Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (A. V.) gynėjo advokato M. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų; pagal BK 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta sumažinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir siuntė narkotinę medžiagą – kanapes, turėdamas tikslą ją parduoti ir kitaip platinti, bei neturėdamas leidimo pasikėsino ją gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. A. V. iki 2013 m. lapkričio 28 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 4,719 g narkotinės medžiagos – kanapių, kurią atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., ir laikė.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. V. 2013 m. lapkričio 28 d., apie 17.05 val., dalį, t. y. 1,65 g, namuose laikomų kanapių paslėpė zefyre, kurį kartu su kitais zefyrais įdėjo į dėžutę ir, supakavęs kaip siuntinį, prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, perdavė (duomenys neskelbtini) siuntinių pervežimo firmos vairuotojui, kad jis siuntinį su paslėpta narkotine medžiaga maršrutiniu mikroautobusu „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išgabentų iš Lietuvos Respublikos ir perduotų tyrimo nenustatytam asmeniui Didžiojoje Britanijoje, Reddich mieste, tokiu būdu pasikėsindamas neteisėtai, kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos sieną gabenti narkotinę medžiagą. Šios nusikalstamos veikos jis nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes tą pačią dieną, apie 17.50 val., nurodytas mikroautobusas ties (duomenys neskelbtini) kaimu buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie apie 18.10 val. šio mikroautobuso apžiūros metu minėtą dėžutę su joje esančiame zefyre paslėptomis kanapėmis rado ir paėmė. Likusią dalį, t. y. 0,8444 g, neteisėtai turimos narkotinės medžiagos – kanapių, supakuotų į plastiko ryšulėlį, A. V. laikė ir gabeno su savimi iki kol tą pačią dieną, apie 18.56 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į Klaipėdos apskr. VPK tarnybines patalpas, esančias Jūros g. 1, Klaipėdos m., kur apie 19.15 val. jo asmens kratos metu nurodytas kanapes policijos pareigūnai rado ir paėmė. Likusią dalį – 2,2246 g narkotinės medžiagos – kanapių A. V. toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje iki kol tą pačią dieną, apie 22.25 val., kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

A. V. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, t. y. A. V. iki 2013 m. lapkričio 28 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo vieną rausvos spalvos tabletę, kurios sudėtyje buvo 0,033 g psichotropinės medžiagos – MDMA ir 0,016 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino, kurią neteisėtai gabeno ir laikė automobilyje „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2013 m. lapkričio 28 d., apie 18.55 val., kai (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 20.05 val. nurodyto automobilio apžiūros metu tabletę su psichotropinėmis medžiagomis rado ir paėmė.

A. V. nuteistas ir už tai, kad įgijo didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t. y. A. V., žinodamas, kad vilkikas DAF, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o vertė apie 37 000 eurų (127753,60 Lt), buvo pagrobtas Danijos Karalystėje, t. y. įgytas nusikalstamu būdu, iš anksto sutarus ir Latvijos Respublikos piliečiui A. D. ir Danijos Karalystės piliečiui B. B. pagrobtą vilkiką 2013 m. lapkričio 18 d. atgabenus į Klaipėdą, turėdamas tikslą parduoti, pagrobtą vilkiką iš jų įgijo ir laikė (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, kol 2013 m. lapkričio 28 d., apie 21.25 val., vilkiką įvykio vietos apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Teismo posėdžio metu nuteistojo A. V. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam A. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde neginčija ir nuteistojo A. V. gynėjas. Taip pat apygardos teismas nuteistajam A. V. už padarytas minėtas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamas bausmes, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam A. V., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingas, baudžiamųjų įstatymų, numatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija A. V. gynėjas.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A. V. bausmes, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, t. y. kad nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, vieną apysunkį nusikaltimą, susijusį su nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu, vieną sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, bei pasikėsino padaryti vieną sunkų nusikaltimą, narkotinių medžiagų kontrabandą (BK 11 straipsnio 5 dalis), taip pat įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, t. y. kad A. V. savo nusikalstamais veiksmais didelės žalos visuomenės interesams nepadarė, nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 2 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kėsintasi gabenti mažą narkotinės medžiagos kiekį. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, t. y. kad nuteistasis A. V., būdamas darbingas, niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje buvo teistas už dvi nusikalstamas veikas, susijusias su dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu ir ginklų kontrabanda užsienyje, nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis); A. V. naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus labai trumpam laiko tarpui po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos (paleistas 2013-08-02). A. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nėra nuteistojo A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kolegijos manymu, visas šias aplinkybes apygardos teismas įvertino išsamiai bei nešališkai ir į jas atsižvelgęs pagrįstai nuteistajam A. V. paskyrė BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę, atitinkančią BK 49 straipsnio 3 dalies nustatytą arešto bausmės, skiriamos už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį, BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą šios bausmės vidurkiui, o BK 260 straipsnio 1 dalies ir 199 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, ženkliai švelnesnes, nei šių bausmių vidurkis. Tokios A. V. paskirtos bausmės atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus ir nėra aiškiai per griežtos. Dar kartą atsižvelgti į gynėjo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios jau buvo tinkamai įvertintos apygardos teismo nuosprendyje, ir tuo pačiu pagrindu švelninti paskirtas bausmes apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad už šias nusikalstamas veikas A. V. paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos nuteistajam palankesniais - bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, nes padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą bei priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, nuteistajam paskiriant subendrintą penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri nėra per griežta. Taip pat nuteistajam A. V. pagrįstai pritaikytas BK 64¹ straipsnis, leidžiantis vienu trečdaliu sumažinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dėl ko nuteistajam paskirta galutinė trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Apeliaciniame skunde nuteistojo A. V. gynėjas nepagrįstai teigia, kad yra pagrindas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį taikyti jo ginamojo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. BK 62 straipsnyje reglamentuojami atvejai, kada gali būti taikoma išimtis iš BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės. Esant BK 62 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyje numatytoms sąlygoms, teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė; arba paskirti mažesnę bausmę, nei įstatymas numato skirti pavojingam recidyvistui; arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Teismas, kiekvienoje konkrečioje byloje nustatęs, jog egzistuoja BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos, sprendžia, ar toje byloje turi būti skiriama švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi, bausmė gali būti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamoje byloje nuteistojo veika nebuvo padaryta turtinės žalos, vadinasi, šios sąlygos tenkinimas yra objektyviai negalimas. Taigi tam, kad apeliantui būtų pripažinta švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo galimybė, jis turėjo pats savo noru atvykti ar pranešti apie nusikalstamą veiką bei prisipažinti ją padaręs, nuoširdžiai dėl to gailėtis ir (ar) padėti ikiteisminiam tyrimui ar teismui išaiškinti nusikalstamą veiką.

Kaip jau buvo minėta, teismas nustatė A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantas tvirtina, kad namuose likusių narkotinių medžiagų pateikimas policijos pareigūnams, kitų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių atskleidimas, išsamių parodymų davimas turėjo būti įvertintas ir BK 62 straipsnio 1 dalies kontekste, nes esant dviem šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, yra galimybė A. V. paskirti švelnesnes nei BK 199 straipsnio 2 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies (turi būti 2 dalies) sankcijose numatytas bausmes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 62 straipsnio 1 dalies nuostata nagrinėjamoje byloje negalėjo būti pritaikyta. Net ir pripažinus, jog A. V. iš tiesų padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir tai darė ne verčiamas objektyviai nustatytų duomenų, o savanoriškai, nėra nustatyta kita BK 62 straipsnio 1 dalies taikymui būtina sąlyga - asmens atvykimas ir pranešimas apie nusikalstamą veiką. Apie šią aplinkybę skunde nieko nepasisakė ir pats apeliantas, byloje taip pat nėra apie tai jokių duomenų. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, jog A. V. padarytos nusikalstamos veikos buvo atskleistos pareigūnams disponuojant operatyvine informacija, kai kontroliuojant apelianto telefoninius pokalbius, nustatytas planuojamas nusikalstamų veikų padarymo mechanizmas, o slapta jį sekant, stebėtas narkotinių medžiagų perdavimas ir įvykdytas A. V. bei kitų asmenų sulaikymas. Taigi iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad A. V. pats savo noru neatvyko į teisėsaugos įstaigą, taip pat nepranešė apie padarytą nusikaltimą. Kaip jau buvo minėta, tai, kad A. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi, pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Taigi BK 62 straipsnio 1 dalies nuostata nagrinėjamoje byloje negalėjo būti pritaikyta.

Tuo pačiu pažymėtina, kad nuteistajam A. V. nėra galimybės taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą. Šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, į visas apelianto nurodytas aplinkybes teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė, todėl nėra teisinio pagrindo manyti, kad A. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės būtų aiškiai per griežtos ar neteisingos.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.