Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, - Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK, ir nukentėjusiojo - Valstybės įmonės Šiaulių regiono keliai, atstovams, išnagrinėjęs

K. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, 6 klasių išsilavinimo, pensininko, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2013 m. lapkričio 27 d. apie 15.40 val. Pakruojo rajone, kelio Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys 16 km. 27 m., vairuodamas automobilį „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio dalyje esančią saugumo salelę, nulaužė kelio ženklą bei kelio du riboženklius, po to, apie eismo įvykį nedelsiant nepranešęs policijai, su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino įvykdęs jam inkriminuotus teisės pažeidimus ir paaiškino, kad šių metų lapkričio 27 d. apie 15.15 val. išvažiavo iš Pakruojo į Šiaulius. Buvo dulksna, apsiniaukę. D. kaime nepastebėjo esančios salelės su kelio ženklais ir į juos atsitrenkė. Po susidūrimo buvo sustojęs, matė, kad apgadino kelio ženklus bei savo automobilį, tačiau, būdamas labai susijaudinęs, nepagalvojo, kad apie tokį eismo įvykį būtina nedelsiant pranešti policijai, ir, kadangi jo automobilis buvo važiuojantis, nutarė baigti važiuoti iki Šiaulių, kur būtų užsukęs į policijos komisariatą ir pranešęs apie eismo įvykį, tačiau pakeliui buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pripažino, kad nepasirinko saugaus greičio įvykio metu buvusiomis oro sąlygomis, todėl nespėjo laiku pastebėti saugumo salelės ir ant jos užvažiavo, be to, pažeisdamas nustatytą tvarką, išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Įvykio metu buvo visiškai blaivus, žala buvo nedidelė, todėl jam nebuvo jokio tikslo nuslėpti šį eismo įvykį. Labai gailisi taip pasielgęs. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi yra sunkiai vaikščiojantis, todėl, praradęs galimybę vairuoti automobilį, nebegalės savarankiškai nuvažiuoti pas daktarus, artimuosius, reikės samdyti žmogų, kad juo pasirūpintų. Pasižadėjo ateityje vairuoti atidžiau ir visada laikytis kelių eismo taisyklių. Žalą už sugadintus kelio ženklus atlygins artimiausiu laiku.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. P. paaiškinimo teismo posėdžio metu, jo kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b. l.), tarnybiniais pranešimais (3, 4 b. l.), asmens blaivumo testu (5 b. l.), patikros sertifikatu (6 b. l.), autoavarijos vietos schema (7 b. l.), foto lentelėmis (8-12 b. l.), paties K. P. (13 b. l.) paaiškinimu, duotu ikiteisminio teisės pažeidimo tyrimo metu, informacijomis apie transporto priemonės techninę apžiūrą, draudimą, vairuotoją (14, 15, 16 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (17-18 b. l.), vairuotojo pažymėjimo kopija (19 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. P., vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė ir atsitrenkė į kelio dalyje esančią saugumo salelę, nulaužė kelio ženklą bei kelio du riboženklius, po to, apie eismo įvykį nedelsiant nepranešęs policijai, su automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais K. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 231.1, 231.2 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Skiriant nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

K. P. dėl abiejų padarytų teisės pažeidimų kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė būdamas sulaukęs 65 m. amžiaus, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 10 p.), neteistas (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra net 77 metų amžiaus, senatvės pensininkas, sunkiai vaikšto, praradęs teisę vairuoti transporto priemonę ilgesniam laikui, nebegalės savarankiškai nuvykti pas medikus, artimuosius ir bus privertas samdyti kitą žmogų, kad jį nuvežtų, todėl, atsižvelgus į tai, kad K. P. sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, kadangi jo metu žmonės nenukentėjo, padaryta nežymi žala VĮ Šiaulių regiono keliai (20 b.l.), nuo pat 1995 metų už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas tik du kartus (17-18 b.l.), kas rodo, jog K. P. nėra linkęs piktybiškai pažeidinėti eismo taisyklių, iš eismo įvykio vietos pažeidžiant nustatytą tvarką pasišalino ne todėl, kad norėjo nuslėpti eismo įvykį (kadangi jis vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, įvykio metu didelė žala nebuvo padaryta), o daugiau dėl nežinojimo ir neteisingai suprastos įvykio situacijos, todėl, nors K. P. metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimą (17-18 b. l.), kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), atsižvelgus į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, jo asmenybę, padarytų pažeidimų pobūdį ir jų pavojingumą, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, K. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda - 100 litų bauda, o už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda - 3000 litų bauda su teisės vairuoti atėmimu 6 mėnesiams. Tokia mažesnių nei įstatymo numatyta nuobaudų skirimo praktika analogiškose bylose formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-36-2013 ir kitos). Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka apėmimo būdu ir K. P. skirtina galutinė nuobauda - 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams (ATPK 27, 30, 30¹, 30², 31, 32, 33 str.).

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 str.).

Kadangi K. P. neteisėtais veiksmais VĮ Šiaulių regiono keliai buvo padaryta 649,50 Lt litų turtinė žala (nuostolis), kuri iki šiol neatlyginta, K. P. šią žalą pripažino, todėl jis įpareigotinas šią turtinę žalą (nuostolį) atlyginti (ATPK 37 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, 224 straipsniu, 281 straipsniu, 286-288 straipsniais, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi, teisėjas

nutaria:

K. P. pripažinti kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 100 (vieno šimto) litų bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, – 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Nuobaudas subendrinus Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka apėmimo būdu, K. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6030.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biurui.

Įpareigoti K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atlyginti Valstybės įmonei Šiaulių regiono keliai, juridinio asmens kodas 144082929, buveinė Šiauliai, Tilžės g. 86, administraciniu teisės pažeidimu padarytą 649,50 Lt (šešių šimtų keturiasdešimt devynių litų ir 50 centų) litų turtinę žalą (nuostolį).

Turtinė žala (nuostolis) turi būti atlyginta tiesiogiai Valstybės įmonei Šiaulių regiono keliai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos, o jei nutarimas apskundžiamas - ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos. Jeigu nutarimo dalis dėl turtinės žalos (nuostolio) atlyginimo neįvykdoma per šį laiką, nutarimas siunčiamas nuostoliui išieškoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta vykdymo proceso tvarka.

Nutarimo nuorašus nedelsiant išsiųsti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui ir Valstybės įmonei Šiaulių regiono keliai.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.