Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

kaltinamajam I. C. (I. C.) (nuotoliniu būdu), jo gynėjui advokatui Alfredui Sokolovskiui (Alfred Sokolovski),

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. C., gimęs (duomenys neskelbtini), Moldovos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. I. C. dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir neteisėtai valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, o būtent: jis, ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 27 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas kartu su R. R., iš anksto susitarė dviem lengvaisiais automobiliais, kurių vieną vairavo jis, o kitą R. R., dėl savanaudiškų paskatų už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą atlygį iš Latvijos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir neteisėtai valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vykdydamas šį susitarimą, neteisėtam užsieniečių gabenimui iš anksto numatė automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei vairuodamas šį automobilį kartu su automobilį „Chrysler“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojančiu R. R. atvyko į ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą vietą Latvijos Respublikos teritorijoje ir į R. R. vairuojamą automobilį „Chrysler“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsėdus penkiems nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintiems užsieniečiams – Afganistano Islamo Respublikos piliečiams: M. O. Y., R. U. T. K., B. K. A,, L. H., A. Q. Y,, jis vairuodamas automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo priekyje, netoliese, lydėjo ir stebėjo aplinką, visą kelią iki pat sulaikymo išlaikant 2–3 min. laiko intervalą kelyje nuo lydimo automobilio, tokiu būdu neteisėtai pervežė (gabeno) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos ir tais pačiais automobiliais neteisėtai juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol 2024 m. rugpjūčio 28 d. buvo sulaikytas policijos pareigūnų Aristavos k., Vilainių sen., Kėdainių rajone.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis I. C. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad buvo sunki finansinė padėtis, todėl ieškojo galimybės papildomai užsidirbti. Internete rado skelbimą. Bendravo su žmogumi, kuris jam paaiškino, ką jis turi padaryti, t. y. pervežti tuos žmones. Deja, nežinojo, kad bus tokios pasekmės, labai gailisi. Tas žmogus prisistatė A. vardu, pasakė, kad reikia pervežti žmones iš Latvijos į Lenkiją. A. neapibūdino tų žmonių. Jis suprato, kai buvo jau Latvijoje. Su A. bendravo „WhatsApp“ programėle. Už šį darbą buvo pažadėtas 400–500 Eur atlygis. A. pasakė, kad reikės važiuoti ir stebėti, ar kelyje nėra pareigūnų. Su A. bendravo dar būdamas Moldovoje. Jam buvo paaiškinta, kad ateis žmogus vardu R.. Vėliau sužinojo, kad jie kartu važiuos į Lenkiją paimti kitą automobilį. Į Lenkiją važiavo automobiliu „Chrysler“. Lenkijoje paėmė automobilį „Audi“, kurį vairuodamas važiavo į Latviją. Važiavo pro Lietuvą, kurioje pabuvo porą dienų ir vyko į Latviją. A. jiems skambino ir sakė, kur važiuoti. Į Latviją su R. važiavo dviem automobiliais. A. nurodė, kur Latvijoje reikia paimti tuos žmones. Kai paėmė tuos žmones, A. pasakė, kad reikia juos vežti į Lenkiją. Jis tų žmonių nematė, t. y. nematė momento, kai jie lipo į „Chrysler“ automobilį. A. pranešė jam, kad žmonės įlipo į automobilį. Automobilis pajudėjo ir jis pradėjo važiuoti. A. siuntė lokacijas, kokiu keliu važiuoti. Vienas nuo kito važiavo 3–4 km atstumu. Taip važiavo, nes jeigu jis kelyje ką nors pamatytų, turėjo pasakyti A.. Taip važiavo bijodami pareigūnų, nei neteisėta. Suprato, kad neteisėta, nes tie žmonės buvo be dokumentų. Tai žinojo dar iki jiems įlipant į automobilį. A. pasakė, kad jie neturi dokumentų, todėl reikia stebėti, ar nėra policijos. Lietuvoje jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis sustojo. Tuo metu kito automobilio nematė. Kai buvo įsodintas į pareigūnų automobilį, pamatė, kad kitas automobilis pakliuvo į avariją. Jis pinigus gavo tik kurui. Atlygį turėjo gauti po to. Jam telefonu turėjo nurodyti vietą, kur reikia paimti pinigus. Kai pamatė policijos pareigūnus, pasakė A., kad jam iš paskos važiuoja policijos pareigūnai. Pirmos apklausos metu bijojo, todėl nepripažino kaltės. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Viskas įvyko prieš pat rugsėjo mėnesį, reikėjo vaiką išleisti į mokyklą, nupirkti visus reikalingus daiktus, be to, greitai turėjo būti jo gimtadienis, o iki algos buvo daug laiko, todėl sutiko su pasiūlymu užsidirbti, buvo sunki materialinė padėtis. Sutuoktinė dirba, jos atlyginimas yra 260 Eur, o jo – apie 600–700 Eur.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. I. C. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 20–22; 3 t., b. l. 37–39).

5. Iš 2024 m. spalio 16 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad I. C. atpažino jam parodytą asmenį R. R., apie kurį davė parodymus (3 t. b. l. 43-48).

6. Liudytojas L. H. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad yra Afganistano pilietis. Iš Afganistano jis nusprendė išvykti, nes jo tėvas dirbo su užsienio organizacijomis ir jam grasino T.. Tėvui taip pat grasino T., todėl šis pabėgo į Pakistaną. Pagrindinis pervežimo organizatorius yra iš Afganistano. Už kelionę jis sumokėjo 5500 dolerių. Pinigai turėjo atitekti organizatoriui, jei būtų pasiekęs Vokietiją. 2024 m. gegužės mėn. jis iš Afganistano lėktuvu nuvyko Rusiją, o vėliau automobiliu iš Maskvos į Minską. Iš Minsko jis bandė 4 kartus neteisėtai kirsti sieną per Lenkiją, tačiau jam nepavyko. Minske jis buvo apie mėnesį ir po to bandė sieną kirsti per Latviją. Iš Minsko juos nuvežė į Baltarusijos-Latvijos pasienį. Ten buvo miškinga vietovė, sieną skyrė tvora. Po tvora buvo tunelis, per kurį jie pateko į Latviją. Sieną kirto apie 15 žmonių grupė. Perėjus sieną šiek tiek paėjo ir atvažiavo du automobiliai. Truputį pavažiavę buvo išlaipinti miške. Atvažiavo didelis baltas automobilis, panašus į autobusiuką. Su tuo autobusiuku jie iš Latvijos važiavo iki Lenkijos, tačiau buvo sulaikyti Lietuvoje. Lietuvoje jis buvo sulaikytas 9 dienoms ir buvo grąžintas į Latviją. Latvijoje jis buvo (duomenys neskelbtini) stovykloje apie 8–9 dienas. Iš ten 2024 m. rugpjūčio 27 d. ryte jis ir išvyko autobusu į Rygą. Tą dieną apie 21 val. jis buvo Rygoje. Iš (duomenys neskelbtini) stovyklos jis vyko kartu su dar 6 asmenimis, tačiau tik vienas asmuo vardu U. bandė važiuoti į Vokietiją. Rygoje susitiko su A. Q., T. ir B.. Ryšį su vedliu turėjo R. T., jam vedlys ir nurodė, koks automobilis turi atvažiuoti ir juos paimti. Automobilis Rygoje atvažiavo apie 21 val. Automobilis buvo kaip autobusiukas, sidabrinės spalvos. Vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio, jis buvo apie 40–50 metų amžiaus, rudų plaukų, vilkėjo baltus marškinėlius. Nežino, kokia kalba kalbėjo vairuotojas ir kokios tautybės jis buvo, jo kalba buvo panaši į rusų. Matė tik šį automobilį, į kurį įsėdo, daugiau jokio automobilio nei priekyje, nei gale nematė. Vairuotojas su keleiviais ryšio neturėjo, jie su juo nekalbėjo. Su vedliu bendravo R. T.. Iš Rygos jie išvažiavo 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 21 val. Automobilyje iš viso buvo šeši žmonės – penki afganai ir vairuotojas. Jie buvo sustoję degalinėje maždaug po kelių valandų važiavimo. Degalinėje vairuotojas užsipylė kuro, susimokėjo ir grįžo į automobilį. Jie vairuotojui pinigų nemokėjo ir apie tai nekalbėjo. Kol važiavo su vairuotoju, nekalbėjo. Jis kalbėjo tik telefonu. Lietuvoje juos pradėjo stabdyti policija. Vairuotojas nesustojo, padarė avariją. Vairuotojas pats pirmas iššoko iš automobilio ir pabėgo. Kadangi vairuotojas pabėgo, jie išsigando ir taip pat pradėjo bėgti. Su savimi turėjo telefoną „Poco“, tačiau ten nieko susijusio su šiuo įvykiu nėra. Su savimi paso neturi, jis liko Latvijoje. Atsakant į klausimą, ar kuriuo nors metu kelyje iš Rygos matė automobilį „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), atsakė, kad nematė (2 t., b. l. 30–33).

