris buvo kruvinas. Kai šis iš kavinės išėjo, susitiko su šalia kavinės esančios pirties savininku vardu Olegas ir iki tol liudytojui nepažįstamu, sportinio sudėjimo vaikinu. Olegas ir su juo buvęs vaikinas buvo neblaivūs. Pasak liudytojo, minėtas vaikinas vos tik pamatęs Arūną, pradėjo jį mušti, suduodamas ne mažiau 10 smūgių rankomis. Vaikinas iš Arūno reikalavo gražinti jo mobilaus ryšio telefoną bei dviejų valandų bėgyje atnešti pinigus, priešingu atveju sakė, jog jį užmuš. Arūnas nesigynė. Kai šis parkrisdavo, vaikinas jį pakeldavo ir vėl mušdavo. Galiausiai, kai Arūnas nukrito, vaikinas, jį mušė, iš viršaus suduodamas smūgius kojos pėda į galvą, krūtinę bei kitas vietas. Muštynės, pasak liudytojo, buvo be jokių taisyklių. Sumušęs Arūną, vaikinas kartu su Olegu nuėjo į parduotuvę ir nusipirko alaus. Išėjęs, vėl pradėjo mušti Arūną : pakėlęs jį, suduodavo smūgius rankomis, o kai šis nukrisdavo – spardė. Olegas, visų muštynių metu, stovėjo šalia ir nieko nedarė, Arūną mušančio vaikino, neramino. Tuomet, vaikiną pradėjo raminti liudytojas, įspėdamas, kad taip smarkiai mušdamas Arūną, jį užmuš. Tačiau, šis į tai reagavo necenzūriniais žodžiais, sakė, kad jam tas pats, kad jis yra boksininkas ir turi draugą su kuriuo gali juos visus sumušti. Po šio pokalbio, vaikinas su Olegu grįžo į pirtį. Po to, nukentėjusįjį kažkas nutempė už pastato kampo, kur šis ir liko gulėti, o liudytojas išėjo namo. Kad nukentėjusįjį būtų mušusi ir mergina, pasak liudytojo, jis nematė, tačiau matė, kaip viena mergaitė, vaikiną kurstė mušti Arūną, vadindama šį „žiurke“. Teigia, kad vaikinas mušęs Arūną, yra panašus į kaltinamąjį.

Apklaustas liudytoju K. G. parodė, kad 2006-08-30, apie 14.00 – 15.00 val., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgirdo iš lauko sklindantį triukšmą. Pažiūrėjęs pro langą, pamatė, jog maždaug 15 metrų atstumu nuo pirties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, durų, nepažįstamas vaikinas mušė kitą, taipogi jam nepažįstamą vaikiną : mušė rankomis ir spardė kojomis. Matė, kaip pastarasis vieną kartą gulinčiam vaikinui įspyrė į galvą ir du kartus į petį. Šiam dar nebaigus spardyti gulinčio vyro, pribėgo mergina, kuri taipogi du kartus kumščiu trenkė vyriškiui į veidą, bei du kartus įspyrė į nugarą. Po to, numovė šio batą ir kažkur jį numetė. Mergina, kažką garsiai šaukė, keikėsi. Matėsi, kad visi išgėrę. Visą šį incidentą šalimais stovėdami stebėjo pirties savininkas Olegas bei kitas, liudytojui nepažįstamas, vaikinas, tačiau jie, pasak K. G., nukentėjusiojo nemušė.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas K. G. atpažino K. M., kaip merginą, kuri 2006-08-30, kumščiu mušė ir spardė ant žolės gulintį jam nepažįstamą vaikiną. Taipogi liudytojas atpažino O. Č., kaip pirties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininką ( 1 t. b. l. 129-134 ).

Apklausta liudytoja E. M. parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu, ji dirbo bare adresu Dzūkų / Panevėžio g. kampas, Vilniuje, barmene - padavėja. Darbo metu, eidama per kiemą į tame pačiame pastate buvusią parduotuvę, išgirdo triukšmą. Matė, jog šone prie pirties nepažįstamas vyras konfliktuoja su kaltinamuoju. Netoli jų matė stovinčią Kristiną, kurią žino kaip baro klientę, vaikus. Ji vyrams pagrasino, kad jeigu šie nenusiramins, iškvies policiją. Teigia, kad tuo metu būtų kilusios muštynės, ji nematė. Praėjus kuriam tai laikui, pro praviras baro duris pamatė, jog atvažiavęs greitosios med. pagalbos automobilis. Išėjusi į kiemą, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastato, ant kalniuko matė gulintį vyrą, šalia jo buvo Kristina. Ji Kristinos paklausė, kas atsitiko, į ką ši atsakė, jog kažkas tą vyrą sumušė. Teigia, mačiusi, ant pastarojo veido likusius nuo batų, t. y. nuo kedų, pėdsakus. Po to, praėjus dienai ar dviems, pasak šios liudytojos, vaikai jai sakė, jog Kristina šokinėjo ant to vyro veido. Liudytoja nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną Kristina buvo su džinsais, striuke, mūvėjo kedais.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja E. M. atpažino K. M., kaip baro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), klientę, nurodydama, kad būtent šią merginą ji matė 2006 m. rugpjūčio mėnesį prie sumušto vyriškio ( 1 t. b. l. 175-177 ).

Apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse, pirtyje, esančioje Panevėžio g., Vilniuje, nuo 23.00 val., šventė pažįstamo vardu Viktoras gimtadienį. Visi vartojo alkoholį. Naktį, dauguma svečių išsivaikščiojo. Toliau švęsti pirtyje liko tik jis, jo pažįstamas Romka, M. M., šio draugė Rasa, Viktoras bei pirties šeimininkas Olegas. Pasak liudytojo, miegoti jis nuėjo jau sekančios dienos ryte, t. y. 2006-08-30, apie 7.00 val., o nubudo tik apie 16.00 val. Tuo metu pirtyje matė M. M., Rasą, Olegą ir Romką. Pastarieji du vaikščiojo po pirtį ir kalbėjosi. Iš jų pokalbio esmės, liudytojas suprato, kad tarp Romkos, Olego ir kažkokio valkatos kilo konfliktas, kurio metu valkatą sumušė. Kas konkrečiai sumušė valkatą – Olegas ar Romka, jis nesuprato, tačiau suprato tai, kad konfliktas su valkata kilo dėl to, jog šie prie pirties tuštinasi, vemia arba šiukšlina. Kadangi dėl pagirių jam buvo bloga, jis, pirtyje pabuvęs apie 15.00 minučių, nutarė važiuoti namo. Iš pirties jis išėjo kartu su Rasa. Ji namo išvažiavo autobusu, o jis su savo automobiliu. Teigia, kad jis Romką iki nagrinėjamo įvykio pažinojo apie metus laiko, tačiau artimai nedraugavo. Iš pastarojo žino, kad šis užsiiminėjo kažkokiu kovos menų sportu.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas A. K. atpažino R. Š., kaip pažįstamą vaikiną vardu Romka, kuris 2006 m. rugpjūčio 29 – 30 d. d. buvo pirtyje pas Olegą ( 1 t. b. l. 166-168 ).

Apklausta liudytoja R. P. parodė, kad 2006-08-29, ji, M. M. ir Romanas buvo atvažiavę pas M. M. draugą Viktorą švęsti pastarojo sūnaus krikštynų. Po to, apie 20.00 – 21.00 val., jie nuėjo į Olegui priklausančią pirtį, esančią Panevėžio gatvėje, kur iki paryčių šventė Viktoro gimtadienį. Po 24.00 val., išsiskirsčius daliai svečių, pirtyje liko ji, M. M., Romanas, Olegas, Viktoras ir A. K.. Visi, išskyrus ją, vartojo alkoholį. Miegoti ji nuėjo apie 6.00 val. ryte, tačiau po valandos nubudo – per garsiai grojo muzika. Prabudusi matė, kaip apie 7.00 val., į namus išėjo Viktoras, o M. M. su A. K. nuėjo miegoti. Olegas ir Romanas nemiegojo visai, jie ir toliau vartojo alkoholį, kartais išeidami iš pirties, nusipirkti alaus. Pasak šios liudytojos, Olegas ir Romanas labai dažnai išeidavo iš pirties į lauką ir vėl grįždavo. Romanas buvo girtas ir nuo pat ryto nusiteikęs agresyviai, sakė, jog ką nors sumuš. Tarp 11.00 – 12.00 val., Romanas ir Olegas vėl buvo išėję iš pirties į lauką, po ko į pirtį sugrįžo tik kaltinamasis. Liudytoja matė, kad jo šviesiai mėlynų džinsų kairės klešnės apatinė dalis buvo purvina, aptiškusi krauju. Liudytojai paklausus kas atsitiko, Romanas pasakė, jog davė valkatai į galvą, sakėsi, kad jam skauda koją ir abiejų rankų krumplius. Kaltinamojo veidas sumuštas nebuvo, taipogi nesimatė, kad būtų nubrozdinti jo krumpliai, todėl liudytoja suprato, kad Romanas valkatą spardė koja, paminėdama, jog šis tuo metu buvo apsiavęs vasarines juodos spalvos basutes. Maždaug minutės bėgyje, įkandin Romano, į pirtį sugrįžo Olegas ir pasakė, kad valkata lyg ir nekvėpuoja, į ką kaltinamasis necenzūriniais žodžiais atsakė, jog jam vis vien. Iš viso to, liudytoja suprato, kad Romanas smarkiai sumušė valkatą, be to, žinojo, kad jis anksčiau buvo užsiiminėjęs boksu. Nei Olegas, nei kaltinamasis greitosios medicininės pagalbos nekvietė ir patys pagalbos suteikti valkatai neplanavo, jie tik tarpusavyje kažką šnibždėjosi, tačiau apie ką, nesigirdėjo, nes garsiai grojo muzika. M. M. ir A. K. tuo metu vis dar miegojo. Pastarieji nubudo maždaug po trečios, t. y. po 15.00 valandos : pirmasis atsikėlė A. K., o po jo M. M.. Ji pastarajam pasiūlė važiuoti namo, tačiau šis nesutiko, dėl ko ji, maždaug kiek - tai po 16.00 val., išvažiavo. Kartu su ja iš pirties išėjo ir A. K.. Pasak šios liudytojos, tol, kol ji buvo pirtyje, M. M. ir A. K. nieko nemušė. Sumuštojo valkatos ji nematė, į pirtį, joks nepažįstamas vyras tą dieną užėjęs nebuvo. Išeidama iš pirties, šalia jos jokio sumušto vyro nematė, tik pakalnėje, šalia medžio matė tupinčią moterį su žalios spalvos skara ant galvos. Vėliau, M. M. jai pasakojo, kad po to, kai ji išvyko iš pirties, Romanas dar konfliktavo ir su policijos pareigūnu.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja R. P. atpažino O. Č., kaip vyrą vardu Olegas, kurio pirtyje ji ir M. M. šventė Viktoro gimtadienį. Be to, ši liudytoja atpažino ir R. Š., kaip Romaną, kuris 2006-08-30, pirtyje jai sakė, jog sumušė valkatą ( 1 t. b. l. 152-154, 155- 157 ).

