Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-514-873/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-10
Bylos Nr.
1-514-873/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Kaltinamasis
I. S., O. K.
Nukentėjusysis
A. N.
Advokatai
Jūratė Damanskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-514-873/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-19518-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei,dalyvaujant prokurorui Stanislav Barsul,kaltinamojo I. S. gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei,nukentėjusiajam A. N.,kaltinamajam I. S.,kaltinamajam O. K.,vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) padavėju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 3 dalies 3 punktą, laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, uždraudžiant laisvės apribojimo laikotarpiu įgyti, turėti, naudoti bet kokias narkotines ar psichotropines medžiagas; įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 12 mėnesių sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. ir O. K., veikdami kartu, 2015 m. balandžio 5 d., apie 17.30 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Klinikų g. 3, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad O. K. iš nugaros pusės apglėbus nukentėjusįjį A. N. rankomis ir jį laikant, I. S. ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė nukentėjusiajam per galvą, tuo padarydami nukentėjusiajam galvos viršugalvio dešinės pusės muštinę žaizdą, nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis I. S. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad jie atvažiavo į svečius pas jo žmonos tetą, K. B.. Kai atvažiavo, ten buvo O. K., jo žmona, teta ir mažas vaikas. Atvažiavo, pavalgė, po valandos į gatvę parūkyti išėjo V. K., S. S. ir J. K., o jie liko bute. Praėjo gal 15-20 minučių, į butą, jis pirmame aukšte, atbėgo J. K.. Akyse ašaros, ji sakė, kad jo žmoną kažkas skriaudžia. I. S. su šlepetėmis išbėgo iš buto. Jis pamatė, kad V. K. laiko jo žmoną ant rankų. Jis paklausė, kas įvyko. V. K. pasakė, kad jos stovėjo, žmogus atidarinėjo duris, kadangi nėra turėklų, stumtelėjo, jo žmona nukrito nuo laiptų. Jis paklausė, kas tai padarė, V. K. parodė žmogų, kuris buvo apie 25 metrus nutolęs nuo laiptinės. I. S. suriko, kad jis sustotų, o jis nuėjo. I. S. sakė, kur jis eina, pribėgo, savo dešine ranka paėmė jam už peties. Žmogus atsisuko, pradėjo mosuoti rankomis. Po 10 sekundžių iš paskos išbėgo O. K., jis pribėgo prie jų, suėmė, kad išskirtų. Praėjo dar kelios sekundės, A. N. prilietė rankomis savo galvą, parodė ant rankos kraujo lašus, patrynė rankomis, pasakė, kad dabar bus. I. S. supranta, kad jis netyčia stumtelėjo jo žmoną, bet kodėl nesuteikė moteriai pagalbos. Jie buvo be telefono, į policiją paskambino A. N. žmona. Atvažiavo policija. I. S. žmona buvo šoke. Atsisegė jos plaukų segtukas, jis buvo sutraiškytas nuo smūgio į galvą. I. S. sakė, kad reikia iškviesti greitąją pagalbą. Atvažiavo greitoji pagalba, suteikė A. N. pagalbą, jam buvo tik nubrozdinimas, o I. S. žmona negalėjo vaikščioti. Policija paklausė, ar jie turi pretenzijų. Pretenzijų nebuvo nei iš jų, nei iš A. N. pusės. Policija užfiksavo įvykio faktą. I. S. bandė kažkaip užstoti savo žmoną. Kaip tvirtina nukentėjusysis, jį laikant sudavė jam tris smūgius, to nebuvo. I. S. galėjo su žiedu šiek tiek nubrozdinti, perbraukti per skruostą, kai jis mosavo rankomis. Galėjo būti įdrėksta su žiedu, bet tyčios jam suduoti neturėjo. Nukentėjusiojo žmona visą laiką buvo šalia. Kai I. S. pamatė A. N., jis ėjo kartu su žmona. Kai jie sugrįžo namo, po kiek laiko I. S. žmona pradėjo rėkti iš skausmo. I. S. iškvietė greitąją pagalbą, padarė nuotrauką, lūžių nebuvo. Tą dieną I. S. alkoholio nevartojo, žmona taip pat buvo blaivi. J. K. pasakė, kad jo žmoną skriaudžia, jos akyse buvo ašaros. Kai I. S. išbėgo, žmona gulėjo apačioje, ten 1,7 m aukščio bordiūras, ji nuo jo nukrito. Kai I. S. išbėgo, jo žmona gulėjo ant plytelių, ją ant rankų laikė V. K.. Jei žmogus stovi laiptų aikštelėje, galima žmogui trenkti durimis. I. S. įsitikinęs, kad A. N. taip padarė netyčia. I. S. norėjo jį sustabdyti, kad išsiaiškintų visas aplinkybes. I. S. paėmė jį už peties, jis atsisukęs pradėjo mosuoti rankomis, atrodo, sakė, ko jie nori. Kai I. S. stovėjo prie A. N., jis apsimetė, kad nieko nesupranta, nieko nedarė. Gal išsigando, kai pamatė gulinčią moterį, normalus žmogus būtų suteikęs pagalbą. Kai I. S. priėjo prie A. N., jo rankos buvo nuleistos, gal kažkiek mosikavo ir tiek. Žmogus tvirtina, kad jam sudavė 3 kartus, tiek smūgių galima ir užmušti. Kai jie stovėjo priešais, po kokių 10 sekundžių išbėgo O. K., jis pribėgo, juos išskyrė. Iš kur pas nukentėjusįjį galvoje atsirado žaizda, I. S. negali pasakyti. I. S. ant kairės rankos nešioja žiedą, ant dešinės rankos nešioja vestuvinį žiedą. A. N. prilietė ranka savo galvą, parodė, kad ant jo rankos kraujo lašai, pradėjo trinti rankas. Iš kur tie kraujo lašai, I. S. nežino. J. K. pasakė, kad tas žmogus pasišalino, kad tada, kai stumtelėjo jo žmoną, dar negražiai pavadino. Po to, kai I. S. bendravo su V., ji pasakė, kad pastūmė dar ir ranka. I. S. gavo pasiūlymą susitaikyti iš nukentėjusiojo, kai buvo akistatoje, nukentėjusysis sakė pasirašyti, kad jį sumušė, tada jis atleis.

Kaltinamasis O. K. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad jis kaltinamas neteisingai, A. N. niekas nemušė, už rankų netampė. Tą dieną jie buvo pas jo močiutę K., buvo jis, žmona, jų vaikas, atvažiavo I. ir S.. S. S. yra O. K. teta, jo mamos pusseserė. J., S. ir V. išėjo į lauką, po kiek laiko įbėgo J., pradėjo rėkti, kad kažkas kažką skriaudžia. I. išbėgo į lauką, O. K. vaiką paliko močiutei, išbėgo iš paskos. Išėjęs jis pamatė S. gulint ant žemės, V. buvo šalia jos, J. šiek tiek toliau stovėjo. O. K. matė, kad I. šiek tiek toliau stovėjo. Jis pamatė, kad vyksta rankų mosikavimai, norėjo juos išskirti, kad nesusimuštų, juos atitraukė į šonus, kad niekas niekam nesuduotų smūgių. Kai atitraukė vieną nuo kito, nukentėjusiojo žmona pradėjo kviesti policiją, tuo metu jie ėjo prie laiptinės. Atvažiavo pareigūnai, paklausė, ar kažkas turi pretenzijų, pretenzijų niekas neturėjo. Policija užsirašė duomenimis, greitoji pagalba išsivežė nukentėjusįjį, jie nuėjo namo. Pas nukentėjusįjį ant rankų buvo kraujas, iš kur bėgo kraujas, O. K. nematė. Nukentėjusiojo žmona kvietė greitąją pagalbą, kodėl kvietė, jis nežino. Su nukentėjusiuoju jis anksčiau nebuvo pažįstamas, nežino, kodėl A. N. sako, kad jį laikė. O. K. pribėgo iš šono, o ne iš nugaros. Išėjęs iš laiptinės jis pamatė, kad S. nukritusi nuo laiptų, šalia jos buvo V., o šiek tiek toliau – J.. V. S. laiką ant rankų. V. pasakė, kad išėjo vyras, nustūmė durimis S.. I. S. buvo prie nukentėjusiojo, maždaug už 25 metrų. Matėsi, kad vyksta kažkas panašaus į konfliktą. A. N. mosavo rankomis, kodėl jis taip darė, O. K. nežino. Mano, kad I. S. turėjo būti piktesnis, tačiau jis nebuvo labai piktas, kad karščiuotųsi. Rankomis mosavo A. N., I. S. atsitraukinėjo, kad negautų. Ar A. N. gynėsi, jis nežino. Kaip I. S. ėmė A. N. už peties ar striukės, jis nematė. Kai O. K. priėjo prie vyrų, atitraukė juos vieną nuo kito, prie krūtinių pridėjo rankas, juos atitraukė. Jis nežino, ar už krūtinės, ar už rankos paėmė nukentėjusiajam. Grėsmės, kad susimuš, nebuvo, bet atitraukė dėl saugumo. Jis priėjo juos išskirti, nes pabijojo, kad gali kilti konfliktas. Jis pamatė kraują ant rankų, A. N. pasakė, kad iškvies policiją, dabar tai bus. Jie sutiko, sakė, kad kviestų policiją. O. K. ant galvos kraujo nematė, tik ant rankų. Jie neturėjo su savimi telefonų, todėl policiją kvietė A. N. žmona. Policija paklausė, ar kas nors rašys skundus, niekas neturėjo pretenzijų, policija užsirašė anketinius duomenis ir išvažiavo. Greitoji pagalba išsivežė A. N.. Lauke su A. N. buvo vyresnė ir jaunesnė moterys, jos buvo susijaudinusios.

