- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-15
- Bylos Nr.
- 2S-1241-656/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Andriaus Ignoto (pranešėjo), kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. K. (K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 3 d. nutarties Nr.I-1656V/2010.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Kreditorius „Swedbank", AB pateikė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriui prašymą priverstinai išieškoti iš A. K. (a/k (duomenys neskelbtini)) skolą: 480 552,02 EUR negrąžintos paskolos, 823,63 EUR nesumokėtų palūkanų, 60 993,44 delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 94,38 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 542 463,47 EUR bei 133,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Be to, prašė priverstinai išieškoti sutartines palūkanas, kurias sudaro 6 mėn. EURIBOR+2,0 proc. marža nuo negrąžintos kredito sumos (480 552,02 EUR) bei 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą (542 463,47 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-02-02, iki visiško skolos išieškojimo dienos.
Kreditorius prašė nukreipti išieškojimą į įkeistą nekilnojamą turtą ir priverstinai parduoti iš varžytynių bankui įkeistą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. K. (a/k (duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. vasario 3 d. nutartimi Nr.I-1656V/2010 kreditoriaus „Swedbank", AB prašymą Nr.SR-6144 tenkino. Teismas nustatė, jog A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) užtikrindama iki 2010-07-25 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070020956, 2007-07-31 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, „Swedbank", AB (į/k(duomenys neskelbtini)) įkeitė nekilnojamąjį daiktą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį A. K. (a/k (duomenys neskelbtini) Skolininkei negrąžinus visos paskolos iki nustatyto termino, kreditorius „Swedbank", AB kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo. Hipotekos skyrius 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi areštavo A. K. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įspėjo skolininkę, kad negrąžinus paskolos, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Teismo vertinimu, 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis įteikta tinkamai, nes ji 2010-12-28 įteikta skolininkės vyro tėvui. Skolininkei negrąžinus paskolos, o kreditoriui pateikus pakartotinį pareiškimą dėl skolos grąžinimo, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. vasario 3 d. nutartimi Nr.I-1656V/2010 nutarė išieškoti kreditoriaus „Swedbank", AB naudai iš A. K. (a/k (duomenys neskelbtini)) skolą: 480 552,02 EUR negrąžintos paskolos, 823,63 EUR nesumokėtų palūkanų, 60 993,44 ir delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 94,38 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso: 542 463,47 EUR bei 133,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 6 mėn. EURIBOR+2,0 proc. Maržą sutartinių metinių kintamų palūkanų (nuo 2011-01-25 iki 2011-07-25 nustatyta palūkanų norma 3,211 proc.) nuo negrąžintos kredito sumos (480 552,02) bei 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą (542 463,47 EUR), skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio prašymo gavimo dienos, t.y. nuo 2011-02-02, iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamą turtą. Teismas taip pat tenkino kreditoriaus prašymą priverstinai parduoti iš varžytynių skolininkei A. K. nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo A. K. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 3 d. nutartį Nr.I-1656V/2010 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditoriaus „Swedbank", AB pakartotinį pareiškimą Nr.SR-6144 Dėl priverstinio skolos išieškojimo atmesti kaip nepagrįstą; sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dėl negrąžintos skolos išieškojimo iš A. K., nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą, bei įkeisto turto priverstinio pardavimo iš varžytynių nagrinėjimą, kol Lietuvos apeliacinis teismas neišnagrinės A. K. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010-11-30 bankroto nutartį skolininko prašymu.
1. Skolininkė nebuvo tinkamai informuota apie įkeisto turto areštą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis įteikta skolininkės buvusio vyro tėvui. Kadangi skolininkė yra išsituokusi, su buvusio vyro šeima nebendrauja, todėl minėtam asmeniui nutarties įteikimas negali būti prilyginamas LR CPK 123 str. 3 d. nustatytam atvejui, kai įteikiama šeimos nariui.
2. Nustatytas nepagrįstas delspinigių dydis.
3. Klaidingai paskaičiuotas skolos dydis.
4. Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismas pagal skolininkės A. K. prašymą 2010-11-30 priėmė bankroto nutartį, kurioje nusprendė A. K., nedirbančią, gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), pastaruoju metu gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), o oficialiai gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini), bankrutavusia. A. K. nurodė, jog 2011-02-28 pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teismo 2010-11-30 bankroto nutartį. Todėl, A. K. manymu, civilinė byla Nr. I-1656V/2010 stabdytina iki Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinės jos prašymą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo „Swedbank", AB atsiliepime į atskirąjį skundą prašo bylą pagal A. K. atskirąjį skundą nutraukti, praleidus terminą atskirajam skundui pareikšti; atmesti prašymą dėl bylos sustabdymo; atmesti A. K. atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodė, jog apeliantė praleido terminą atskirajam skundui pareikšti. Atskirajame skunde tvirtinama, kad apeliantės atstovas su skundžiama nutartimi susipažino 2011-02-24, atvykęs į Hipotekos skyrių. Kadangi byloje, nagrinėjamoje ypatingosios teisenos tvarka, informaciją apie priverstinį išieškojimą galėjo gauti tik byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys, t.y. „Swedbank", AB bei A. K., todėl apeliantės atstovas informaciją galėjo gauti tik iš apeliantės. Teisinių paslaugų sutartis pasirašyta bei įgaliojimas atstovauti apeliantę išduotas 2011-02-23, todėl suinteresuotas asmuo „Swedbank", AB padarė išvadą, jog A. K. apie skundžiamą nutartį žinojo vėliausiai 2011-02-23. Atskirasis skundas išsiųstas paštu 2011-03-03, t.y. praleidus apskundimo terminą. Kadangi apeliantė neprašo atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti, todėl „Swedbank", AB nuomone, apeliacinė byla pagal atskirąjį skundą nutrauktina. Suinteresuotas asmuo „Swedbank", AB nesutiko su A. K. atskirojo skundo motyvais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad apeliantė apie pradėtas priverstinio išieškojimo procedūras buvo informuota tinkamai. Teismo hipotekos skyriaus siųstą įspėjimą apeliantės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), priėmė buvusio apeliantės sutuoktinio tėvas, kuris dėl savo ryšių su apeliante turėjo realią galimybę įteikti korespondenciją adresatui. Apeliantė minėtą adresą buvo nurodžiusi hipotekos dokumentuose. Hipotekos teisėjas neturi įgaliojimų spręsti ginčų dėl hipotekos sutarties šalių dėl delspinigių palūkanų ir skolos dydžio. Suinteresuotas asmuo „Swedbank" pateikė detalų delspinigių ir palūkanų paskaičiavimą. Remiantis Tarybos 2000-05-29 reglamento Nr.1346/2000 5 str. bankroto bylos iškėlimas apeliantei Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teisme nedaro poveikio kreditorių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį kitos valstybės teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą. Pripažinus Lietuvoje teismo sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo sprendimas nebus vykdomas, nes Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato fizinio asmens bankroto galimybės, todėl nėra pagrindo stabdyti bylą dėl hipoteka užtikrintos skolos išieškojimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliantė faktiškai gyvena užsienyje ir jos atstovas 2011-02-24 atvyko į teismą ir pateikė prašymą susipažinti su byla (b.l.53), todėl apskundimo terminas skaičiuojamas nuo 2011-02-25 ir baigėsi 2011-03-03. Apeliantės atstovas atskirąjį skundą paštu išsiuntė 2011-03-03 (b.l.76), todėl atskirojo skundo padavimo terminas nepraleistas.
Apeliantės argumentas apie netinkamą pranešimą nepagrįstas. Skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis įteikta skolininkės buvusio vyro tėvui 2010-12-28 per antstolį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.62). Šį adresą apeliantė nurodė ir hipotekos lakšte. Kredito sutarties šalys Kredito sutarties 15.5. punkte susitarė, kad šalys privalo informuoti viena kitą apie adresų pasikeitimą ir pranešimus viena kitai siunčia pagal paskutinius žinomus rekvizitus. Apie adreso pasikeitimą nepranešusi šalis negali reikšti pretenzijų, pagrįstu, kad ji negavo pranešimų. Be to, Civilinio kodekso 2.17 str. 3 d. numato imperatyvią fizinio asmens pareigą pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Šios pareigos nevykdant, kreditorius turi teisę siųsti pranešimus ir atlikti kitus veiksmus paskutinėje žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkui nepavyksta įteikti dokumentų jo gyvenamojoje vietoje, darytina išvada, kad skolininkas neįvykdė minėtos pareigos savo kreditoriui pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, tokiu atveju asmuo prisiima su tuo susijusias neigiamas pasekmes - jis praranda galimybę būti realiai informuotas apie kitos sandorio šalies ar kreditorių veiksmus. Tokiu atveju nesąžiningo skolininko interesas būti realiai informuotu negali būti prioritetinis, lyginant su kreditoriaus interesu atlikti tas procedūras, kurias jis turi teisę atlikti, atsižvelgiant į kitos sandorio šalies veiksmus. Kreditoriui neturi būti apribota galimybė reikalauti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, vien dėl to, kad skolininkas neinformavo apie savo adreso pasikeitimą. Civiliniame procese šeimos nario sąvoka aiškinama plečiamai, todėl apima ir su adresatu kartu gyvenančius artimus žmones, kurie dėl savo ryšio su adresatu turi faktinę galimybę pranešti ir perduoti adresatui gautą procesinį dokumentą. Vienintelė išimtis skirta artimiems asmenims, kurie turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Faktas, kad apeliantė apie išieškojimą sužinojo po to, kai skundžiama nutartis per antstolį įteikta skolininkės buvusio vyro tėvui 2010-12-28, patvirtina, kad skolininkė apie išieškojimą ir 2010-12-14 nutartį buvo informuota tinkamai ir procesinį dokumentą priėmęs skolininkės buvusio vyro tėvas neturėjo priešingo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010 priimtoje nutartyje bei kitose nutartyse išaiškino, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami, nes hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių hipotekos santykių šalių ginčų. CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Byloms dėl hipotekos teisinių santykių netaikoma CPK 443 str. 7 d. įtvirtinta taisyklė, jog ypatingosios teisenos bylas teismas išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, kyla ginčas dėl teisės nagrinėjimo metu ar ne. Apeliantė, nesutikdama su skolos dydžiu, savo interesus gali ginti ginčo teisena.
Remiantis Tarybos 2000-05-29 reglamento Nr.1346/2000 „Dėl bankroto bylų“ 5 str. Bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Nurodytos teisės konkrečiai reiškia daiktinę teisę gauti naudos iš naudojamo turto. Daiktine teise laikoma valstybiniame registre įrašyta ir vykdytina trečiosios šalies atžvilgiu teisė, pagal kurią galima įgyti daiktinę teisę. Pripažinus Lietuvoje teismo sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo sprendimas nebus vykdomas. Bankroto bylos iškėlimo apeliantei Didžiosios Britanijos Jorko apygardos teisme juridinis faktas teisiškai nereikšmingas, nes Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato fizinio asmens bankroto galimybės ir bankroto bylos iškėlimas kitoje Europos Sąjungos valstybėje neįtakoja daiktinės teisės turėtojo – hipotekinio kreditoriaus teisėms į įkeistą turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. vasario 3 d. nutartį Nr.I-1656V/2010 palikti nepakeistą.