Apklausta liudytoja O. S. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, būdama namuose išgirdo triukšmą. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė, jog kitoje gatvės pusėje, prie baro, vyksta muštynės. Matė, jog prie lauko staliukų jaunas aukštas vaikinas rankomis ir kojomis stipriai muša kitą vyrą. Jį spardė, kaip yra spardomas kamuolys, daužė kojos kulnu. Mušamas vyras keturpėsčias bandė pabėgti, tačiau jį mušęs vaikinas, sučiupo šį už plaukų ir atsitempęs prie baro, jo galvą daužė į sieną. Matė, kad šalia mušamo vyro buvo ir iš matymo jai pažįstama mergina vardu Kristina. Tačiau, kad Kristina muštų vyrą, ji nematė, visos muštynių eigos nestebėjo.

Apklausta liudytoja D. J. parodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos jau neprisimena, tarp 12.00 – 15.00 val., būdama namuose adresu Panevėžio g. 30-1, Vilniuje, išgirdo, kad lauke vyksta muštynės. Pasižiūrėjusi pro langą matė, jog kitoje gatvės pusėje, prie kavinės – baro lauko staliukų, jaunas vaikinas stipriai muša kitą vyrą. Vaikinas vyrą spardė, retkarčiais suduodamas smūgius ir rankomis. Kiek buvo smūgių, ji nežino, tačiau jų tikrai buvo daugiau nei penki. Matė, kad mušamas vyras keturpėsčias bandė pabėgti, tačiau vaikinas, paėmęs jį už plaukų, parsitempė atgal. Vaikinas vyrą spardė labai stipriai, dėl ko liudytoja manė, kad jį užmuš. Teigia, jog prie lauko staliukų tuo metu buvo žmonių, tačiau į muštynes niekas nesikišo. Kad mergina vardu Kristina, kuri nuolat nešioja skarelę, būtų dalyvavusi tose muštynėse, pasak liudytojos, ji nematė, taipogi nematė, kad vyrą būtų mušęs ir kas nors kitas.

Apklaustas liudytoju M. S. parodė, kad nagrinėjamo įvykio laikotarpiu jis dirbo tyrėju Vilniaus m. VPK 3 PK, Naujininkų nuovadoje. Galimai 2006-08-30, apie 16.45 val., tirdamas vieną medžiagą buvo nuėjęs į parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurioje pilstomas alus. Parduotuvėje bendraudamas su pardavėja, išgirdo, kaip pro atidarytą langelį, per kurį imamas alus, kažkoks asmuo iš kiemo pusės, jo, kaip pareigūno, atžvilgiu, mestelėjo keletą negražių replikų. Norėdamas išsiaiškinti, kas toks jį įžeidė, nuėjo pasižiūrėti. Prie durų, vedančių į rūsį, kuriame yra pirtis, liudytojas pamatė tris nepažįstamus, apsvaigusius nuo alkoholio vyrus. Jam priėjus, vienas iš jų, panašus į kaltinamąjį, pradėjo įžūliai ir agresyviai elgtis. Iš balso suprato, kad jį parduotuvėje įžeidinėjo būtent tas. Pastarasis kalbėjo rusų kalba, vartojo nusikaltėlių žargoną. Iš trijų vyrų vyriausias, pradėjo vaikiną raminti, už jį atsiprašinėti. Tačiau šis nenurimo, jo atžvilgiu ir toliau elgėsi agresyviai. Pamatęs, kad to vaikino nuraminti nepavyks, jis, iš savo mobilaus ryšio telefono Nr. 370 689 59725 paskambino į bendrą pagalbos centrą numeriu 112, ir paprašė į pagalbą atsiųsti patrulių ekipažą. Tuo metu, kartu buvęs trečiasis, taipogi jaunas vaikinas, pradėjo tempti agresyviai nusiteikusį jaunuolį į pirties patalpas, kad šis liudytojo nematytų ir nusiramintų. Jaunuoliui nurimus, vyriausiojo iš vyrų prašymu, liudytojas vėl paskambino į bendrą pagalbos centrą ir patrulius atšaukė. Tuo metu lauke prie staliukų buvo ne daugiau kaip trys žmonės. Teigia, kad be šio, jokių kitų incidentų, jis nematė.