7. Liudytojas A. Q. Y. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad atvyko iš Latvijos, Rygos, taksi, kadangi kirto Latvijos sieną. Buvo atsiųstas naujas vairuotojas, jis greitai važiavo, todėl įvyko avarija, o vairuotojas pabėgo ir jie išsigandę taip pat pabėgo. Jam atrodo tai buvo prieš 26 ar 27 dienas. Jie važiavo automobiliu, kurio spalva panaši į baltą, apie automobilio modelį nieko pasakyti negali, nes nežino, taip pat langai buvo tamsūs, o valstybiniai numeriai buvo lenkiški. Birželio 4 d. išvažiavo iš Afganistano, jis turėjo Rusijos vizą, atvažiavo į Rusiją, iš ten į Baltarusiją, o iš ten į Latviją. Iš Latvijos pabėgo, atvažiavo į Lietuvą. Lietuvoje pirmą kartą jį sulaikė ir gražino į Latviją. Antrą kartą vėl išvažiavo iš Latvijos ir vėl sulaikė. Kai antrą kartą pateko į Lietuvą, buvo vienas automobilis ir jie važiavo penkiese. Šalia automobilio, kuriuo važiavo, nieko nematė, paskutinį momentą prieš sulaikymą kažkas atsiuntė vairuotojui buvimo vietą, matė labai toli vieną mašiną, kuri stovėjo, daugiau nieko nematė. Vairuotojo, su kuriuo važiavo, labai neįžiūrėjo, bet tai buvo baltaodis žmogus, be barzdos, buvo apsirengęs baltus marškinėlius. Vairuotojas važiuodamas kalbėjo visą kelionę be pertraukos, vis jam į telefoną atsiųsdavo naujos vietos koordinates, paskutinį momentą prieš eismo įvykį vairuotojas įsidėjo telefoną į kišenę. Ką vairuotojas kalbėjo ir kokia kalba, nieko nesuprato, tik girdėjo, kad visą laiką rusiškai sakydavo „charašo“. Jie su vairuotoju nekalbėjo, tik įsėdo ir važiavo. Vairuotojui nemokėjo. Kadangi jo šeima kalbėjo su pagrindiniu vedliu, matyt jam ir reikėjo sumokėti. Pagrindinį vedlį vadino S. I., bet jo tikslaus vardo nežino. Jis pats su pagrindiniu vedliu nebendravo, jis kalbėjo su jo šeima. Už kelionę iš Afganistano į Vokietiją turėjo sumokėti 15 000 dolerių. Su vairuotoju neturėjo ryšių, bet kitas vaikinas, kurio vardas N., turėjo mašinos nuotrauką, pagal ją ir sėdo į tą mašiną. N. irgi buvo vienas iš pabėgėlių, irgi turėjo važiuoti į Vokietiją. N. kontaktavo su vedliu S. I., kuris jam atsiuntė automobilio nuotrauką, jie jo visko klausinėjo – kur reikės sėsti ir t. t. Pagrindinis vedlys niekada nesakė vieno vardo, visada naudojo skirtingus vardus, tai NU., M., S. I.. Kai išvažinėjo iš Latvijos, nematė kitos mašinos, tik įsėdo ir važiavo. Kai vyko iš Latvijos vieną kartą sustojo degalinėje, vairuotojas įpylė kuro ir važiavo toliau. Degalinėje matė, kai vairuotojas įpylė kuro, tada išėjo į kitą pusę, bet mano tik dėl to, nes norėjo susimokėti. Atpažinimo protokole parodė asmenį Nr.3, dėl to, kad vairuotoją matė tik iš vienos pusės, jis neturėjo barzdos, buvo kirpti plaukai, balti marškiniai. Nr. 3 buvo panašus į tą, kurį matė iš vienos pusės, todėl pasirinko. Jeigu pamatytų gyvai, galėtų atpažinti vairuotoją. Automobilio modelio, kurį matė prieš sulaikymą, nurodyti negali. Jis matė mašinos lempas ir tai, kad ji buvo toli. Įtariamąjį matė vieną kartą, kai sėdo į mašiną ir jis atsisuko. Įtariamojo, kuris dalyvauja byloje, nepažįsta. Kai vairuotojas juos paėmė, važiavo skirtingais keliais, vienas kelias buvo labai blogas, jie važiavo juo apie 10 min. Šitas blogas kelias buvo ar Lietuvoje ar Latvijoje jis nežino. Jis viską sakė teisingai, tik pamiršo pasakyti, kad kai sėdėjo bagažinėje matė pinigus, tai buvo Moldavijos pinigai. Ten buvo metalinis pinigas, ant kurio buvo parašyta „Republic of Moldova“, dėl to suprato, kad tai Moldovos Respublikos pinigai. Apklausoje nurodė, kad rugpjūčio 27 d. buvo parke Rygoje, su juo kartu buvo S., NU. ir jis pats (2 t., b. l. 53–55).