Nukentėjusysis A. N. paaiškino, kad I. S. ir O. K. iki įvykio niekada nebuvo matęs, S. S. nepažįsta. Tą dieną jis, jo žmona ir dukra ėjo iš laiptinės. A. N. ėjo pirmas, žmona ir dukra atsiliko kelis žingsnius. Už durų ant mūrinio paaukštinimo buvo lyg keturios moterys, bent dvi buvo tikrai išgėrusios. Pirma stovinti moteris pasveikino su Šv. Velykomis, jis atsakė. Viena moteris sėdėjo ant paaukštinimo. Jei žmogus sėdi susikėlęs kojas, durys atsiremia į paaukštinimą, jos niekaip negali žmogaus kliudyti, gali būti oro banga, žmogus gali išsigąsti, sėdinčio žmogaus durimis nustumti neįmanoma. Jos ten rūkė, ta moteriškė nukrito. A. N. nesuprato, kas ten vyksta, jis paklausė, ar joms viskas gerai. Viena moteriškė pakėlė tą nugriuvusią, ji lyg buvo apsvaigusi nuo alkoholio ar nuo smūgio. A. N. dar kartą paklausė, ar viskas gerai, ar nesusižeidė. Moteris pradėjo ant jo rėkti, kad ją nustūmė. Viena moteris šaukė ant jo, kur jis vaikšto, ar nemato, kad sužalojo. Jis paskui irgi pradėjo pykti, pakėlė balsą, sakė, ką jos čia aiškina nesąmones, pažiūri, kaip atrodo, yra girtos, ant kojų nepastovi, vartosi nuo laiptų, o paskui ieško kaltų. Jos akcentavo, kad jis jas įžeidė. Jis pasakė, kad jos „girtos kaip tapkės“. Kai jų policininkai paklausė, kaip jis jas įžeidė, jos pasakė, kad jas išvadino šliurėmis. Jos ant A. N. šaukė, o jis sakė, kad neieškotų kaltų ten, kur jų nėra. Jie rėkavosi kokias 3-5 minutes, jam nereikėjo įsivelti į konfliktą su girtomis moterimis, dėl to iki šiol gailisi. Jis matė, kad moteris nesusižalojusi, tačiau nueiti negalima, nes paskui gali apkaltinti, todėl bandė išsiaiškinti situaciją. Per tą laiką viena moteris įėjo į vidų. Jis pamatė, kad sužalojimų nėra, susikalbėti nepavyko, pradėjo eiti link mašinos. Jis pamatė, kad iš laiptinės išbėgo du vyriškai, mojuoja rankomis. Jis, kai pamatė tuos vyriškius, iš karto liepė žmonai skambinti policijai, nes matė, kad jie atbėga ne kalbėtis. Jie pribėgo. A. N. spėjo pasakyti vieną sakinį, kažką panašaus, kad jie elgtųsi ramiai, nes turės didelių problemų. O. K. užėjo jam už nugaros, apkabino per pečius, pradėjo tampyti. Kitas jau užsimojo, A. N. dengėsi veidą rankomis, kad nesužalotų veido. Matydamas, kad negali sužaloti veido, pradėjo daužyti per galvą, žiedu prakirto galvą. Jam sudavė 2-3 smūgius, viskas vyko labai sparčiai. Moterys buvo dar aršesnės nei vyrai. Pora moterų buvo išgėrusios. Besidangstant, viskam bevykstant, atbėgo vyresnio amžiaus moteris, ji puolė skirti, sakė, kad užteks. Tuo metu pasigirdo sirena, į kiemą įvažiavo policija. Pamatė, kad A. N. bėga kraujas, visi įsiaudrinę, įsikarščiavę. A. N. matė, kad ta moteris tikrai nebuvo sunkiai sužalota, nes ji buvo labai arši. Policija pasakė, kad A. N. reikia vežti į ligoninę, nes pamatė, kad jam bėga kraujas. Greitąją pagalbą iškvietė policija, o ne jis ir ne žmona. Policija pasakė, kad reikia nuvažiuoti į ligoninę, susiūti žaizdą, o paskui, jei turės pretenzijų, parašys pareiškimą. Jam susiuvo žaizdą, po to jis nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Paskui su tyrėja atvažiavo į įvykio vietą, jis viską parodė. Žaizda buvo kirstinė, jis mano, kad žaizdą padarė su žiedu. Kuria ranka daužė, jis negali pasakyti, 2-3 smūgiai tikrai buvo. A. N. nesiūlė I. S. taikytis. Kai jie buvo pas prokurorę, buvo advokatas, jis pasiūlė susitaikyti. A. N. pasakė, kad tegu I. S. prisipažįsta, tegu pasako tiesą, tada galėtų taikytis. Jo kaltinamieji neatsiprašė. A. N. išeidamas pro duris matė, kad ant bordiūro ištiestomis kojomis sėdi žmogus. A. N. išėjo, darė duris, nemano, kad durys atsimušė, jis negalėjo taip smarkiai atidarinėti durų. Jiems pasikeitus pasisveikinimais su Šv. Velykomis, jis stovėjo tarp durų, durys buvo atidarytos, tada jis pamatė, kad ji krenta nuo bordiūro, kodėl ji nukrito, nežino. Ji buvo gerokai išgėrusi, rūkė, mano, kad moteris prarado koordinaciją. Jis negali pasakyti, ar vyrai išbėgo abu, ar atskirai. Jis matė, kad atbėga du vyrai, kurie buvo rimtai nusiteikę. Jis jiems pasakė vieną sakinį, kad elgtųsi ramiai, nes bus nemalonumų. Jie pribėgę nieko neaiškino. A. N. žmona ir dukra buvo per kelis žingsnius šone. Viskas vyko labai sparčiai. Vienas iš jų sugriebė A. N. už nugaros, laikė per pečius. Žaizda jam buvo viršugalvio dešinėje pusėje. Žmona ir dukra matė, kaip jie žodžiavosi, kai vyrai išbėgo, jos juos matė. Smūgiai buvo suduoti kumščiu. Tuo metu A. N. dengėsi, smūgių neskaičiavo. Žaizda buvo viena. O. K. laikė, kad A. N. nepakeltų rankų, kad negalėtų gintis, jis galėjo tik veidą užsidengti. Kai moteris nukrito, A. N. jos neatsiprašė, o pasiteiravo, ar viskas gerai. Moteris negulėjo, ji iš karto buvo pakelta. Ji paskui buvo aršiausia, o tuo metu labiausiai puolė ta, kuri pakėlė. Iš tų moterų bent dvi buvo neblaivios, vyrai taip pat kažkiek buvo išgėrę. Pirmiausia jį pradėjo laikyti O. K..