Iš bendrojo pagalbos centro prie LR VRM pateiktų duomenų matyti, kad 2006-08-30, 16.52 val., iš abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), kaip kad nustatyta bylos medžiaga, iš liudytojo M. S. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 3 PK darbuotojas turi sulaikytą asmenį. 16.58 val. šis pranešimas buvo atšauktas ( 1 t. b. l. 33 ).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytojas M. S. atpažino R. Š., kaip vaikiną, kuris 2006-08-30, prie pirties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartojo necenzūrinius žodžius, nemandagiai elgėsi ir buvo agresyvus. Šio procesinio veiksmo metu, liudytojas M. S. taipogi atpažino M. M. ir O. Č., kaip asmenis, kurie jo nurodyto incidento metu, ramino įžūliai ir agresyviai besielgiantį savo draugą, kad šis nesikeiktų ir netrikdytų viešosios tvarkos ( 1 t. b. l. 109-118 ).

Apklaustas liudytoju O. Č. parodė, kad 2006-08-30, ryte, galimai apie 10.00 val., lauke, šalia pirties, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamasis susimušė su jam nepažįstamu vyriškiu. Dėl ko tarp jų kilo konfliktas, pasak liudytojo, jis neatsimena. Tačiau, matė, kaip prie vyro pribėgus Romanui, prasidėjo grumtynės. Abu vyrai tarpusavyje stumdėsi, sudavė po pora smūgių kumščiu. Kai grumtynių metu vyriškis nugriuvo, iš kavinės išbėgo barmenė ir pagrasinusi iškviesti policiją, liepė liautis. Tuomet R. Š. ir jis grįžo į pirtį, o vyriškis kažkur nuėjo. Vėliau, R. Š. su Mironu nuėjo į parduotuvę. Išėjęs į kiemą, liudytojas pamatė, jog kaltinamąjį su Mironu vejasi policijos pareigūnas. Jis išsikvietė policijos ekipažą dėl vaikinų sulaikymo, nes šie pareigūno atžvilgiu grubiai elgėsi, parduotuvėje jį įžeidė. Liudytojas atsiprašė už pastarųjų elgesį, uždarė juos pirtyje, pažadėjo prižiūrėti ir pareigūną įkalbėjo ekipažą atšaukti. Išėjus policijos pareigūnui jis nuėjo į pirtį ir kurį tai laiką jie visi buvo pirtyje. Tačiau, vėliau, R. Š. vėl išėjo į lauką, jį nusekė Mironas. Kai liudytojas paskui juos išėjo iš pirties, pamatė, jog R. Š. vėl barasi su tuo pačiu vyru. Konfliktas peraugo į muštynes, kurių metu, kaltinamasis ne mažiau kaip du kartus kumščiu pastarajam sudavė į veidą. Vyras nugriuvo. Tuomet R. Š., gulinčiam vyriškiui, vieną kartą spyrė koja į kairę krūtinės pusę. Po šių smūgių liudytojas priėjo prie Romano ir jį nutempė į šoną. Tuo metu, matė, kaip šalia vyro stovėjęs M. M., ranka du kartus pastarajam sudavė į krūtinės sritį bei vieną kartą įspyrė į koją. Po šio suduotų smūgių, vyras lyg ir bandė stotis, tačiau prie jo pribėgo mergina ir apšaukusi pastarąjį „žiurke“, pradėjo jį spardyti kojomis, suduodama ne mažiau šešis smūgius į galvą. Kadangi prie staliukų sėdėję žmonės liepė merginai ramintis, ji baigė spardyti vyriškį. Sumuštasis nepasikėlė. Kad pastarasis negulėtų ant praėjimo, pagyvenę vyrai, sėdėję prie staliukų, jį nunešė kiek toliau. Po to, jis, R. Š. ir M. M. grįžo į pirtį. Rasos nebuvo. Kadangi jam reikėjo tvarkyti pirtį, vaikinams liepė ruoštis namo. Iš pirties jis išėjo paskutinis. Matė, kad vyras tebeguli ant pievos, o ta pati mergina jį spardo. Kiek vėliau, grįžęs prie pirties pasiimti kepsninės, pamatė tuos pačius žmones, iš kurių sužinojo, kad vyrą išsivežė greitoji.

Asmens parodymo atpažinti metu, liudytojas O. Č. atpažino R. Š., kaip asmenį, kuris 2006-08-30, prie pirties adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mušė jam nepažįstamą vyriškį. Taipogi, šio procesinio veiksmo metu, liudytojas atpažino ir M. M., kaip asmenį, kuris, po to, kai R. Š. sumušė vyriškį, pastarajam taipogi sudavė smūgius, bei, K. M., kaip merginą, kuri nagrinėjamo įvykio metu, spardė minėtą vyriškį bei vadino jį „žiurke“ ( 2 t. b. l. 23- 31).