8. Liudytojas M. O. Y. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2024 m. jo tėvo draugas rado vedlį. Vedlys pasakė, kad už 15 000 dolerių gali padėti nuvykti iš Afganistano į Vokietiją. Birželio 6–7 dieną atvažiavo į Rusiją, miesto nepamena, iš to miesto atvažiavo į Maskvą, iš Maskvos į Baltarusiją. Baltarusijoje išbuvo mėnesį ir 20 dienų. Iš Baltarusijos pro Latvijos mišką kirto sieną, važiavo toliau, buvo sulaikyti Lenkijoje, juos grąžino į Lietuvą, čia buvo 15 dienų. Lietuva juos grąžino atgal į Latviją, ten prabuvo 23–24 dienas. Tada vėl vyko į Lietuvą, kur juos ir sustabdė. Latvijoje buvo šešiese, atvyko į Rygą, laukė vieno vaikino, nes jis turėjo mašinos nuotrauką. Jie buvo informuoti, kad jų pasiimti atvažiuos mašina, kurios valstybinis numeris bus lenkiškas, mašinos modelio nežino. Pradėjo kelionę penkiese, trys sėdo gale, du bagažinėje. Visą kelią važiavo. Tik vieną kartą sustojo degalinėje. Degalinėje vairuotojas įpylė kuro, nusipirko sau valgyti ir grįžo į mašiną, daugiau nieko nežino. Visą kelią važiavo asfaltuotu keliu, apie 10 min. neasfaltuotu. Vairuotojas buvo su mėlynais šortais ir baltais marškinėliais. Pamatęs policiją, asmuo suko į kairę, taip padarė avariją. Važiuojant vairuotojas kalbėjo per „WhatsApp“ programėlę, 2–3 kartus jam atsiuntė buvimo vietą. Kokia kalba kalbėjo vairuotojas, jis nežino, nes jam sunku atskirti lietuvių nuo latvių ir rusų kalbų. „Charošo žodį telefonu vis kartojo vairuotojas. Jis sėdėjo galinėje sėdynėje už vairuotojo. Jo matomumas buvo geras, bet buvo labai žemai galvą nuleidęs, dėl to jokių pinigų, nieko nematė, iš kokios valstybės pinigai – nežino. Tiesiogiai su vedliu nebendravo. Jis viską iš vedlio sužinodavo per savo tėvą, jo tėvas kalbėjo su juo. Jie kalbėjo puštūnų kalba, o jis šios kalbos nesupranta. Vedlys turėjo atsiskaityti su vairuotoju, viskas per jį vyko. Asmenį iš nuotraukos atpažino iš kūno struktūros, taip pat jis buvo su baltais marškinėliais ir mėlynais šortais. Tvirtina, kad tas asmuo, kuris nurodytas trečioje nuotraukoje, buvo vairuotojas. Gyvai atpažintų vairuotoją. Asmens, kuris dalyvauja teismo posėdyje, jis nepažįsta. Daugiau neturi ką pridurti (1 t., b. l. 57–59).

9. Liudytojas R. U. T. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2023 m. lapkričio 21 d. išvažiavo iš Afganistano į Maskvą, Maskvoje buvo 4–5 mėnesius, paskui iš Maskvos nelegaliai atvažiavo į Baltarusiją, ten prabuvo 3–4 mėnesius, iš ten prie Latvijos sienos vyko į Latviją, iš Latvijos liepos 20 d. atvažiavo į Lietuvą ir Lietuvoje buvo sulaikytas, iš Lietuvos grąžino juos į Latviją. Iš Latvijos po mėnesio vėl atvažiavo į Lietuvą, įvyko avarija. Už kelionę iš Afganistano į Maskvą sumokėjo 1300 dolerių, už kelionę į Baltarusiją 200 dolerių. Kalbėjo su vedliu, kuris informavo, kad kelionė iki Vokietijos kainuos 6000 dolerių. Baltarusijoje jo kaimynas buvo vedlio pusbrolis, todėl patikino, kad vedlys gali jam padėti ir davė kontaktus. Vedlys nenaudojo vieno vardo, sakė kad yra I., M., NU., Y., I.. Kai buvo Latvijoje, jam grasino, kad reikia važiuoti toliau arba duoti pinigus. Vedlys sprendė, kada jiems reikia važiuoti toliau, ir liudytojas suprato, kad nėra pasirinkimo ir reikia važiuoti. Kadangi jie buvo Latvijoje, jiems žmogus pasakė, kad reikia važiuoti į Rygą. Jam buvo atsiųsta automobilio nuotrauka ir buvo informuoti, kad jų pasiimti atvyks vyras vardu NE. Automobilį turėjo pažinti iš lenkiškų valstybinių numerių. Jie laukė apie valandą, atvažiavo mašina su lenkiškais numeriais, vairuotojas parodė, kad sėstųsi į mašiną. Jie įsėdo ir išvažiavo. Mašinos spalva buvo sidabrinė, kaip balta sidabrinė. Vairuotojas vieną kartą buvo sustojęs degalinėje užsipilti kuro. Išlipus iš mašinos, įpylus kuro vairuotojas nuėjo į parduotuvę, iškart sėdo važiuoti. Bet jis nematė, kad su kuo nors kalbėtų ar bendrautų. Buvo tik jų mašina. Vairuotojo plaukai buvo prie ausų iš šonų šviesūs, apsirengęs buvo mėlynais ne tamsiais šortais ir baltais marškinėliais. Jis sėdėjo galinėje sėdynėje prie lango, bet buvo naktis ir buvo tamsu, tad jis nieko nematė. Vairuotojas kalbėjo per „WhatsApp“ programėlę ir jam 2–3 kartus atsiuntė buvimo vietą, ir jis atgal nusiuntė savo buvimo vietą. Kokia kalba kalbėjo, jis nežino, bet visą laiką kartojo „charošo“. Visą laiką reikėjo važiuoti tiesiai, tik kelis kartus pasukti, ir kai reikėjo sukti į kairę, pasukus, policija uždegė savo švieseles, per telefoną garsiai kažkas pranešė „policija“. Vairuotojas padidino greitį, jie rėkė „sustok“, tada staigiai sustojo ir taip sukėlė avariją, po kurios juos ir sulaikė. Kontaktavo su vedliu per „WhatsApp“, jis perduodavo informaciją, ką jiems daryti, ar važiuoti atgal į Lietuvą ar grįžti į Latviją. 9378888462 telefono numeris priklauso vedliui. Vedlys naudojo skirtingus vardus M., I., paskui girdėjo kitam vaikinui sakė Y., T., paskui sakė S. I., bet jis telefone jį pavadinęs M., nes jam taip prisistatė. Apie pinigus su vairuotoju nekalbėjo, jis jiems nieko nesakė. Bet pagrindinis vedlys sakė sėsti į mašiną ir juos nuveš iki Vokietijos. Visą kelionę važiavo asfaltuotu keliu, tik vienoje vietoje nebuvo asfalto, tuo keliu važiavo apie 8–10 minučių. Vairuotoją, kurį atpažino iš nuotraukos, galėtų atpažinti ir gyvai. Asmens su juodais marškinėliais ir baltu užrašu, kuris dalyvauja posėdyje, niekada nematė. Antrą kartą važiuojant į Lietuvą asmeniškai nematė jokių pinigų automobilyje, kiti gal matė, bet jis asmeniškai nematė (2 t., b. l. 61–63).