Liudytoja D. N. paaiškino, kad ji iki įvykio kaltinamųjų nebuvo mačiusi, S. S. nepažįsta. Tą dieną jie buvo pas dukrą, ruošėsi važiuoti į Klaipėdą. Pirmas išėjo jos vyras, tada dukrą, paskutinė – ji. Kai ji išėjo iš laiptinės, šalia laiptų sėdėjo moteris, dar dvi moteris stovėjo. Jai belipant laiptais, vyras atsisuko ir paklausė, ar nereikia pagalbos. Dvi moterys padėjo trečiai atsikelti. Moterys pardėjo rėkti, kad jos vyras nustūmė moterį. Jos vyras sakė, kad yra „girtos kaip tapkės“, ieško priekabių. Viena moteris įbėgo į laiptinę. Moteris atsikėlė, jai pagalbos kaip ir nereikėjo, todėl jie pradėjo eiti link mašinos, kuri stovėjo prie kito namo kampo. Beeinant prie mašinos iš laiptinės išbėgo du agresyviai nusiteikę vyrai, jie bėgo link jos vyro. D. N. nustūmė. Vienas paėmė jos vyrui lyg tai už rankų ir šaukė – „duok“ ar „mušk“. Kitas pradėjo mušti. Ji pradžioje nesusivokė, paskui paskambino policijai. Priėjo ir tos dvi moterys, jos bandė sakyti, kad gana. D. N. pasirodė, kad jos vyrą nori trenkti į namo sieną. Paskui išėjo vyresnio amžiaus moteris, ji pasakė, kad gana, tada jos vyrą paleido. Netrukus atvažiavo policija, kadangi jos vyrui buvo prakirsta galva, policija iškvietė greitąją pagalbą. Ta moteris, kuri nukrito nuo laiptų, atsisakė pagalbos. Tas vyras, kuris kumščiu mušė jos vyrą, iš karto prisipažino, nes policininkai paklausė, kuris iš asmenų mušė. Policininkai paprašė jų dokumentų, tuo viskas baigėsi. Jos vyrą greitoji pagalba išvežė į ligoninę. Policininkas pasakė, kad po ligoninės jie galės atvažiuoti, parašyti pareiškimą. Kai vyras grįžo iš ligoninės, jie nuvažiavo į policiją parašyti pareiškimą. Paskui su tyrėja buvo sugrįžę į įvykio vietą, tyrėja apžiūrėjo tą vietą, duris, kaip jos atsidaro. Jie išvažiavo į Klaipėdą. Pradžioje moterys jos vyrui nieko nesakė, bet kai vyras sustojo ir paklausė, ar nereikia pagalbos, tada jos pradėjo rėkti, kad jis kaltas, nustūmė. Jos labai daug šaukė. Link automobilio jie spėjo nueiti 20-30 metrų, nes visas stumdymasis vyko jau už namo. Abu vyrai atbėgo, vienas čiupo už rankų, o kitas pradėjo mosuoti kumščiu. Jos vyras stengėsi palenkti galvą ir muistyti, kad nesuduotų į akis. Ji matė smūgius, kiek jų buvo, negali pasakyti, nes jie daug mosavo rankomis. Vyrui iš karto iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Kai atėjo vyresnio amžiaus moteris, tada ji pamatė, kad jos vyrui bėga kraujas. Vyrai išbėgo dviese, vienas puolė laikyti ir skatinti kitą, kad šis duotų. Vienas laikė, o smūgius sudavė kitas. Kai ta moteris krito, ji nematė, ją matė sėdinčią prie laiptų. Jai atrodo, kad dvi moterys ir vyrai buvo išgėrę, jautėsi alkoholio kvapas. Buvo suduoti smūgiai į viršugalvį, nes jos vyras stengėsi nulenkti galvą. Kiek smūgių buvo, ji nežino, nes rankomis mosavo daug. Iš pradžių ji buvo toliau, ją pastūmė jaunuolis, kuris laikė jos vyrą. Po to ji buvo visai šalia, dukra pasitraukė į šoną, o ji pradėjo skambinti policijai. I. S. iš karto policininkams pasakė, kad jis sudavė smūgius, nuėjo į namus atnešti savo asmens dokumentą.

Liudytoja E. N. paaiškino, kad prieš 2-3 metus užpuolė jos tėtį. Tai vyko per Velykas. Jie buvo pas seserį Vilniuje, leidosi iš buto laiptais, pirmas ėjo tėtis, tada ji, paskutinė – mama. Jie išėjo pro lauko duris. Pradžioje E. N. nieko nepastebėjo, bet paskui nusileido laiptais žemyn, išgirdo, kad ten sėdėjusios moterys pradėjo kažką sakyti, rėkti. Kadangi viena jų buvo at žemės, tėtis paklausė, ar nereikia pagalbos. Jos pasakė, kad nereikia pagalbos, tai jie ėjo toliau. Paskui jos vėl pradėjo šaukti: ką padarėt, nutrenkėt, pažiūrėkit, kas atsitiko. Tada jie dar kartą paklausė, ar nereikia greitosios, pasakė, kad nereikia. Jie ėjo toliau. Viskas vyko labi greitai. E. N. atrodo, kad ji ėjo pirma, už jos ėjo tėvai. Ji atsisuko ir pamatė, kad atbėga du vyrai, vienas iš jų tarsi suėmė tėtį, kitas labiau ėmėsi veiksmų. Pradžioje tarsi nevyko kontaktas, paskui pradėjo mušti tėtį. Tėtis bandė užsidengti galvą, kad netrenktų jam į veidą. Ji bandė kviesti policiją, bet tėčio telefonas neveikė, tada paėmė mamos telefoną, jos iškvietė policiją. Kai išgirdo, kad atvažiuoja policija, tarsi viskas nurimo, laukė, kol policija atvažiuos. E. N. pastebėjo moteris tik paėjusi toliau, jas pastebėjo, kai išgirdo. Ji matė, kad moteris sėdėjo ant žemės. Ji pamanė, kad moteris nukritusi, nes dažniausiai žmonės nesėdi ant žemės šalia laiptų. Kaip moteris nukrito, ji nematė. Jie nusileido, norėjo eiti toliau, bet sustojo, tėtis tų moterų paklausė, ar viskas gerai, ar nereikia kviesti greitosios. E. N. atrodo, kad buvo dvi moterys. Viena moteris buvo nukritusi, o kita buvo šalia. Kadangi jos nieko nepasakė, jie ėjo toliau. E. N. prisimena, kad prasidėjo kažkokie šauksmai, jis tarsi pradėjo jiems šaukti, tėtis lyg ir kažką atsakė. Kai jie ėjo toliau, iš tų moterų buvo pikti šūksniai. Vienas vyras tarsi bandė laikyti, iš nugaros suėmė rankas, o kitas tarsi bandė trenkti, kadangi tėtis muistėsi, tai nekaip sekėsi. Vienas tiesiog laikė rankas, o kitas bandė daužti. Buvo tarsi sąmyšis, mama pribėgo, bandė juos skirti, bet ją nustūmė į šoną, tada jos skambino policijai. Jos tėtį mušė kumščiais, kadangi tėtis bandė užsidengti veidą, tai tikriausiai trenkė į galvą. Ji atsimena, kad tėčio galva buvo sužalota, nes paskui važiavo susiūti tėčiui galvą. Ji suprato, kad, kai atsidarė durys, šiek tiek užkliudė moterį, ji nukrito, tokia natūrali mintis atėjo. Vienintelis galimas variantas buvo, kad ta moteris neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. E. N. matė, kad prieš ją ėjo tėtis, toliau matė laiptus. Iš pradžių ji moters nepastebėjo, pamatė vėliau. Jos šaukė, pažiūrėti, ką padarė. Tėtis klausė, ar nereikia greitosios pagalbos, atrodo, moterys atsakė, kad nereikia. Paskui jie ėjo toliau iki aikštelės, sustojo, nes iš to paties namo laiptinės atbėgo vyrai. Ji atsisukusi pamatė, kad atbėga vyrai, suima jos tėtį. Tėtį trankė vienas vyras. Rankas tėčiui už nugaros suėmė, tėtis bandė muistytis, užsidengti. Vienas vyras buvo suėmęs tėčio rankas, kitas buvo lyg iš šono. Ji matė, kad tėčiui trenkė kumščiais, kiek kartų trenkė, nežino. Tėtis muistėsi, bandė išsisukti.

