- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- e2S-123-866/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27734-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. B. (toliau – atsakovas), kuriuo prašė priteisti 1000,00 Eur negrąžintą kreditą, 159,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. rugsėjo 19 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-fpt2kkwy (toliau – sutartis) nutraukimo dienos, 38,00 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 236,14 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39,00 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1000,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. rugsėjo 19 d.), 39,00 proc. kompensuojamas palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1000,00 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – aiškiai suformuluoti reikalavimą dėl nuostolių – negautų pajamų priteisimo, nurodant konkrečią pinigų sumą, kurią ieškovė laiko nuostoliais ir kurią prašo priteisti iš atsakovo, bei nurodant aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas, kartu nuo apskaičiuotos nuostolių sumos primokant trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
3. 2020 m. lapkričio 6 d. ieškovė teikė prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame paaiškino savo pasirinktą teisių gynimo būdą ir jo atitikimą CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 135 straipsnio 2 dalies reikalavimams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį palikti nenagrinėtą.
5. Teismas pažymėjo, jog per nustatytą terminą ieškovei neįvykdžius teismo įpareigojimo ir nepašalinus ieškinio trūkumų, laikytina, kad ieškovė neįvykdė procesinės pareigos – suformuluoti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo bei nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių šį reikalavimą.
6. Teismo vertinimu, nuostoliais (negautomis) laikoma žalos piniginė išraiška, todėl ji turi būti apskaičiuota konkrečia pinigine suma. Negautos pajamos nuo kitų nuostolių rūšių skiriasi tuo, jog jos grindžiamos tikėtinai gautinomis pajamomis, kurių dydis gali priklausyti nuo įvairių aplinkybių. Nepaisant to, reikalaujant priteisti negautas pajamas ieškovas turi jas apskaičiuoti ir nurodyti konkrečią piniginę išraišką bei nurodyti aplinkybes, kuriomis remiantis apskaičiavo tokį dydį.
III. Atskirojo skundo esmė
7. Ieškovė (apeliantė) uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį bei perduoti ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
8. Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, apeliantės vertinimu, naikintina.
9. Pažymi, jog šalindamas teismo nustatytus trūkumus 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje, nedelsdamas, 2020 m. lapkričio 6 d., pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame detaliai paaiškino tiek nuostolių apskaičiavimo būdą, tiek aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą, tačiau teismas konstatavo, jog ieškovė ieškinio trūkumų nepašalino.
10. Atkreipia dėmesį į tai, jog ieškinyje, negautos pajamos paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą: 1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, ir 2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu.
11. Nurodo, jog tokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką ieškovė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų sumą, tačiau antruoju atveju ieškovė neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų sumos.
12. Pažymi, kad jeigu ieškovė taikytų kitokią negautų pajamų apskaičiavimo tvarką, pavyzdžiui, prašytų iš karto priteisti negautas pajamas fiksuota suma už visą sutarties laikotarpį iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, o ne procentine išraiška, būtų pažeidžiami atsakovo interesai, nes atsakovui gali tekti sumokėti didesnį negautų pajamų atlyginimą nei ieškovė bus patyrusi.
13. Anot ieškovės, prašant negautų pajamų procentine išraiška labiausiai yra ginamos silpnosios sandorio šalies – vartotojo teisės. Vartotojas išsaugo galimybę ieškovei sumokėti tiek negautų pajamų, kiek jų realiai ieškovė patiria, tačiau ne ilgiau kaip iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo.
14. Atkreipia dėmesį į tai, jog 2020 m. lapkričio 6 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo, ieškovė detaliai pasisakė ne tik dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo, tačiau ir kuo grindžia šį reikalavimą. Pabrėžia, kad tokios pat pozicijos dėl negautų pajamų (nuostolių) tenkinimo procentine išraiška laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 27 d. trijų teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1795-580/2020.
15. Pažymi, jog išdėstyti argumentai patvirtina, kad ieškovė teisingai apskaičiavo tiek nuostolių (negautų pajamų) sumą, tiek žyminio mokesčio sumą, o pateiktas ieškinys atitinka CPK 135 straipsnio reikalavimus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
17. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas paliko ieškinį nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Nagrinėjamu atveju, ieškovė pasirinko savo negautas pajamas apskaičiuoti dvejopu būdu: 1) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos fiksuota suma, o 2) nuo kreipimosi į teismą dienos iki sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu.
19. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą. Tai reiškia, kad asmuo, laikydamasis įstatymų, geros moralės, CK 1.5 straipsnio sąžiningumo ir protingumo principų, pats sprendžia visus su savo turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir pan. CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinių teisių gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektas gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-39/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-611/2019).
20. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės pasirinkimas reikalauti negautų pajamų procentine išraiška, o ne fiksuota suma, nelaikytinas trūkumu, dėl kurio negali būti pradėta civilinė byla. Ieškovė turi teisę pasirinkti savo pažeistų interesų gynimo būdą, teismas ieškovės nurodomoms faktinėms aplinkybėms tik pritaiko teisę. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.