Apklaustas liudytoju M. M. parodė, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse, jis dalyvavo Viktoro sūnaus krikštynose, o vakare nuėjo į pirtį švęsti pastarojo gimtadienį. Šventė iki ryto, po to nuėjo miegoti. Atsikėlęs apie 16.00 val., girdėjo pokalbį, iš kurio suprato, jog tarp Romkos ir kažkokio žmogaus kilo konfliktas dėl pavogto telefono. Tuo metu pirtyje be jų buvo jo draugė Rasa ir Artūras, kurie netrukus išvažiavo. Tuo tarpu, jis su Romka nuėjo nusipirkti išgerti. Išeinant jiems iš parduotuvės, tarp Romkos ir policijos pareigūno kilo konfliktas, dėl ko šis sakė, kad iškvietė patrulį. Jis su Romka nuėjo į pirtį, o pareigūnas liko su Olegu lauke. Praėjus kuriam tai laikui, jis su Romka išėjo į lauką. Ten buvo tik Olegas. Besikalbant jiems su Olegu, netoli pirties, už krūmų, prie kalniuko, liudytojas pamatė gulintį vyrą, kuris kilnojo rankas. Netoliese jo stovėjo nepažįstama mergina. Romanas priėjo prie gulinčio vyriškio ir vieną kartą, mūvėdamas šlepetėmis, spyrė jam į pakaušį. Tačiau smūgis nebuvo stiprus, jis tik praslydo vyriškio veidu. Po to, prie gulinčio vyro priėjo mergina, ir reikalaudama gražinti telefoną, pradėjo jį stipriai spardyti, suduodama maždaug šešis smūgius : į tarpkojį, pilvą, šonus bei apie 3-4 kartus galvą. Jis merginą pradėjo raminti žodžiu, tačiau ši neklausė. Todėl, jis su Romanu nuėjo į pirtį, o kiek vėliau išvyko į namus.

Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas M. M. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu akistatose su kaltinamuoju R. Š. bei liudytoju O. Č. ( 2 t. b. l. 82-83 ).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, M. M. atpažino R. Š., kaip asmenį vardu Romka, kuris, pasak M. M., 2006-08-30, konfliktavo su vyru prie lauko kavinės staliukų, bei mušė gulintį vyrą šalia pirties ( 2 t. b. l. 71-73, 84-85 ).

Atlikus ambulatorinę teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę nustatyta, kad R. Š., jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo, nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. Š. diagnozuotas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kuris jam netrukdo jam suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus ir teisiamajame posėdyje, stoti prieš teismą. R. Š. dėl psichikos sveikatos būsenos taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių nereikia ( 3 t. b. l. 81 – 83 ).

Atlikus stacionarinę teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę nustatyta, kad K. M. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jai nustatyta organinė haliucinozė, lengvas protinis atsilikimas, mišraus elgesio ir emocijų sutrikimas. K. M. negalėjo teisingai suvokti aplinkybių, turinčių reikšmės bylai, duoti apie jas teisingų parodymų. Šiuo metu K. M. nustatyta organinė haliucinozė, lengvas protinis atsilikimas, mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, dėl kurių ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. K. M. nekritiška inkriminuojamos nusikalstamos veikos atžvilgiu, padidintas polinkis fantazuoti eksperimentinio psichologinio tyrimo metu neišryškėjo. K. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas psichiatrinėje ligoninėjė griežto srebėjimo sąlygomis ( 4 t. b. l. 60-63 ).

Šią išvadą patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs teismo ekspertas – psichiatras Arūnas Galinis.

Taigi, iš surinktų, ištirtų ir aukščiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad R. Š. nusikalstama veika pagal LR BK 129 str. 1 d. ( 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija ) kvalifikuota teisingai, kadangi jis, 2006 m. rugpjūčio 30 d., laikotarpyje tarp 10.00 - 17.30 val., asmeninio konflikto metu, tyčia suduodamas rankomis ir kojomis A. K. ne mažiau kaip 13 smūgių į įvairias jo kūno vietas, iš kurių ne mažiau kaip 7 smūgius į gyvybiškai svarbią - galvos – veido sritį, tyčia jį nužudė.

Tokią išvadą leidžia daryti objektyviai nustatytos įvykio aplinkybės : nukentėjusįjį A. K. kaltinamasis dienos eigoje mušė kumščiais ir spardė kojomis, nors ir su tam tikromis pertraukomis, tačiau, gana agresyviai, suduodamas pastarajam ne mažiau kaip 13 smūgių, į įvairias jo kūno vietas, iš kurių ne mažiau kaip 7, į galvos - veido sritį. Kitą, ekspertų A. K. kūne rastų sužalojimų, dalį, sprendžiant iš byloje surinktų įrodymų, pastarajam padarė K. M..

Todėl, daroma išvada, jog A. K. galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, centre, poodine kraujosruva su aplinkine kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose kaktos kairėje pusėje, kraujosruva dešinėje kaktinėje – momeninėje – smilkininėje srityje ( operacinio pjūvio projekcijoje ), kraujo išsiliejimu po kietuoju smegenų dangalu dešiname pusrutulyje, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju po kietuoju smegenų dangalu, pleuritu, abipusiu plaučių uždegimu, nuo kurio A. K. ir mirė, buvo padarytas R. Š. bei K. M. smurtinių veiksmų į galvos – veido sritį visuma, nors kiekvienas iš jų nukentėjusiojo atžvilgiu, kad ir vienu metu, tačiau smurtavo atskirai, dėl savų motyvų. Aukščiau padaryta išvada neprieštarauja byloje esančioms specialistų išvadoms bei teismo medicinos ekspertų V. Kolomiec ir N. Jegorovos duotiems paaiškinimams teismo proceso metu, iš kurių akivaizdu, jog A. K. mirtis įvyko nuo galvos sužalojimų, kurie kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu, visumos ( t. b. l. 47-48, 51-66 ).