Liudytoja S. S. paaiškino, kad iki įvykio nukentėjusiojo ir jo žmonos nepažinojo. Buvo Šv. Velykos, jie buvo pas tetą. Kažkiek pabuvo, trise išėjo lauką. A. N. gal buvo piktas, jis ranka taip stipriai darė duris, kad nutrenkė ją nuo bordiūro. Sesuo puolė ją kelti, sakė, kad jos atsiprašytų. Jis puolė ant jos su kumščiais, nedaug trūko, kad pradėtų jas mušti. K. nubėgo kviesti pagalbos. Išbėgo S. S. vyras, paklausė, kas nutiko. V. parodė, kad A. N. šalinasi. S. S. vyras pasakė, kad jis sustotų, bet A. N. šalinosi. Jos vyras pribėgo ir laikė A. N. už dešinio peties, kad jį sulaikytų. A. N. mojavo rankomis. Paskui O. K. išbėgęs pradėjo juos skirti, kas nesusimuštų. Jos vyras buvo be telefono, su šlepetėmis. Policiją iškvietė A. N. žmona. Kai atvažiavo policija, S. S. teta davė stiprių nuskausminamųjų, po poros valandų jai kvietė greitąją pagalbą, išvežė į ligoninę. A. K. labai plačiai atidarinėjo duris, ji nuo smūgio parkrito. Paskui jis jas puolė, nes jos sesuo padėjo jai atsikelti ir sakė, kad jis padėtų. Jis pradėjo jai prie veido mojuoti kumščiais, išvadino šliurėmis. Buvo daug negražių žodžių. S. S. buvo blaivi. Kodėl jis jas užpuolė, ji nesupranta. Jos vyro nuėjo kviesti J. K.. Pirmas išbėgo jos vyras, o iš paskos išbėgo O. K.. Gal pas A. N. žaizda iš kažkur kitur buvo, jis labai mojavo rankomis ir išeidamas, ir prieš ją, ir prieš jos vyrą. Kai A. N. ėjo, ji stovėjo aikštelės pabaigoje. Ji krito nuo smūgio, į ją atsitrenkė durys ir jo ranka dar buvo iškišta. Ji krito aukštelninka, jai buvo sumušta nugara ir galva. Ji krito ant galvos, net segtukas susitraiškė. Pirmas išbėgo jos vyras, paskui išbėgo O. K.. K. ir J. pradžioje vaiką žiūrėjo, bet paskui atėjo. Jos vyras paklausė sesers, kas atsitiko ji pasakė, kad tas vyras ją užpuolė. Jos vyras du kartus pasakė A. N. sustoti, bet jis nesustojo. Jos vyras paėmė jam už dešinės rankos, kad sulaikytų, o jis pradėjo mojuoti rankomis. Paskui pribėgo O. K. ir sulaikė, už rankų, atrodo, paėmė. Iš kur kraujas ant A. N. rankų, ji nežino. A. N. visiems rodė kraujo lašus ant rankos, net policininkai juokėsi. Ji negirdėjo, kad jos vyras būtų prisipažinęs, jog mušė A. N.. Ji kreipėsi į medikus vakare, jai buvo stiprūs skausmai. Pagarsinus liudytojos parodymus, b. l. 19, kur ji paaiškino, kad, kiek jai žinoma, I. žiedas kliudė vyro galvą, nuo ko jis apsibraižė, - ji nurodė, kad su vyru įtarė, jog A. N. sužalojimas galėjo būti padarytas su žiedu.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad Velykų dieną S. S. su V. K. norėjo išeiti į lauką paplepėti, pasiūlė ir jai, jos išėjo trise, stovėjo, kalbėjo. A. N. išeidamas iškišo veidą, pažiūrėjo, pastūmė duris. S. S. krito, jos su V. pribėgo. S. S. net segtukas sulūžo, ji nugarą labai susitrenkė. Jos priėjo prie S. S., bandė ją kelti. V. K. pasakė A. N., gal šis atsiprašys ar iškvies greitąją, mato, kad žmogui skauda. O jis sakė keiksmažodžiais „kurva“, „šliure“, tuoj tave nustumsiu, pradėjo eiti į jas labai agresyviai nusiteikęs. Ji nubėgo pakviesti O. K. ir I. S.. Ji pakvietė I. S., pasakė, kad S. S. nustūmė. Jis išbėgo su šlepetėmis, nes neapsiavė batų, O. K. tada avėsi batus. Ji paėmė vaiką ir nuėjo prie lango. Ji paskui matė, kad I. S. paėmė A. N. už dešinio peties, kad jį nusuktų, pakalbėtų, o A. N. rankomis mosavo, jie laikėsi vienas kitam už rankų. O. K. išbėgo, pradėjo juos skirti. Jie nesimušė. Paskui močiutė sakė, kad jos eitų į lauką, jos paėmė vaiką, išėjo. Paskui atvažiavo policija. A. N. žmona ir dukra nematė, kaip jis nustūmė S. S., jos išėjo vėliau. A. N. jas pavadino „šliurėmis“ ir „kurvomis“, jos jam nieko blogo nepasakė. V. jam pasakė, kad jis atsiprašytų, padėtų, o jis labai agresyviai ėjo link jų. Ji nubėgo į butą, nes išsigando, atėjusi pasakė, kad nuskriaudė S., kad vyrai išeitų į lauką, padėtų. Pirmas išbėgo I. S., O. K. užsidėjo batus ir išbėgo paskui. Ji buvo bute su vaiku, o paskui su močiute išėjo į lauką. Pro langą matosi visa kairė aikštelės pusė, atstumas nuo buto iki aikštelės gal 15 m. Matėsi I. S. ir A. N., I. S. bandė sustabdyti A. N., nusuko jį už dešinio peties, A. N. pradėjo mojuoti, jie už rankų susiėmė, O. K. išbėgo, pradėjo juos skirti per krūtinę. O. K. nelaikė A. N.. Daugiau ji nelabai žiūrėjo, pas ją ant rankų buvo vaikas, jis pradėjo nervintis. Ji matė, kad nukentėjusiojo niekas nemušė. A. N. žmona iškvietė policiją. O. K. juos skyrė, o ne laikė. A. N. buvo agresyviai nusiteikęs. Tada, kai S. S. nukrito, jis pavartojo necenzūrinius žodžius, jo žmona ir dukra negirdėjo tų žodžių. Jos jau kėlė S. S., kai išėjo A. N. žmona ir dukra. Vyrai bėgo prie A. N., norėjo sulaikyti, nes jis neatsiprašė.