10. Liudytojas B. K. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jis lėktuvu atskrido iš Afganistano į Dubajų, iš Dubajaus į Maskvą, o iš Maskvos į Baltarusiją. Pirmą kartą atvyko į Latviją, iš Latvijos į Lietuvą atvažiavo. Kadangi iš Latvijos į Lietuvą važiavo, juos sulaikė, po 25 dienų grąžino atgal ir dabar yra antras kartas, kai atvažiavo į Lietuvą. Kai pirmą kartą važiavo iš Baltarusijos į Latviją, buvo du vedliai, juos sutiko dvi mašinos, buvo naktis. Mašinoje, kurioje jis važiavo, buvo 20 asmenų, o kitoje 23 asmenys. Kai kirto sieną ir atėjo į Latviją, ėjo pėsčiomis, jiems pasakė, kad atvažiuos du taksi, atvažiavus taksi įsėdo ir atvažiavo čia. Nežino, kurioje tiksliai vietoje juos paėmė taksi. Ten buvo mažas keliukas, jie buvo informuoti, kad tuo keliuku atvažiuos mašina, jie sėdėjo ir laukė, tuomet atvažiavo taksi. Automobilis buvo baltas, kaip mikroautobusiukas. Jame sėdėjo vienas žmogus, gale nieko nebuvo. Antrą kartą, kai važiavo iš Latvijos į Lietuvą, atvažiavo taksi, į automobilį įsėdo penkiese. Jis buvo visa laiką bagažinėje, miegojo, kai išlipo iš mašinos, prieš bėgant pamatė, kad vairuotojas buvo su mėlynais šortais ir baltais marškinėliais. Jis neprisimena vairuotojo veido bruožų. Nežino, kokia kalba kalbėjo vairuotojas. Vairuotojas kalbėjo telefonu, su kuo – nežino. Jie važiavo į Rygą. Nieko nesumokėjo važiuojant į Rygą ir iš Rygos. Jis nežino, kas turėjo mokėti, jiems tik pasakė, jog atvažiavus taksi į jį sėsti ir važiuoti. Iš pradžių su juo buvo vienas vaikinas S., kuris kontaktavo su vedliu, jam atsiuntė automobilio nuotrauką. Vėliau mieste prie jų prisijungė dar keli vaikinai ir tada jie buvo penkiese. Vieną kartą pakeliui į Lietuvą vairuotojas sustojo degalinėje ir nuvažiavo toliau. Vairuotojas išlipo iš mašinos, kad užsipilti kuro, daugiau iš automobilio niekas nelipo. Sustojus degalinėje nematė, kad vairuotojas su kuo nors bendrautų ar kalbėtų. Jiems nieko vairuotojas nepirko degalinėje. Asmens, kuris dalyvauja posėdyje su juodais marškinėliais ir baltu užrašu, nėra matęs, jis jo nežino. Iš veido bruožų vairuotojo neatpažintų. Rugsėjo 13 d. parodymuose atpažinti nurodė asmenį Nr. 3, nes atpažino asmenį iš plaukų, kurie atrodė šviesūs, geltoni, taip pat iš baltų marškinėlių bei mėlynų šortų. Protokole nurodė, kad gali iš veido bruožų atpažinti, o dabar negalėtų jo atpažinti, kadangi jis matė tą žmogų visą laiką tik iš nugaros, iš priekio jis jo nematė, nurodė tą asmenį tik pagal marškinėlius ir šortus. Automobilio bagažinėje nieko nematė, tik turėjo maišelį, kuriame buvo energetinis gėrimas, kurį jie gėrė. Jie važiavo asfaltuotais ir neasfaltuotais keliais. Jis žino tuos asmenis, su kuriais važiavo, jie visi buvo iš tos pačios stovyklos. Asmenys buvo: A. K., R. U., L., U.. Jo tėvas kalbėjo su pagrindiniu vedliu apie pinigus dėl kelionės iš Afganistano į Vokietiją, bet jis nežino, apie ką jie kalbėjo ir kiek turėjo sumokėti. Pinigai Afganistane blokuojami, pagrindinis vedlys naudoja skirtingus vardus, tai M., R., kadangi iš Baltarusijos kirto sieną, tai visą laiką buvo du vedliai. Jokio automobilio, kuris galėjo juos lydėti, nematė. Vairuotojui pradėjus važiuoti, iškarto policija atvažiavo, vairuotojas padidino greitį, jie prašė, kad stabdytų, sulėtintų automobilį, bet vairuotojas neklausė, o ten buvo mažas kalniukas ir įvyko avarija, jis pabėgo, juos tris sulaukė, kiti du pabėgo, bet vėliau buvo sulaikyti. Jis nematė, kad dar kas nors būtų sulaikytas ne iš jų automobilio (2 t., b. l. 65–67).