Ir, nors kaltinamojo R. Š. teigimu jis nenorėjo nužudyti A. K., tačiau, tyčia suduodamas visą eilę smūgių rankomis ir kojomis į įvairias nukentėjusiosios kūno vietas, tame tarpe ir į gyvybiškai svarbią A. K. kūno dalį – galvos – veido sritį, suprato savo pavojingą visuomenei veikimo pobūdį, numatė ir jo pavojingas pasekmes, t. y., kad dėl jo veiksmų pastarasis bus sunkiai sužalotas, ir, nors, kaip pats teigia ir nenorėjęs A. K. mirties, tačiau taip koncentruotai ir intensyviai jį mušdamas, sąmoningai leido tam įvykti.

Tai, kad kaltinamasis R. Š., menkindamas savo vaidmenį inkriminuojamos veikos padaryme, neigia mirtinai sumušęs A. K., ir itin reikšmingą dalį nukentėjusiojo atžvilgiu naudoto smurto veiksmų perkelia K. M. bei liudytojui M. M., tačiau, pastarojo parodymai šioje dalyje, atkreipiant dėmesį ir jų nenuoseklumą, vertinami kritiškai, kaip gynybos pozicija, siekiant sušvelninti atsakomybę ir atmetami. Analogiškai šioje dalyje vertinami ir liudytojų M. M., O. Č. bei E. M. parodymai, iš kurių akivaizdžiai stebimas siekimas kaltinamajam R. Š. padėti sušvelninti ar net išvengti atsakomybės. Tokius šių asmenų parodymus objektyviai paneigia byloje apklaustų įvykio liudytojų L. G., K. G., kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymai, iš dalies, t. y. tiek kiek neprieštarauja kitai bylos medžiagai, liudytojų D. J. ir O. S. parodymai bei netiesioginiai įrodymai - tai R. P., A. K. ir M. S. parodymai.

Taigi, analizuojant buvusią įvykio situaciją surinktų įrodymų aspektu, matyti, kad A. K., įvykio dienos eigoje, su tam tikromis pertraukomis, kaltinamasis R. Š. mušė ne vieną kartą, ne vienoje vietoje ir ne vienodu intensyvumu. Todėl, visiškai suprantama, kodėl byloje apklausti liudytojai L. G., D. J. ir O. S. bei liudytojas K. G. nurodė skirtingas, tačiau viena kitą papildančias, nukentėjusiojo A. K. atžvilgiu naudoto smurto aplinkybes.

Sprendžiant iš kaltinamojo R. Š. bei liudytojo O. Č. parodymų, pirmasis konfliktas tarp R. Š. ir A. K. įvyko iki 12.00 val., prie pirties, dėl, kaip kad nurodė kaltinamasis, nukentėjusiojo netinkamo elgesio atliekant gamtinius reikalus. Šio konflikto metu, R. Š. sudavus A. K. ne mažiau du smūgius ranka į veido sritį, konfliktas kaip ir baigėsi, nes pasak liudytojų O. Č. ir E. M., pastaroji, išgirdusi triukšmą prie pirties durų ir pamačiusi du vyrus, kurie tarpusavyje kažko konfliktavo, pagrasino iškviesti policiją, jeigu nenusiramins. R. Š. tuo kartu nusiramino ir su O. Č. grįžo į pirtį, o A. K., kaip matyti iš liudytojo L. G. parodymų, atėjo į kavinę, kur, pasak K. M., gėrė alų, sėdėdamas prie lauko staliukų.

Antrasis A. K. atžvilgiu naudoto smurto epizodas, įvyko prie baro lauko staliukų, maždaug tarp vidudienio ir 16.00 val., bet ne vėliau, kaip iki 16.45 val., t. y. iki policijos pareigūno M. S. atvykimo.

Taigi, analizuojant liudytojų L. G., D. J. ir O. S., K. M. parodymus, daugiau ar mažiau stebėjusių tuo metu vykusias muštynes, matyti, kad sportinio sudėjimo vaikinas, kaip kad nustatyta bylos medžiaga, kaltinamasis R. Š., vos tik prie baro lauko staliukų pamatė A. K., pradėjo jį mušti, reikalaudamas grąžinti mobilaus ryšio telefoną arba dviejų valandų bėgyje atnešti pinigus, priešingu atveju sakė, jog jį užmuš. Pasak L. G., muštynės buvo be jokių taisyklių. A. K. pargriuvus, R. Š. jį pakeldavo ir vėl mušdavo, to pasėkoje suduodamas ne mažiau 10 smūgių. Galiausiai, kai nukentėjusysis nukrito, kaltinamasis jį mušė, iš viršaus suduodamas smūgius kojos pėda į galvą bei kitas vietas. Nukentėjusįjį sumušęs, R. Š. nuėjo į parduotuvę, kur nusipirkęs su O. Č. alaus, grįžo, ir vėl pradėjo A. K. mušti. R. Š. pakėlęs jį rankomis suduodavo smūgius, o kai šis nukrisdavo – spardė, į liudytojo prašymą ramintis, nereagavo, vartojo necenzūrinius žodžius, grasindamas juos visus sumušti. Iš esmės analogiškas aplinkybes šioms, nurodė ir liudytojos D. J. bei O. S., muštynes, vykusias prie baro, kurį tai laiką stebėjusios pro savo buto langą. Pasak šių liudytojų, jos taipogi matė, kaip prie baro lauko staliukų, jaunas aukštas vaikinas rankomis ir kojomis stipriai mušė kitą vyrą, kuris keturpėsčias bandė pabėgti, tačiau jį mušęs vaikinas, sugriebęs už plaukų, parsitempdavo atgal. Kad vartoto smurto eigoje nukentėjusysis buvo tampomas, pripažino ir pats kaltinamasis.

Būtent po šio, A. K. atžvilgiu naudoto smurto, sprendžiant iš byloje apklaustų liudytojų L. G., O. Č., nors šis ir maišo aplinkybes laike, R. P., iš dalies M. M. bei K. M. parodymų, pastarasis nepasikėlė, nes kažkam, o pagal K. M., kaltinamajam su O. Č. A. K. nutempus už pastato kampo, šis taip ir liko gulėti. Nustatyta aplinkybė, kaip tik ir paaiškina tai, kodėl, nagrinėjamo įvykio dieną, apie 16.45 val., darbo reikalais atvykęs į parduotuvę, esančią tame pačiame pastate, kaip ir kavinė su pirtimi, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir susidūręs su kaltinamojo R. Š. įžūliu, agresyviu bei sunkiai suvaldomu elgesiu, liudytojas M. S., prieš tai vykusių muštynių ar kitų incidentų, bei, sužaloto nukentėjusiojo nematė.

Kad nagrinėjamo epizodo metu, be kaltinamojo R. Š., A. K. būtų mušusi mergina ar dar kas nors, liudytojai L. G., O. S. ir D. J., nepatvirtino.

Paskutinis, A. K. atžvilgiu naudoto smurto etapas, sprendžiant iš aukščiau nustatytų bylos aplinkybių, tame tarpe ir liudytojų M. M. bei K. G. parodymų, kilo po 16.58 val., t. y. po to, kai, pareigūnas M. S., atšaukęs patrulių pagalbą, išvyko.

Taigi, analizuojant liudytojo M. M. parodymus, matyti, jog nuėjus pareigūnui M. S., jis su R. Š. taipogi išėjo iš pirties. Prie durų, besikalbėdamas su O. Č., liudytojas, netoli pirties, už krūmų, prie kalniuko, pamatė gulintį vyrą, kuris judino galvą, kilnojo rankas. Netoli jo, stovėjo mergina. R. Š. priėjo prie gulinčio vyro, kažką pasilenkęs pasakė, ir spyrė jam į pakaušį. Tačiau, smūgis nebuvo stiprus, jis tik praslydo vyriškio veidu. Po to, prie gulinčio vyro priėjo mergina, ir, garsiai šaukdama, bei nukentėjusįjį vadindama „žiurke“, pradėjo jį spardyti, suduodama maždaug šešis smūgius į tarpkojį, pilvą, šonus, bei tris – keturis kartus į galvą.

Sprendžiant iš liudytojo K. G. parodymų analizės, pastarasis taipogi matė šias aplinkybes.

Taigi, pasak šio liudytojo, jis, būdamas namuose adresu Dzūkų g. 35-18, Vilniuje, ir išgirdęs iš lauko sklindantį triukšmą, pro langą pamatė, jog maždaug 15 metrų atstumu nuo pirties durų, nepažįstamas vaikinas vieną kartą įspyrė gulinčiam vaikinui į galvą ir du kartus į petį. Šiam dar nebaigus spardyti gulinčiojo, pribėgo mergina, kuri taipogi du kartus kumščiu trenkė vyriškiui į veidą bei du kartus įspyrė į nugarą. Po to, numovė šio batą ir kažkur numetė. Gi, nukentėjusiojo batą, kaip nustatyta bylos medžiaga, iš tiesų vėliau rado į įvykio vietą iškviestas pareigūnas Ž. B..

Pasak liudytojo K. G., visą jo matytą incidentą, šalimais stovėdami, stebėjo O. Č. bei, kitas, liudytojui nepažįstamas vaikinas, kurie, jo teigimu, nukentėjusiojo nemušė. Vėliau, liudytojas matė, kaip be gyvybės ženklų, ant kartono gabalo gulintį vyrą, išsivežė greitoji.

O tai, kaip kad nustatyta bylos medžiaga, buvo 17.50 – 17.59 val. ( 1 t. b. l. 35, 38 ).

Taigi, nors kaltinamojo ir liudytojų O. Č. bei M. M. parodymai kito, gynybiškai menkinant R. Š. vaidmenį nagrinėjamos veikos metu, o, tuo pačiu padidinant K. M. smurtinių veiksmų apimtį ir reikšmę kilusių pasekmių aspektu, ir netgi, kaip dalyvį į nagrinėjamo įvykio aplinkybes, R. Š. bei O. Č., nurodant M. M., tokiu būdu darant jam spaudimą, tačiau, kaip jau aukščiau buvo minėta, šioje dalyje minimų asmenų parodymai, atsižvelgus į jų nenuoseklumą, į tai, kad jie nėra patvirtinami kitų, byloje apklaustų asmenų parodymais ar kitais įrodymais, vertinami kritiškai, kaip prieštaraujantys objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms, ir atmetami.

Taipogi, kritiškai, kaip siekimas padėti kaltinamajam sušvelninti atsakomybę ar netgi jos išvengti, vertinami ir liudytojos E. M. parodymai duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, kurių dalis iš esmės skiriasi nuo šios liudytojos parodymų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t. b. l. 173 -174 ).

Taigi, kaip matyti iš šios liudytojos parodymų, ji teigia mačiusi ant nukentėjusiojo veido likusius nuo kedų protektoriaus pėdsakus, pažymėdama, ir tai, kad nagrinėjamo įvykio dieną, K. M. buvo apsirengusi su džinsais, striuke, mūvėjo kedais. Be to, pasak šios liudytojos, iš vaikų jai tapo žinoma, jog Kristina, nagrinėjamo įvykio dieną, šokinėjo ant nukentėjusiojo veido. Analogiškas aplinkybes, buvo parodęs ir R. Š., akcentuodamas, kad jis tą dieną mūvėjo pirties šlepetes. Tačiau, aukščiau išdėstyti įrodymai ir jų analizė, nepatvirtina tokių pastarųjų parodymų. Priešingai, iš liudytojo L. G. parodymų akivaizdu, jog smūgius kojos pėda iš viršaus į galvą, krūtinę ir kitas vietas, nukentėjusiajam sudavė ne K. M., o R. Š.. Analogiškas aplinkybes minėjo ir pati K. M., atkreipiant dėmesį ir į tai, kad pagal byloje esantį Ž. B. tarnybinį pranešimą, surašytą neužilgo po nagrinėjamo įvykio, K. M. įvykio dieną dėvėjo ne džinsus, o raudonos spalvos sijoną ( 1 t. b. l. 23 ). Be to, mažai tikėtina ir tai, jog liudytojos E. M. nurodytos aplinkybės – ant nukentėjusiojo veido likusio bato protektoriaus pėdsako, kaip galimo įrodymo, nepastebėjo į įvykio vietą atvykę medikai ar policijos pareigūnai, ar kad tai mačiusi, liudytoja šį faktą būtų pamiršusi ikiteisminio tyrimo metu, tačiau prisiminusi praėjus daugiau nei metams.

Kita vertus, A. K. lavono kūne nustatyti sužalojimai, tame tarpe ir sunkūs, buvo padaryti kietų bukų daiktų poveikyje, o tai, pasak teismo medicinos ekspertų, galėjo būti tiek rankos, tiek ir kojos, ar kiti buki daiktai. Todėl, kaltinamojo bei liudytojo M. M. argumentas, kad R. Š. suduotas smūgis koja, mūvint šlepete, kaip ir negalėjo sukelti sunkių padarinių, niekuo nepagrįstas, nes, net ir priimant šią pastarųjų versiją, kuri beje byloje paneigta, sukelti inkriminuojamus padarinius, R. Š., pagal savo fizinius duomenis, galėjo ne tik kojomis, bet ir stipriais, koncentruotais smūgiais ranka, suduotais nukentėjusiajam į galvos – veido sritį, ką ir parodė byloje apklausti liudytojai.

Skiriant kaltinamajam R. Š. bausmę atsižvelgiama, kad jis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, tačiau, padarė labai sunkų nusikaltimą asmens gyvybei, sukėlusį neatstatomas pasekmes.

R. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jam inkriminuojamos veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys ( LR BK 59 str. 1 d. 6 p. ).

R. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p. ). Tokią išvadą leidžia daryti byloje apklaustų liudytojų R. P., O. Č., M. S. ir K. G. parodymai.

Taigi, įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, R. Š. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu atitinkanti straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Nukentėjusiojo J. K. pareikštas 3200 lt civilinis ieškinys dėl sūnaus laidojimo išlaidų atlyginimo, įvertinus ieškinio dydžio pagrįstumą ir įrodytumą pagal byloje esančius dokumentus ir A. K. parodymus, tenkintinas iš dalies, sumažinant jį 750 lt suma, kurią J. K. iš valstybės gavo kaip vienkartinę laidojimo išmoką ( 1 t. b. l. 98, 184, 187-190 ).

Nukentėjusiojo J. K. pareikštas 100 000 lt civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pastarasis patyrė kaltinamajam R. Š. nusikalstamais veiksmais atėmus pastarojo sūnui gyvybę, atsižvelgus į nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, įvertinus pasekmes, šias pasekmes sukėlusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš R. Š. 20 000 lt. ( CK 6. 250 str. )

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui : A. K. rūbus : kelnes, megztinį ir batus, saugomus Vilniaus m. VPK saugojimo kambaryje pagal kvitą Nr. 028719, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti ( 1 t. b. l. 79 ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d. ( 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija ) ir nuteisti jį laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo, R. Š. palikti nepakeistą.

Bausmės atlikimo pradžią R. Š. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikotarpį išbūtą suėmime – nuo 2006-11-11 iki 2007-04-06.

Iš R. Š. priteisti J. K. 2450 lt turėtų laidojimo išlaidų bei 20 000 lt neturtinės žalos atlyginimą.

Daiktus turėjusius reikšmės bylos tyrimui : A. K. rūbus : kelnes, megztinį ir batus, saugomus Vilniaus m. VPK saugojimo kambaryje pagal kvitą Nr. 028719, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.