Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-01 · Civilinė byla Nr. 2-2488/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-01
Bylos Nr.
2-2488/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
B. Z.
Atsakovas
A. Z.
Kategorijos
  • 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2488/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.; 99.4.; 122.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo B. Z. (B. Z.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalies, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6647-302 pagal ieškovo B. Z. (B. Z.) ieškinį atsakovui A. Z. dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas B. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. Z. dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, prašydamas atidalyti ieškovo nuosavybės dalį iš jo ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės – ½ dalį 3 kambarių 58,58 kv. m ploto buto/patalpos – buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį 0,1200 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį 91,62 kv. m ploto pastato – sodo namo, esančio minėtame žemės sklype; nustatyti ieškovui asmeninės nuosavybės teisę į minėtą 3 kambarių butą, o atsakovui – į žemės sklypą ir sodo namą; ieškovui priteisti iš atsakovo 15 000 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią turto dalį.

Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė prašymą atleisti jį nuo 3740 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo arba šios dalies sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Nurodė, jog ieškovas yra pensininkas, o gaunamą pensiją sudaro 862 Lt. Pažymėjo, jog jau įmokėjo 400 Lt žyminio mokesčio, kas sudaro pusę jo gaunamos pensijos. Teigia, jog jam nuosavybės teise priklauso tik ½ nurodyto nekilnojamojo turto dalis, kurio išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžia 300 Lt, kito nekilnojamojo turto neturi. Taip pat turi 1992 m. automobilį, kuris yra bevertis. Mano, jog minėtos aplinkybės įrodo jo sunkią materialinę padėtį, todėl toks jo prašymas turėtų būti tenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies, kurią sudaro 3 740 Lt, sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, o prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio – atmetė.

Nustatė, jog ieškovas už ieškinį sumokėjo 400 Lt žyminio mokesčio, o iš viso mokėtina suma - 4140 Lt. Nurodė, jog įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį, sutinka, kad ieškinio padavimo metu ieškovas turi finansinių sunkumų, ieškovo pajamas sudaro tik 862,15 Lt pensija, jo turimas automobilis yra 1992 m. gamybos, todėl jo vertė yra nedidelė. Pažymėjo, jog ieškovas nepagrindė savo argumentų dėl 300 Lt nekilnojamam turtui išlaikyti. Konstatavo, jog ieškovas dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti viso reikalaujamo žyminio mokesčio ieškinio padavimo metu, bet ieškovui nepalankaus procesinio sprendimo priėmimo atveju, jis turėtų galimybę primokėti 3 740 Lt žyminį mokestį. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau yra pagrindo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas B. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atleisti ieškovą nuo 3740 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismo nutartis be motyvų, nepagrįsta ir nelogiška. Teismas, nustatydamas, kad ieškovas turi finansinių sunkumų, pats sau prieštarauja, toliau nurodydamas, jog ieškovui nepalankaus sprendimo priėmimo atveju, ieškovas turės galimybę sumokėti 3740 Lt dalį žyminio mokesčio.

2. Teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika. Teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas turi finansinių sunkumų, neabejotinai patvirtina, kad mokėtina žyminio mokesčio dalis – 4140 Lt yra labai didelė, dėl ko ieškovas turi būti atleistas nuo jos sumokėjimo; esant tapačiai situacijai, kiti teismai atleidžia bylos šalis nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Teismai yra saistomi savo pačių precedentų, todėl teismas, spręsdamas atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, turėjo atsižvelgti į priimtus sprendimus analogiškose bylose.

3. Nesutinka su teismo išvada, jog ieškovas neįrodė, kad skiria 300 Lt nekilnojamojo turto išlaikymui. Ginčo butas pastatytas 1961 m., todėl artėjant šildymo sezonui, vien už šildymą bus sumokama daugiau nei 300 Lt, o nurodyta aplinkybė yra visuotinai žinoma ir neturi būti įrodinėjama.

Atsiliepimas

Atsakovas A. Z. atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Teigia, jog ieškovo veiksmai, ginčijant nutartį dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, įrodo, kad ieškovas nėra tikras ieškinio pagrįstumu; ieškovas gali piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, reikšdamas nepagrįstą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo B. Z. prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, motyvuodamas, jog byloje esantys įrodymai buvo nepakankami konstatuoti, jog atsakovo turtinė padėtis yra tokia bloga, kad sudarytų pagrindą atleisti jį nuo nustatytos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina ištirti ir įvertinti ieškovo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį.

CPK normos suteikia teismui teisę, įvertinus konkrečius dalyvaujančio byloje asmens pateiktus duomenis, spręsti, ar yra pagrindo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl jo atleidimo iš dalies žyminio mokesčio sumokėjimo yra šio asmens pateikti įrodymai bei kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, jog asmens turtinė padėtis iš tiesų tokia sunki, kad yra pagrindo atleisti jį nuo nustatytos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Įrodinėjimo pareiga tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už procesinio dokumento nagrinėjimą (CPK 12, 178 str.). Šį klausimą teismas išsprendžia, išanalizavęs dalyvaujančio byloje asmens pateiktus įrodymus, kitus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens sunkią turtinę padėtį įrodo duomenys iš registrų, kuriuose gali būti registruojamas asmens turimas Lietuvos Respublikoje turtas, taip pat duomenys iš Juridinių asmenų registro, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, kiti asmens turtinę padėtį įrodantys dokumentai.

Iš ieškinio ir prie jo pridėto mokėjimo kvito kopijos matyti, jog apeliantas, paduodamas ieškinį, sumokėjo dalį žyminio mokesčio (400 Lt), o nuo likusios dalies (3740 Lt) sumokėjimo prašė atleisti arba jos sumokėjimą atidėti iki teismo sprendimo priėmimo (1-5 b. l.). Apygardos teismas skundžiama nutartimi patenkino ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio dalies (3740 Lt) sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, atmesdamas ieškovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovas prašymą atleisti jį nuo 3740 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ar jo atidėjimo grindė sunkia turtine padėtimi, o būtent – gaunama pensija (862 Lt per mėnesį), turimu 1992 m. gamybos automobiliu, kuris, pasak apelianto, yra bevertis, taip pat jo mokamais komunaliniais mokesčiais, kurie sudaro daugiau kaip 300 Lt per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantas turi finansinių sunkumų, tačiau jis nuosavybės teise valdo 78 500 Lt vertės nekilnojamųjų daiktų (dėl kurių vyksta ginčas). Be to, faktas, kad ieškovas, turėdamas finansinių sunkumų, nesikreipė dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o sudarė atstovavimo sutartį ir bylą veda per advokatą (20 b. l.), teismui taip pat neleidžia daryti išvados, jog apelianto finansinė padėtis yra tokia sunki, kad jis nepajėgtų ateityje sumokėti nustatyto žyminio mokesčio dalies už ieškinį. Beje, iš internetinio puslapio duomenų matyti, jog apelianto nurodytos markės ir tokių pačių gamybos metų automobilių pardavimo kainos prasideda nuo 3200 Lt (www.autoplius.lt); taigi apeliantas, realizavęs turimą automobilį, turėtų galimybę sumokėti dalį žyminio mokesčio.

Pažymėtina, kad apeliantas ieškinyje nurodė du alternatyvius prašymus – prašė teismą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į apelianto pateiktus duomenis apie jo turtinę padėtį, į kitas nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimą (CPK 84 str.). Apeliantas nepateikė kitų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą atleisti jį nuo nurodytos žyminio mokesčio dalies, ir nėra pagrindo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 178 str., 314 str., 338 str., 83 str. 3 d.).

Dėl pasakyto skundžiama apygardos teismo nutartis paliktina nepakeista, kadangi atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų bei motyvų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartį.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė