Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2650-946/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-22
Bylos Nr.
1-2650-946/2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00550-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nukentėjusysis
A. P.
Kaltinamasis
J. M.
Advokatai
Marytė Vietaitė
Baudžiamoji byla Nr. 1-2650-946/2014Teisminio proceso Nr.1-20-1-00550-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.3; 1.2.25.4.1; 2.10.2.3; 2.10.2.7; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 22 d.KaunasKauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis
sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,nukentėjusiajai A. P.,kaltinamajam J. M.,kaltinamojo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec.vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis Kaune, (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 281 str. 1 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. 2014-02-04 apie 11 val. vairuodamas automobilį Audi A6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Kaune, V.Krėvės pr. nuo Kovo 11-osios g. link Pramonės pr., ties namu Nr. 57, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido į jo važiavimo krypties eismo juostą, iš dešinės pusės, pagal automobilio važiavimo kryptį, ėjusios pėsčiosios A. P., ko pasėkoje ją parbloškė ir sužalojo nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikaltimą visiškai ir parodė, kad apie 11 valandą važiavo į darbą. Važiuojant, prieš pėsčiųjų perėją atkreipė dėmesį į kairę pusę, kur buvo žmonių minia, kurie stovėjo prie perėjos, o dešinės pusės nematė. Kai atsisuko, pamatė žmogų, bandė išvengti susidūrimo, pasuko vairą į kairę, bet nepavyko. Veidrodėliu kliudė nukentėjusiąją. Nuo smūgio ji parkrito ant asfalto, tada išlipo iš mašinos, bandė suteikti pirmąją pagalbą. Iškvietė greitąją pagalbą. Tada atvažiavo greitoji ir ją išvežė. Atvažiavo policija, suformino įvykį. Įvykio metu buvo blaivus, mašina techniškai tvarkinga. Labai gailisi, atsiprašo. Dalį žalos atlygino, su nukentėjusiąja yra susitaikę šioje byloje. Paaiškino, kad eismo įvykis buvo šiais metas, žiemos laiku. Eismo įvykis įvyko V. Krėvės prospekte prie Iki prekybos centro. Buvo saulėta, kelio danga sausa, nelijo, nesnigo. Vairavo Audi A6 markės automobilį, valstybinis nr. (duomenys neskelbtini). Tai buvo jam įprastas maršrutas, kelias žinomas, perėja žinoma. Žmonės, kuriuos pastebėjo, buvo kairėje kelio pusėje, jų buvo gal 10, jie per perėją nėjo, šnekučiavosi. Kai tuos žmones pastebėjo, iki perėjos buvo likę gal 3-4 metai. Visada kai važiuoja, dairosi. Dešinėje pusėje, šalia prie perėjos yra autobusų sustojimas. Ten visada yra žmonių, todėl negali kartais suprasti ar jie stotelėje laukia, ar eina per perėją. Moterį kliudė veidrodėliu, ne automobilio priekiu. Nuo kelkraščio ji buvo nuėjusi apie 3 metrus ir tada gavo smūgį. Prieš jį dar pravažiavo automobilis ta pačia eismo juosta. Mano, kad artėjantį prie pėsčiųjų perėjos, pėsčioji galėjo jį matyti. Važiavo 40 km/h, gal 35 km/h greičiu. Kai stabdžius užspaudė, mašina iš karto sustojo, nebuvo slydimo kelio. Nukentėjusioji nukrito prie mašinos. Važiavau antra eismo juosta. Ji buvo jau įžengusi į antrą eismo juostą, pirmą juostą jau buvo perėjusi. Jis iki perėjos visą laiką važiavo antra eismo juosta, nepersirikiavo. Tai praėjo gal 1-2 sekundės, nuo to momento kai pamatė tuos žmones ir atsisuko į dešinę kelio pusę. Mašina iš karto sustojo, nes greičio nebuvo. Po įvykio žmonių aplinkui buvo, nes ten yra autobusų sustojimas. Jis pėsčiosios nematė pirmoje eismo juostoje. Ją pamatė, kai ji buvo jau prie veidrodėlio. Jei būtų matęs, tikrai būtų sustojęs. Nematė, kaip ji ėjo per perėją, ar greitai, ar lėtai. Po įvykio klausinėjo žmonių. Vieni sakė, kad ta moteris užšoko jam ant mašinos, kiti, kad ne. Vairuoja nuo 1979 metų, instinktas neleistų važiuoti ant žmogaus. Prie pėsčiųjų perėjos, jeigu nėra pėsčiųjų, sustoti nebūtina, jei yra sustoti privaloma. Jo dėmesys buvo atkreiptas tos žmonių minios, buvusios kairėje pusėje. O kai atsisuko, pamatė žmogų kitoje pusėje. Mano, kad šitas įvykis įvyko dėl to, kad buvo atkreiptas jo dėmesys į kairę pusę, o iš kitos pusės buvo saulė ir gal dėl to nepamatė pėsčiosios. Negaliu paaiškinti kodėl taip įvyko. Važiavau su įjungtom šviesom antra eismo juosta. Perėjoje šviesoforas mirksėjo oranžine šviesa.

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad važiavo į darbą, išlipo iš 9 troleibuso, buvo gražus oras, sugalvojo pereiti per perėją. Šviesoforas mirksėjo. Ji tą automobilį matė iš tolo, jis stabdė. Ir viskas. Tada tik pajuto, kad guli, skauda šoną, galvą, nesuprato, kas darosi. Kažkas iš minios paklausė, kur ji dirba. Kelio danga buvo šlapia, gal nuo druskų. Kapišono užsidėjusi nebuvo, su saulės akiniais nebuvo. Nuo smūgio kepurė nulėkė. Tai buvo vasario 4 diena, 10:50, ties buvusiu Pasimatymu, V. Krėvės prospekte. Nuo stotelės iki darbo pusantro sustojimo, turėjo 10 minučių, todėl niekur neskubėjo. Automobilį pamatė gana toli nuo perėjos. Todėl labai ramiai įėjo į perėją. Atstumo, už kiek metrų buvo tas automobilis, pasakyti negali. Jis vienas važiavo antra juosta, pirma juosta buvo tuščia, kitoje pusėje tikrai buvo daug žmonių. Kai tą automobilį pamatė, stovėjo ant šaligatvio. Nusprendė eiti, nes atstumas iki automobilio buvo didelis. Ji ėjo, nes tas automobilis tik vienas buvo gatvėje, kitus praleidusi jau buvo. Prieš šitą automobilį važiavo ir kiti automobiliai. Kiek automobilių pravažiavo, nežino. Jis atvažiavo vienas, ji matė, kad jis stabdo ir žengė. Nusprendė, kad jis stabdo, nes jis artėjo link jos negreitai. Kad jis stabdo nusprendė iš nuojautos. Ji vieną kartą pažiūrėjo į tą pusę, iš kurios artėjo automobilis. Kai pradėjo eiti, daugiau į tą pusę nežiūrėjo. Apie tai, kad dar reikėtų pasižiūrėti, ji nesugalvojo. Visiškai buvo įsitikinusi, kad perėja pereiti yra saugu, nes matė automobilį, kuris buvo tik vienas. Smūgio metu tikriausiai buvo įžengusi į antrą juostą, bet tiksliai nežino. Vairuotojas turėjo galimybę laiku ją pastebėti. Eidama antra eismo juosta iš dešinės pusės nežiūrėjo, ar priešinga eismo juosta važiavo automobiliai. Vairuotojas lankėsi pas ją po įvykio, jai padėjo, ir vaistus pirko, ir saldumynų, vaisių, skambino dažnai, kas antrą dieną. Žala atlyginta iš dalies, nes dar kreipsis į draudimą. Vairuotojui atleido, sutinka su juo susitaikyti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, J. M. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG840 /14(02) nurodyta, kad A. P. nustatyta kairės pusės VII-VIII šonkaulių lūžiai. Sužalojimų radiologinis vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l.31-32)

Alkotesterio „Drager“ parodymais užfiksuota, kad J. M. vairavo blaivus (b.l. 21)

Eismo įvykio vietos plane, fotolentelėje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-02-04, Kaune, V.Krėvės pr. ties namu Nr. 57. (b.l. 5-7) Eismo įvykio vietos plane, papildomi duomenys apie eismo įvykį, užfiksuota automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio. (b.l. 6)

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

KET 37 punktas numato pareigą artėjančiam prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojui sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad tik J. M. neteisėti veiksmai (KET 37 punkto pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiosios nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti. Kaip nustatyta, kaltinamasis savo vairuojamu automobiliu važiavo ir prie perėjos artėjo antra eismo juosta, perėją aiškiai matė, nes ją žino, be to, matomumas ir oro sąlygos buvo geros, todėl objektyviai galėjo pastebėti pėsčiają nukentėjusiają A. P., jeigu ne prieš įeinant į perėją nuo šaligatvio, tai bent jau einančią pirmaja eismo juosta per perėją. Tokiu atveju kaltinamasis turėjo pareigą pagal jau minėtą KET nuostatą ne tik sulėtinti greitį, bet ir visiškai sustoti, ko nagrinėjamu atveju laiku nepadarė, dėl ko ir buvo partrenkta nukentėjusioji.

Todėl, jeigu J. M. būtų laikęsis šių KET reikalavimų, įvykis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi tarp jo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad J. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 1 d.

Todėl teismas sprendžia, kad ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti jį kaltu ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad atleido kaltinamajam, žala jai iš dalies atlyginta, sutinka su juo susitaikyti, o kaltinamasis ir jo gynėja prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju.

Kaltinamasis J. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, ši jam jokių pretenzijų nereiškia, žala jai iš dalies atlyginta, dėl likusios, kaip nurodė pati nukentėjusioji, ji kreipsis į draudimo bendrovę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d., 281 str. 7 d.), jis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja A. P. baudžiamąją bylą nutraukiant.

Kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos advokato darbui apmokėti, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo procese, gali būti priteisiamos tik iš kaltu pripažinto kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.), tai šiuo atveju jos nepriteistinos, nes kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja A. P. BK 38 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato, gynusio procese kaltinamąjį, darbui apmokėti iš J. M. nepriteisti.

Išaiškinti J. M., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis