- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-562-227/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00517-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Kreditorius
- UAB „Kapitalo valda“
- Skolininkas
- V. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-562-227/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 4 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-659-126/2014 pagal kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir skolos priteisimo iš skolininko V. V. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Kreditorius prašė priteisti iš skolininko V. V. 713,72 Lt pagrindinės skolos, 3872,64 Lt delspinigių, 71,37 Lt baudos, 60 Lt už gyventojų registro pažymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 35 Lt žyminio mokesčio.
Nurodė, kad skolininkas V. V. 2006-03-07 Išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta su UAB Ūkio banko lizingas, išperkamosios nuomos teise įsigijo pjūklą. Turtas skolininkui perduotas valdyti ir naudotis 2006-03-07 už kurį skolininkas įsipareigojo sumokėti 2191,70 Lt iki 2007-02-25. Pagal sutarties 11.1 punktą įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o pagal 11.2 p. –10 proc. baudą, skaičiuojamą nuo neišpirktos turto vertės. 2009-03-04 Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB Ūkio banko lizingas perleido kreditoriui UAB „Kapitalo valda“ reikalavimą į skolininką.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dalyje dėl 3872,64 Lt delspinigių ir 71,37 Lt baudos priteisimo, kaip aiškiai nepagrįstą, likusią pareiškimo dalį priėmė. Nurodė, kad su skolininku buvo sudaryta vartojimo sutartis, dėl kurios sąlygų skolininkas turėjo ribotas galimybes derėtis, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei darė išvadą, jog visiškai patenkinus kreditoriaus pareiškimą, būtų nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Atsižvelgė į tai, kad vadovaujantis CPK 431-440 straipsniais, teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų, į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas delspinigius, kitas kreditoriaus prašomas priteisti sumas gali mažinti tik ginčo teisenoje, pateiktą kreditoriaus reikalavimą dalyje dėl 3872,64 Lt delspinigių, 71,37 Lt baudos priteisimo laikė aiškiai nepagrįstu. Įvertino aplinkybę, kad dėl skolos priteisimo iš V. V. kreditorius kreipėsi pirmą kartą, nors reikalavimo teisę iš pradinio kreditoriaus įgijo dar 2009-03-04, todėl kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo kreditorius galėjo anksčiau, taip nedidindamas prašomų priteisti delspinigių. Likusioje dalyje pateiktą pareiškimą laikė atitinkančiu jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Kapitalo valda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. priimti kreditoriaus UAB „Kapitalo valda" 2014-05-08 pareiškimą dėl skolos iš skolininko V. V. priteisimo bei išduoti teismo įsakymą (įsakymus) pilna apimtimi. Apeliantas nurodė, kad nesutinka su teismo pozicija, jog pareiškėjas supaprastinto proceso tvarka, t. y. pateikdamas teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, apskritai gali neturėti teisės prašyti priteisti delspinigius arba turi juos savo iniciatyva sumažinti (t. y. veikti prieš savo interesus). Pareiškime nėra trūkumų, susijusių su delspinigių dydžiu, jų paskaičiavimu ir pagrįstumu, todėl teismas, atsisakydamas priimti UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dalyje dėl teismo įsakymo išdavimo dalyje dėl priskaičiuotų 3 872,64 Lt delspinigių, pažeidė supaprastintam procesui taikytinas procesinės teisės normas ir viršijo kompetencijos ribas šioje bylos stadijoje. Delspinigiai yra pagrįsti, paskaičiuoti pagal 2006-03-07 išperkamosios nuomos sutarties Nr. 603437975 sąlygas ir konkretų (tikslų) skolos mokėjimo pradelsimo terminą, aiškiai nurodytas pradelsimo terminas, dienų skaičius, delspinigių dydis, pradelstos ir nesumokėtos skolos dydis, todėl delspinigiai nėra nepagrįsti. Teismas nenustatė, kad delspinigiai paskaičiuoti neteisingai, t. y. nenustatyta, kad skaičiuojant delspinigius, buvo padarytos aritmetinės klaidos, pažeistos lizingo sutarties sąlygos ar yra nepagrįstas prievolės vykdymo pradelsimo laikotarpis (trukmė), delspinigių dydis. Delspinigiai gali būti mažinami ginčo šalies prašymu ar teismo iniciatyva, tačiau tai nesuteikia teismui teisės pareiškimo visiškai nepriimti. Skolininkas savo teises gali ginti pareikšdamas prieštaravimus dėl teismo įsakymo, jei mano, kad jo interesai pažeisti, tačiau teismas savo iniciatyva to padaryti negali. Kreditoriaus reikalavimas nėra nei absurdiškas, nei nepagrįstas materialiosios teisės prasme, todėl negali būti laikomas aiškiai nepagrįstu CPK 435 str. 2 d. prasme. Sprendžiant pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo klausimą, nėra nustatinėjamos kreditoriaus nuostolių ir jų kompensavimo aplinkybės, todėl teismas neturi teisės pareiškimo priėmimo stadijoje vertinti sutartinių netesybų dydžio pagrįstumo. 