11. Iš 2024 m. rugsėjo 13 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojai L. H., A. Q. Y., M. O. Y., R. U. T. K., B. K. A. atpažino asmenį – R. R., automobiliu „Chrysler“ gabenusį juos iš Latvijos Respublikos (2 t. b. l. 70–107).

12. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus (toliau – KŽS) 2024 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad KŽS pareigūnai turėjo informacijos, kad automobiliais „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir „Chrysler Grand Voyager“, valstybinai numeriai (duomenys neskelbtini), gali būti gabenami neteisėti migrantai, todėl kreiptasi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą su prašymu sustabdyti ir patikrinti šiuos automobilius. Policijos pareigūnai kelyje Panevėžys – Kaunas, ties 55 km., 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 23.40 val. sustabdė automobilį „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Moldovos pilietis I. C.. Kiti policijos pareigūnai apie 23.45 val. kelyje A8, ties Aristavos k., Kėdainių r., pastebėjo važiuojantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kuris pamatęs policijos pareigūnus nusuko į kitą kelią ir toliau persekiojamas nestojo, kol apie 23.48 pateko į autoįvykį Šėtos mstl., Kėdainių r. Iš šio automobilio iššoko ir pabėgo 5 asmenys, iš kurių 2 asmenys buvo sulaikyti vietoje, prisistatė Afganistano piliečiais. 2024 m. rugpjūčio 28 d. apie 00.20 val. sulaikytas dar vienas pabėgęs asmuo, kuris taip pat prisistatė Afganistano piliečiu (1 t., b. l. 8).

13. Iš 2024 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta Kauno apskrityje, Kėdainių r., ties Aristavos k., 55 kilometre, A8 kelyje Panevėžys – Kaunas. Kelkraštyje matomas stovintis automobilis „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 13–14).

14. Iš 2024 m. rugsėjo 2 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15–21).

15. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad transporto priemonės „Audi A6 2.8“, 1997 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 1150 Eur su PVM (b. l. 31).

16. Iš 2024 m. rugpjūčio 28 d. asmens kratos protokolo matyti, kad atlikta I. C. asmens krata, kuris savanoriškai pateikė protokole nurodytus daiktus (3 t., b. l. 8–10).

17. Iš 2024 m. rugsėjo 9 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėti: automobilio „Audi A6“ Lenkijos Respublikos registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini); Lenkijos Respublikos transporto priemonės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); 2024 m. rugpjūčio 21 d. automobilio pirkimo–pardavimo sutartis; faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); patvirtinimas apie atliktą automobilio patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini); draudimo polisas (1 t., b. l. 36–47).

18. Iš 2024 m. rugpjūčio 28 d. papildomos įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo ir 2024 m. rugsėjo 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 48–51, 54–59).

19. Iš 2024 m. rugpjūčio 28 d. daiktų apžiūros protokolo ir 2024 m. spalio 8 d. telefono apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 11 Pro A2160“, paimtas I. C. asmens kratos metu (1 t., b. l. 69–73, 78–79).

20. Iš 2024 m. rugsėjo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2024 m. rugpjūčio 24–25, 27 d. UAB „Viada LT“, Circle K Lietuva, UAB pateikti vaizdo įrašai (1 t. b. l. 84–85).

21. Iš 2024 m. rugsėjo 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2024 m. rugpjūčio 24 d. Utenos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pateikti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 89).

22. Iš 2024 m. rugsėjo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos I. C. abonentinių numerių telekomunikacinių įvykių suvestinės (1 t., b. l. 116).

23. Iš 2024 m. rugsėjo 24 d. VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos Informacijos analizės skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal paklausimą dėl transporto priemonių „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), judėjimo nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. buvo atrinkta ir susisteminta informacija naudojant duomenis iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos administruojamų kelių kamerų. Pateikta lentelė su šių transporto priemonių judėjimu nuo 2024 m. rugpjūčio 23 d. iki 2024 m. rugpjūčio 25 d. (transporto priemonės judėjo nuo Lenkijos Respublikos valstybės sienos tranzitu per Lietuvos Respubliką link Latvijos Respublikos valstybės sienos). Transporto priemonės judėjo viena paskui kitą, intervalu nuo 12 min. iki 3 min. Pirma važiavo transporto priemonė „Audi A6“, iš paskos važiavo transporto priemonė „Chrysler Grand Voyager“. Pateikta lentelė su minėtų judėjimu nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. (transporto priemonės judėjo nuo Pasvalio m. link Kėdainių m., sustabdymo vietos Kėdainių r., Aristavos k.). Transporto priemonės judėjo viena paskui kitą, intervalu nuo 3 min. iki 4 min. Pirma važiavo transporto priemonė „Audi A6“, iš paskos važiavo transporto priemonė „Chrysler Grand Voyager“. Pridedamas transporto priemonių judėjimo vizualus atvaizdavimas žemėlapyje (1 t., b. l. 119–124).

24. Iš 2024 m. spalio 14 d. VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos KŽS vyriausiojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad į informacinę sistemą „Siena“ iš Moldovos Respublikos gautas atsakymas Nr. 2420570-5-2 į paklausimą Nr. 2420570-5-1, kurioje buvo prašoma pagalbos nustatyti pabėgusį automobilio „Chrysler“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris 2024 m. rugpjūčio 27 d. gabeno nelegalius migrantus ir pabėgo iš įvykio vietos. Moldovos Respublikos teisėsaugos institucijos per informacinę sistemą „Siena“ pateikė informaciją iš sienos kirtimų esančių jų duomenų bazėse: I. C. išvažiavo iš Moldovos Respublikos automobiliu „Chrysler“ kartu su R. R., kuris grįžo į Moldovos Respubliką 2024 m. rugpjūčio 30 d. per PKP Leuseni, kaip keleivis. Prie pranešimo pridėtos I. C. ir R. R. fotonuotraukos (1 t., b. l. 156–160).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo aplinkybės ir išvados

25. Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos Respublikos teritorijoje.

26. Teismo vertinimu, kaltinamojo I. C. kaltė padarius BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis I. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. viduryje, būdamas Moldovos Respublikoje, pamatė skelbimą, kad reikalingas vairuotojas pervežti žmones. Detalius nurodymus, ką reikės daryti, jam duodavo A. vardu prisistatęs asmuo, su kuriuo bendravo programėle „WhatsApp“. A. paaiškino, kad visas detales nurodys proceso metu, be to, pasakė, kad bus dar vienas patyręs vairuotojas. Jis sutiko ir jį 2024 m. rugpjūčio 19 ar 20 d. atvyko pasiimti vyras automobiliu „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatęs R. vardu. Nuvažiavo į Lenkiją. Aikštelėje pasiėmė automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš tai pasirašė šio automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. A. su jais dalijosi visa informacija, kur ir kada reikia važiuoti. Iš Lenkijos pro Lietuvą važiavo į Latviją. Laukė automobiliuose. A. jam buvo nurodęs, kad užsieniečiai įlips į „Chrysler“ automobilį, o jis turės važiuoti priekyje, stebėti aplinką ir informuoti, ar kelyje nėra pareigūnų. Bijojo pareigūnų, nes tai buvo neteisėta. A. minėjo, kad tie užsieniečiai neturi dokumentų. Kai A. jį informavo, kad jis gali važiuoti, pamatė priekyje „Chrysler“ automobilį, todėl suprato, kad užsieniečiai jau automobilyje. Jis aplenkė tą automobilį ir pradėjo važiuoti priekyje 3–4 kilometrų atstumu. A. nebuvo nurodęs galutinio taško, kur reikia važiuoti, tačiau jis (kaltinamasis) žinojo, kad migrantus reikėjo vežti į Lenkiją. Važiuodami per Lietuvą buvo sustoję degalinėse. 2024 m. rugpjūčio 28 d. naktį jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis spėjo dar paskambinti A. ir pranešti, kad jį stabdo policijos pareigūnai. Jis buvo sulaikytas, o apie R. nieko nežinojo. Kai buvo patalpintas į policijos automobilį, sužinojo, kad „Chrysler“ automobilis pateko į eismo įvykį. A. jam buvo žadėjęs 400–500 Eur atlygį, kurį sumokės pristačius žmones. Jis prieš tai buvo gavęs pinigų į savo sąskaitą tik kurui.

27. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo prisipažinimas ir paaiškinimai, bet ir liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų Afganistano Islamo Respublikos piliečių L. H., A. Q. Y., M. O. Y., R. U. T. K., B. K. A. parodymai, kurie tarpusavyje sutampa ir vieni kitus papildo, taip pat kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai, t. y. įvykio vietos, daiktų ir kitų objektų apžiūros protokoluose, asmens kratos protokole bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys.

28. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis I. C. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis dėl savanaudiškų paskatų neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius ir neteisėtai valstybės sieną perėjusius nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, į tai, kad I. C. siekė gauti materialinės naudos – pinigų, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 292 straipsnio 2 dalį.

29. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis I. C. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena minėtus Afganistano Islamo Respublikos piliečius, kurie neteisėtai perėjo valstybės sieną, ir neteisėtai juos gabena Lietuvos Respublikos teritorijoje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

30. Byloje nustatyta viena I. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo gynėjas prašė lengvinančia aplinkybe laikyti ir tai, kad jo ginamasis padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką, tačiau teismas su tuo nesutinka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad I. C. pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl savo apsilankymo Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje tikslo, jo sąsajų su jam iš paskos važiavusiu automobiliu „Chrysler“ ir jame esančiais neteisėtais imigrantais bei juos vežančiu vairuotoju. I. C. objektyvią tiesą atitinkančias veikos faktines aplinkybes nurodė tik tada, kai jos buvo nustatytos kitais byloje surinktais duomenimis, todėl nėra pagrindo teigti, kad kaltinamasis gera valia ir aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Byloje taip pat nustatyta viena I. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (veiką padarė bendrininkų grupėje, BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau šios aplinkybės kontekste pažymėtina, kad jo vaidmuo nebuvo pagrindinis, t. y. neteisėtus imigrantus kitame automobilyje vežė I. C. bendrininkas, kuris, be kita ko, rūpinosi ir I. C. nuvežimu į Lenkiją ir automobilio „Audi A6“ suteikimu. Prokuroras tiek kaltinamajame akte, tiek baigiamojoje kalboje nurodė, kad I. C. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš tiesų byloje nustatyta, kad I. C. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė dėl savanaudiškų paskatų, t. y. tikėdamasis piniginio atlygio. Kita vertus, BK 60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Nagrinėjamu atveju I. C. motyvas (savanaudiškos paskatos) yra būtinas kvalifikuoto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis, kurį nustačius I. C. veika kvalifikuota būtent pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma ir dar atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

31. Teismas, skirdamas bausmę I. C., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 ir 61 straipsniuose, t. y. į tai, kad padarytas vienas tyčinis (tiesiogine tyčia) sunkus nusikaltimas valdymo tvarkai, veika baigta, minėtas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – turintis šeimą, kurioje auga septynerių metų vaikas, dirbantis (nustatyta iš jo žodžių), Lietuvos Respublikoje neteistas ir nebaustas administracine tvarka (2 t., b. l. 86–92). Skiriant bausmę taip pat turi reikšmės kaltinamojo deklaruojama jo šeimos sunki finansinė padėtis, dėl kurios jis ir sutiko su pasiūlymu papildomai užsidirbti neteisėtai vežant neteisėtus imigrantus.

32. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad I. C. už BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant artimą sankcijos minimaliai ribai. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

33. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis I. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

34. Baudžiamajame įstatyme taip pat numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, viena jų – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Nagrinėjamu atveju darant nusikalstamą veiką buvo panaudotas automobilis „Audi A6“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos priemone ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką (BK 72 straipsnio 2 dalis), todėl konfiskuotinas. Byloje yra pateikta šio automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad naujas automobilio savininkas yra būtent kaltinamasis. Jis su savimi turėjo kitus šio automobilio eksploatacijai reikalingus dokumentus (1 t., b. l. 37–47), todėl teismui nekyla pagrįstų abejonių, kad šis automobilis priklauso kaltinamajam, o ne trečiajam asmeniui. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vertė yra 1150 Eur, konfiskavimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, minėto automobilio konfiskavimas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užkertant kelią nelegaliai migracijai, nevaržo I. C. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

35. Be to, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad darydamas nusikaltimą I. C. naudojosi (palaikė ryšį tiek su bendrininku, tiek jų veiksmus koordinavusiu asmeniu vardu A.) mobiliojo ryšio telefonu „iPhone 11 Pro A2160“, kuris, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, taip pat konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos priemonė.

V. Kiti klausimai

36. Bylos duomenimis, I. C. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2024 m. rugpjūčio 27 d. 23.40 val. (3 t., b. l. 8). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. iki 2024 m. rugsėjo 27 d. (3 t., b. l. 54–55). Vėlesnėmis Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. rugsėjo 20 d., 2024 m. spalio 23 d. ir 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas, paskutinį kartą – iki 2024 m. gruodžio 27 d. (3 t. b. l. 60–62, 68–70, 96–100). Neišnykus šios kardomosios priemonės skyrimo pagrindams, kaltinamajam I. C. taikomas suėmimas nekeistinas ir paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo datos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. 23.40 val.) įskaitytinas į paskirtą bausmę.

37. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) trys vokai, kuriuose yra DVD ir CD laikmenos, ir vokas, kuriame yra 2024 m. rugpjūčio 28 d. asmens kratos metu iš I. C. paimti dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje; 2) mobiliojo ryšio priemonė „Infinix“, 2024 m. rugpjūčio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta liudytojo R. U. T. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina savininkui (liudytojui), o šiam per vieną mėnesį nuo pranešimo el. paštu išsiuntimo dienos neatvykus jos atsiimti, perduotina valstybės nuosavybėn (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

I. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. C. skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. C. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. 23.40 val., vieną sulaikymo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam I. C. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo nekeisti ir palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti I. C. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto, t. y. transporto priemonės „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio telefono „iPhone 11 Pro A2160“, konfiskavimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) tris vokus, kuriuose yra DVD ir CD laikmenos, ir voką, kuriame yra 2024 m. rugpjūčio 28 d. asmens kratos metu iš I. C. paimti dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje; 2) mobiliojo ryšio priemonę „Infinix“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui R. U. T. K., o šiam per vieną mėnesį nuo pranešimo el. paštu išsiuntimo dienos neatvykus jos atsiimti, perduoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.