Liudytoja V. K. paaiškino, kad jie susirinko pas jos mamą per Velykas. Jos nutarė išeiti pasikalbėti į lauką. A. N. išeidamas pravėrė duris, tada dideliu mostu trenkė tas duris. Pusseserė nukrito, susitrenkė nugarą, galvą. A. N. atsisukdamas pradėjo jas vadinti „šliurėmis“, „kurvomis“. Ji pasakė, kad jis bent atsiprašytų. J. K. išsigando, nes A. N., kai jam pasakė, kad bent atsiprašytų, aršiai atsisukdamas pasakė, jog joms parodys. A. N. ėjo į jų pusę, ji kėlė S. S., J. K. pakvietė I. S., pasakė, kad jo žmoną stumdo. Tada iš paskos išbėgo O. K.. O. K. ir I. S. pakvietė J. K., ji negirdėjo, ką J. K. sakė vyrams. Pirmas išbėgo I. S., o paskui O. K.. I. S. atsuko A. N., kad šis bent atsiprašytų. Kai A. N. pamatė I. S., jis puolė dideliais žingsniais eiti į mašiną. I. S. atsuko A. N., paklausė, kas darosi, kodėl sužeidė jo žmoną. Kai A. N. išėjo, jis jau aršus buvo. I. S. sakė, kad bent atsiprašytų. Išbėgo O. K., pasakė, kad jie nesugalvotų muštis, galima išsiaiškinti. Kažkas iškvietė policiją. A. N. žmona ir dukra išėjo tada, kai I. S. jau buvo lauke. Kodėl A. N. žmona kvietė policiją, ji nežino, gal išsigando, kad jos vyras gaus. Pora lašų ant A. N. rankų buvo. Jis nuėmė ranką nuo galvos ir pasakė I. S., kad už kraują jam atsakys.

Liudytoja K. B. paaiškino, kad vaikai pas ją susirinko per Velykas. Jie sėdėjo, pavalgė, mergaitės pasakė, kad eina į lauką parūkyti. Po 5-10 minučių įbėgo J. K., I. S. su išgąsčiu išbėgo į lauką. O. K. turėjo vaiką ant rankų. Ji priėjo, paėmė vaiką, liepė O. K. eiti pažiūrėti. O. K. išbėgo. Ji išgirdo šūksnius prie kito namo. Aikštelėje jie stovėjo, šūkavo, aiškinosi santykius. Ji nuėjo, pasakė eiti namo. Tuo metu atvažiavo policija, greitoji. Kai ji išėjo, S. S. verkė ir drebėjo. Merginos pasakė, kad A. N. puolė muštis, jos išsigando, pakvietė I. S.. Jis galėjo atsiprašyti ir pakelti. Kada A. N. buvo prakirsta galva, ji nematė. A. N. parodė kruvinus pirštus, pasakė, kad dabar bus.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką duomenimis, A. N. 2015 m. balandžio 5 d. kreipėsi dėl to, kad jam apie 17.30 val. prie Klinikų g. 3 daugiabučio namo, Vilniuje, vienas vyras iš nugaros apglėbė jį rankomis ir laikė, o kitas kumščiu apie 3 kartus smogė į galvą ( b. l. 2-3).

Pranešimo bendrajame pagalbos centre duomenimis, 2015 m. balandžio 5 d., 17.56 val., registruotas pranešimas, kad du neblaivūs vyrai užpuolė ir pradėjo mušti pranešėjos vyrą. Šiuo metu minėti vyrai nuėjo į Klinikų g. 3 esančio namo 1-ą laiptinę. Pranešėja nurodys, kur. Laukia vietoje, GMP atsisakė ( b. l. 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G610/15(03) duomenimis, A. N. padaryta galvos viršugalvio dešinės pusės muštinė žaizda. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sprendžiant iš žaizdos šašo pavidalo bei atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, sužalojimas yra padarytas maždaug prieš dvi paras laiko iki objektyvios apžiūros atlikimo, anksčiau kaip 2015-04-05, 18.33 val. (nurodyta atvykimo į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Nustatyti kūno sužalojime užsifiksavę požymiai priskirtini plačiai grupinei priklausomybei, nurodančia į kieto buko daikto ar daiktų poveikį, todėl konkretizuoti žalojusį daiktą ar įrankį nėra galimybės ( b. l. 15-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1151/15(01) duomenimis, S. S. padaryta poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, šlaunyse, abipus juosmenyje, paveikus kietu buku daiktu ( daiktais), galimai nurodytu laiku ( 2015-04-05). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b. l. 21).

Specialistas S. C. paaiškino, kad S. S. poodinės kraujosruvos nurodytose kūno vietose padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu/daiktais ar paviršiumi/paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti griūnant ar nukritus ir kūnui kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Jie galėjo būti padaryti vieno kritimo metu. Buvo krista ant nugaros. Ar krito sėdint ar stovint, pagal sužalojimų pobūdį pasisakyti negali, galima teigti, kas asmuo krito ant nugaros. Nuo tokio smūgio gali būti jaučiamas skausmas krūtinėje, skausmas jaučiamas nuo sumušimo.

Kaltinamieji I. S. ir O. K. kaltės nepripažino. O. K. nurodė, kad jis nelaikė nukentėjusiojo, I. S. teigė, kad nukentėjusiajam smūgių nesudavė, gal šis pats galėjo susižeisti į jo žiedą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad įvykio aplinkybes skirtingai nurodo kaltinamieji, su jais artimais giminystės ir šeimos ryšiais susijusios liudytojos S. S., V. K., J. K., K. B., ir nukentėjusysis A. N., jo žmona D. N. ir dukra E. N..

Teismas pasisako, kad, nesant pašalinių, su minėtais asmenimis nesusijusių liudytojų, apklaustų asmenų parodymais galima tikėti, kiek jie patvirtinti kita bylos medžiaga.

Teismas atkreipia dėmesį į objektyvią aplinkybę, nustatytą visų asmenų sutampančiais parodymais – nukentėjusiajam A. N. išėjus pro laiptinės duris, nuo laiptinės bordiūro ant žemės nukrito S. S., ji stipriai užsigavo. Kita aplinkybė, dėl kurios nėra ginčo, -V. K. nubėgo pakviesti vyrų, pasakė, kad S. S. nuskriaudė, I. S. išbėgo iš buto net neapsiavęs batų, su šlepetėmis, iš paskos išbėgo O. K., nukentėjusysis, juos pamatęs, sparčiu žingsniu pradėjo eiti prie mašinos. Nukentėjusiojo žmona iškvietė policiją, atvykę policijos pareigūnai nukentėjusiajam iškvietė greitąją pagalbą, jis buvo išvežtas į ligoninę, jam susiūta žaizda galvoje.

Teismas pasisako, kad kaltinamųjų veiksmai, kaip juos nurodo nukentėjusysis, visiškai atitiko įvykio situaciją – vieno iš kaltinamųjų žmona, kito – teta, susižalojo nukrisdama nuo laiptinės bordiūro po to kai nukentėjusysis išėjo per laiptinės duris. Teismas vertina, kad kaltinamieji veikė impulsyviai, nebuvo aiškinamasi detalių aplinkybių – užkliudė nukentėjusysis durimis S. S. ar ši pati prarado koordinaciją, nueinantis nukentėjusysis tiesiog buvo vejamasis. Teismas pasisako, kad kaltinamųjų nurodoma tokių staigių veiksmų priežastis – noras išsiaiškinti, neatitinka įvykių sekos ir susiklosčiusios situacijos. Teismas, remdamasis specialisto išvada, kuria nukentėjusiajam konstatuota muštinė žaizda viršugalvyje, pranešimu bendrajame pagalbos centre, kurio duomenimis nukentėjusiojo žmona prašė pagalbos dėl to, kad jos vyrą užpuolė du asmenys, daro išvadą, jog nukentėjusiojo, liudytojų D. N. ir E. N. parodymais abejoti nėra pagrindo.

Nukentėjusysis tiek pareiškime dėl nusikalstamos veikos, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad kaltinamasis O. K. jį laikė, I. S. jį mušė, jis stengėsi slėpti veidą, todėl sužalotas buvo viršugalvis. Liudytojos D. N. ir E. N. buvo greta nukentėjusiojo, jos aiškiai matė įvykio aplinkybes, davė analogiškus parodymus apie A. N. sužalojimą. Teismas pasisako, kad liudytojos S. S. ir V. K. įvykį stebėjo didesniu atstumu, sužalojimo epizodą apibūdino labai glaustai – I. S. atsuko A. N., O. K. jį sulaikė, abi šios liudytojos tvirtino nežinančios, kodėl A. N. žmona iškvietė policiją. Teismas pasisako, kad šios dvi liudytojos tiek turėjo blogesnę galimybę stebėti įvykį, tiek yra suinteresuotos švelninti kaltinamųjų teisinę padėtį, todėl jų parodymus vertina kritiškai, tiki ta dalimi, kuri patvirtinta kitais bylos duomenimis. Teismas pasisako, kad liudytojos K. B. ir J. K., jų parodymais, stebėjo įvykį per langą, todėl vertina šių liudytojų galimybę tiksliai nupasakoti įvykio aplinkybes apribota matomumo, taip pat atsižvelgia į artimus šių liudytojų ir kaltinamųjų ryšius.

Teismas pasisako, kad nukentėjusiajam viešoje vietoje buvo padarytas kūno sužalojimas – muštinė žaizda, bylos duomenimis, kaltinamasis O. K. jį laikė, o I. S. jam sudavė ne mažiau dviejų smūgių (kaltinime nurodytas skaičius - trys - tikslintinas, atsižvelgus į nukentėjusiojo parodymus teismo posėdyje), smurto vartojimą matė nukentėjusiojo žmona ir nepilnametė, tuo metu 14 metų, dukra. Smurtas buvo vartojamas viešoje vietoje – automobilių aikštelėje, kur bet kuriuo metu galėjo pasirodyti praeiviai, aikštelė buvo gerai stebima pro namų langus, įvykį matė ir liudytojos S. S., J. K., V. K., K. B.. Į įvykio vietą buvo kviesta policija, greitoji pagalba.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų kaltė ir jiems inkriminuotos veikos kvalifikavimas pasitvirtino.

Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje veikimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veikimas padarytas viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms. Vienas iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimo – būdų yra įžūlus elgesys. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, kur bet kuriuo metu galėjo išeiti gyventojai, praeiviai, O. K. ir I. S. elgėsi įžūliai: liudytojų akivaizdoje vartojo smurtą nukentėjusiajam, I. S. jam smogė, veikė neapibrėžta tyčia, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Liudytojų D. N., E. N. parodymais patvirtinta, kad žmonių rimtis ir viešoji tvarka buvo pažeisti. Teismas pažymi, kad smurtą viešojoje vietoje kaltinamieji vartojo matant šešioms liudytojoms, viena iš jų – 14 metų mergaitė, kuri, akivaizdu, buvo traumuota matydama fizinę prievartą prieš savo tėvą, kaltinamųjų veiksmais buvo pažeista jos teisė į apsaugą nuo smurto (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), į apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė – Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 43 straipsnio 2 dalis).

Smurtą viešojoje vietoje kaltinamieji vartojo dėl, kaip nurodoma, asmeninių priežasčių. Teismas pasisako, kad asmeniniai motyvai nešalina atsakomybės, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje Nr. 2K-54-222/ 2017 pasisakyta, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmiausia būtent chuliganišką, o ne privatų konflikto pobūdį patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės (iki įvykio nukentėjusysis su nuteistuoju nebuvo pažįstami, smurtą viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį nuteistasis panaudojo dėl mažareikšmės dingsties – nukentėjusiojo prisiartinimo ir žiūrėjimo), chuliganiškas, įžūlus ir moralės požiūriu nepriimtinas nuteistojo elgesys. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis suvokė, jog viešoje vietoje suduodamas smūgį nukentėjusiajam be tai pateisinančios priežasties demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina nuteistojo veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką.

Teismas vertina, kad kaltinamieji iki įvykio nebuvo pažįstami su nukentėjusiuoju, kaip minėta, tikrųjų įvykio aplinkybių neišsiaiškino, viešoje vietoje vartojo smurtą nukentėjusiajam, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė ir nepilnametės teisę į normalią ir ramią aplinką, todėl teismas vertina, kad kaltinamieji savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 2K-426/2008, 2009 m. gegužės 12 d. nutartis byloje Nr. 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Aptartais įrodymais teismas laiko nustatytu, kad kaltinamieji veikė be impulsyviai, be pagrįstos asmeninės motyvacijos, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veika buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Kaltinamųjų kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta, veika, kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, atsižvelgus į baudžiamojo kodekso pataisas, yra tikslintina nurodant 284 straipsnį.

Kaltinamųjų I. S. ir O. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nesunkus nusikaltimas, kaltinamųjų asmenybę.

I. S. neteistas (b. l. 145-146), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 144), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 4 kartus, paskutinį kartą nuo 2003-12-20 iki 2003-12-30; diagnozė: bipolinis afektinis sutrikimas, manija be psichozės simptomų, priklausomybės nuo alkoholio sindromas ( b. l. 149), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydytas nuo 2004-02-10 iki 2004-02-11; diagnozė: mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas; organinis asmenybės sutrikimas (b. l. 145), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos akto Nr. 78TPK-141/2016 duomenimis, nėra jokių duomenų, kad I. S. inkriminuojamas nusikalstamos veikos padarymo metu būtų paūmėjęs jam nuo 1999 m. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – bipolinis afektinis sutrikimas, dėl psichikos būsenos jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (savo veiksmų esmę ) ir valdyti savo veiksmus. I. S. šiuo metu diagnozuojamas bipolinis afektinis sutrikimas, remisija, dėl dabartinės psichikos būsenos jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje; I. S. dėl dabartinės psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų priemonių ( b. l. 166-170), jis nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 150), dirba.

I. S. nėra teistas, veiką jis padarė susijaudinęs dėl sutuoktinės, yra dirbantis. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo asmenybės pavojingumas yra nedidelis, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę, jos dydis nustatytinas mažesnio nei numatyto vidurkio.

O. K. teistas (b. l. 113-115), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 112), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b. l. 126, 127), nėra Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje (b. l. 128), dirba.

Skirdamas bausmę, teismas vertina, kad O. K. buvo teistas už veiką, nesusijusią su fizinio smurto vartojimu, yra dirbantis. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę, jos dydis nustatytinas mažesnio nei numatyto vidurkio.

I. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 35-36), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

O. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 44-45), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, skirti bausmę - 25 MGL (941,50 Eur) baudą.

Nustatyti terminą baudai sumokėti – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

O. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, skirti bausmę - 25 MGL (941,50 Eur) baudą.

Nustatyti terminą baudai sumokėti – per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

O. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Žimkienė