2006-03-07 išperkamosios nuomos sutarties 5.2 ir 5.5 punktuose nustatyta, kad skolininkas (lizingo gavėjas), kreditoriui pareikalavus, per 5 (penkias) dienas įsipareigoja pateikti visus dokumentus, susijusius su nuomininko (skolininko) finansine būkle, ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas kreditoriaus atstovams patikrinti kaip eksploatuojamas išperkamosios nuomos teise įsigytas turtas, taip pat per 5 (penkias) dienas informuoti kreditorių, jeigu pasikeičia nuomininko adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, įsigyto turto laikymo vieta. Pareiškėjas pažymi, kad skolininkas V. V. šiuos punktus (sutarties sąlygas) pažeidė, todėl jam, vadovaujantis išperkamosios nuomos sutarties 11.2 punktu, paskaičiuota 10 proc. neišpirktos turto vertės bauda (713,72 Lt*0,l =71,37 Lt). Vadovaujantis 2009-03-04 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/03/04-1, pasirašytos tarp UAB Ūkio banko lizingo (pradinio kreditoriaus) ir UAB „Kapitalo valda" (naujojo kreditoriaus) 2.3 p., naujajam kreditoriui - UAB „Kapitalo valda", kaip reikalavimo perėmėjui, perėjo (buvo perleistos) visos teisės, t. y. iš skolininko reikalauti grąžinti ne tik pagrindinę skolą ir sumokėti priskaičiuotus delspinigius, bet ir teisė iš skolininko reikalauti sumokėti priskaičiuotas palūkanas, delspinigius, baudas ir kitas sumas, todėl 71,37 Lt bauda yra paskaičiuota pagrįstai, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-05-12 nutartis dalyje dėl baudos nepriteisimo yra nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu.
Bylos medžiagos nustatyta, kad 2006-03-07 Išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta su UAB Ūkio banko lizingas, V. V. išperkamosios nuomos teise įsigijo pjūklą, įsipareigojo iki 2007-02-25 sumokėti kreditoriui 2191,70 Lt sumą. 2009-03-04 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB Ūkio banko lizingas kreditoriui UAB „Kapitalo valda“ perleido reikalavimą į skolininką, būtent į 713,72 Lt skolą ir 256,94 Lt delspinigius (b. l. 8-9). Kreditorius, remdamasis išperkamosios nuomos sutarties 11.1 punktu, skolininkui paskaičiavo 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną laikotarpiu nuo 2006-10-25 iki 2014-05-08, kurie sudaro 3872,64 Lt, taip pat pagal sutarties 11.2 p. paskaičiavo 10 proc. baudą, skaičiuojamą nuo neišpirktos turto vertės, kuri sudaro 71,37 Lt.
Tarp skolininko ir kreditoriaus sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis pagal savo pobūdį yra vartojimo kredito sutartis. Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sutarties sąlygas. Be to, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą būti aktyvus ir ex officio įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje (Civilinio kodekso 2013-06-27 redakcija) įtvirtintus sąžiningumo kriterijus šalių sutarties, iš kurios kilęs ginčas, sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas kontroliuoti delspinigių dydį ir nepriteisti aiškiai per didelių delspinigių. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Remiantis nurodytomis teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas savo iniciatyva negalėjo įvertinti UAB „Kapitalo valda“ prašomų priteisti delspinigių ir jų pripažinti esant nepagrįstai dideliais, taip pat priteisti iš skolininko baudą, kadangi tai prieštarautų Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Dėl šių priežasčių tuo atveju, kai, vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis), bei į tai, kad teismas netesybas, baudas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo dalį, kuria prašomi priteisti aiškiai nepagrįsti delspinigiai bei bauda, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti nutartį atskirojo skundo argumentais. Apeliantui taip pat paaiškintina, kad ši nutartis nepažeidžia kreditoriaus teisių, nes jis turi teisę dėl delspinigių, baudos priteisimo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą.