- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-20
- Bylos Nr.
- 1-478-806/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-17-1-00446-2006-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Civilinis ieškovas
- A. B., S. B.
- Advokatai
- Tatjana Benetė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. S. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą, o būtent:
jis, 2006-02-17 apie 20.18 val., išėmęs buto adresu (duomenys neskelbtini), balkono stiklą ir išlaužęs balkono duris įsibrovė į minėtą butą, iš kur pagrobė S. R. priklausančią vaizdo kamerą „Panasonic“, 2800 Lt vertės, bei A. B. priklausančią vaizdo filmavimo kamerą „Sony“, 1800 Lt vertės, tuo padarydamas S. R. 2800 Lt turtinę žalą ir S. B. 1800 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis A. S. savo kaltę pripažino ir parodė, jog tiksliai neatsimena kaip viskas buvo, praėjo 9 metai, pagal kaltinamąjį aktą gali viską pasakyti kaip buvo. Jis, A. S. daug kartų teistas dėl vagysčių. Jam, A. S. pasakė tik 2014 m., jis prisipažino. Sutinka su civiliniais ieškiniais. Dabar negali atlyginti, po 2,5 metų galės atlyginti, kai išeis į laisvę.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. R. (dabartinė pavardė B.) 2006-02-17 parodė, kad dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte gyvena ji, dukra G. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnus L. R., gim. (duomenys neskelbtini). 2006-02-17 apie 15.30 val. ji, S. R. išėjo iš namų, buto duris užrakino. Apie 20.18 val., ji, S. R. grįžo namo. Atsirakino buto duris, salone pamatė, kad dega šviesa ir stovintį nepažįstamą vyriškį, kuris greit nusisuko ir iššoko pro balkoną, apie tai iškarto pranešė policijai. Vyriškis buvo apie 175-180 cm ūgio, ant galvos buvo tamsi megzta kepurė, pilka medžiaginė, pūsta striukė, tamsios kelnės, vidutinio kūno sudėjimo, šį vyriškį matė tik iš nugaros, todėl neatpažins ir negali pasakyti kiek pastarajam metų. Apsižiūrėjusi pastebėjo, kad iš salono, iš sekcijos pavogta „Panasonic“ skaitmeninė vaizdo filmavimo kamera, modelio Nr. NV-RX66EG, kaina 2800 Lt, taip pat pavogta A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), priklausanti skaitmeninė kamera „Sony“. Išlaužtos plastikinės balkono durys, balkono įstiklintą langą įvertina 1000 Lt. Jai, S. R. yra padaryta 3800 Lt materialinė žala. (b.l. 13-14)
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. B. 2014-10-17 parodė, kad 2006-02-17 vakare buvo įsibrauta į jos butą, adresu (duomenys neskelbtini). Iš lauko pusės buvo išdaužtas stiklas, po ko buvo patekta į balkoną, po ko buvo sugadintas plastikinių balkono durų mechanizmas ir taip buvo patekta į kambarį. Sutvarkyti balkono langą ir durų mechanizmą kiek prisimena jai, S. B. kainavo 1000 Lt, tačiau šiuo metu išsaugojusi sąskaitos neturi, kadangi praėjo labai daug laiko. Taip pat buvo pagrobta jai, S. B. priklausanti kamera „Panasonic“, 2800 Lt, ir dabartiniam jos vyrui priklausanti kamera „Sony“, 1800 Lt vertės. Vyriškio veido nematė, todėl atpažinti tikrai negalės. Daugiau nieko papildyti neturi. (b.l. 17-18)
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. 2006-03-06 parodė, kad 2006 m. vasario mėnesio pabaigoje apie 21.00 val. jam paskambino S. R. ir pasakė, kad apvogtas jos butas ir, kad pavogė jos filmavimo kamerą bei jo filmavimo kamerą. Jis, A. B. iš karto nuvažiavo pas pastarąją į namus. Jis, A. B. iš karto nuvažiavo pas S. R. į (duomenys neskelbtini). Ten jau buvo policijos pareigūnai. Jie pasakė, kad atvežtų kameros dokumentus, tačiau jis, A. B. atvežė kitus, nes susimaišė. Po to, pabendravo su S. R. ir išvažiavo namo. Tą dieną iš S. R. buto buvo pavogta jo filmavimo kamera „Sony“ DCR-(duomenys neskelbtini), gaminio Nr. 170974. Kas galėjo įvykdyti vagystę jis, A. B. nežino, nieko neįtaria. (b.l. 21-22)
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. 2014-11-06 parodė, kad 2006 m. žiemos metu buvo įsibrauta į jo dabartinės žmonos S. B. butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir pavogta minėtame bute buvusi jo filmavimo kamera „Sony-(duomenys neskelbtini) E“, 1800 Lt vertės. Jam, A. B. padaryta 1800 Lt turtinė žala. (b.l. 25)
Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, įvykio vietos apžiūros metu paimtos dvi daktiloplokštelės nuo balkono durų ir kraujo pėdsakai nuo balkono durų. (b.l. 10-12)
Specialisto 2006-03-09 išvadoje Nr. 1863 nurodoma, kad du rankų pėdsakai, paimti 2006-02-17 įvykio vietos apžiūros metu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tinkami asmeniui identifikuoti. Taip pat ant tyrimui patriktų objektų yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti. Vienas rankos delno pėdsakas yra paliktas S. R. kairės rankos delno hipotenaru kairės rankos nykščiu. Vienas rankos pėdsakas yra paliktas ne A. B., S. R. rankomis, o kito asmens. (b.l. 34-37)
Specialisto išvadoje 2006-04-27 Nr. 1861 nurodoma, kad ant tirti pateikto tampono yra žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Kraujas ant tampono priklauso vyrui. (b.l. 42 )
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2014-09-10 rašte Nr. 140-S2-1114 dėl sutapimo DNR registre nurodoma, kad asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų, rastų ant tampono su nuoplova, padaryta 2006-02-17 apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) (žiūrėti LPKTC 2006-04-27 specialisto išvadą Nr. 1861 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 17-1-0446-06), genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 47)
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. S. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą. Pats kaltinamasis prisipažino įsibrovęs į patalpą ir pagrobęs svetimą turtą. Jo kaltę visiškai patvirtina ir byloje surinkti nukentėjusiųjų parodymai, rašytiniai įrodymai. Kadangi kaltinamasis į patalpą pateko neteisėtai, tokie jo veiksmai traktuotini kaip įsibrovimas į patalpą, ir veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamasis A. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis, 2006-02-17 apie 20.18 val., išėmęs buto adresu (duomenys neskelbtini), balkono stiklą ir išlaužęs balkono duris tyčia sugadino S. R. priklausantį turtą 1000 Lt vertės.
Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą teismas vertina, kad A. S. kaltumo klausimas dėl nusikalstamos veikos padarytos 2006-02-17 pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. negali būti sprendžiamas ir jo atžvilgiu negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo BK 95 straipsnyje nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis (BK 95 straipsnis) – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, negali būti nuteistas. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. A. S. kaltinamas padarę nesunkų tyčinį nusikaltimą 2006-02-17. BK 95 str. 1 d. 1 p. b pp. redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Senaties terminas kaltinamojo veikai yra penkeri metai ir jis skaičiuojamas atitinkamai pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. nuo 2006-02-17. Teismas atkreipia dėmesį į šiuo atveju aktualią teismų praktiką, kad naujai padaryta nusikalstama veika nutraukia besitęsiantį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą dėl anksčiau padarytos veikos, tačiau teismas gali konstatuoti BK 95 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos buvimą tik esant šioms aplinkybėms: 1) nauja nusikalstama veika turi būti padaryta per BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte „a-f“ papunkčiuose nustatytus terminus; 2) dėl naujos nusikalstamos veikos turi būti priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis; 3) šis apkaltinamasis nuosprendis turi būti įsiteisėjęs. Nesant teismo nuosprendžio ar jam dar neįsiteisėjus teismas negali patikimai konstatuoti, kad padaryta nauja nusikalstama veika ir dėl to senaties eiga nutrūkusi. Padarytos nusikalstamos veikos juridiniai padariniai atsiranda įsiteisėjus priimtam nuosprendžiui ( BPK 335 straipsnis), (kasacinės nutartys baudžiamose bylose Nr. 2K-143/2008, 2K-235/2014). Byloje nustatyta, kad A. S. nuteistas 2006-05-12 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nuosprendis įsiteisėjo 2006-06-01; nuteistas 2006-09-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nuosprendis įsiteisėjo 2006-10-10; 2006-11-03 Vilniaus apygardos teismo nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., 259 str. 1 d.; nuosprendis įsiteisėjo 2006-12-05; nuteistas 2007-01-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2 epizodai), 178 str. 1 d., 289 str., nuosprendis įsiteisėjo 2007-06-14; nuteistas 2012-09-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., nuosprendis įsiteisėjo 2012-10-10. Atsižvelgiant į pateiktą analizę matyti, kad penkerių metų senaties terminas baigėsi atitinkamai 2012-06-14, todėl teismas daro išvadą, kad suėjus senaties terminui byla dėl Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. nusikalstamos veikos nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę A. S., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Tiriant A. S. asmenybę nustatyta, kad jis nusikaltimo padarymo metu neteistas, nebaustas administracine tvarka, šiuo metu teistas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, turi mažametį vaiką, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, 2014-09-21 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. apžiūros kabinetą, išvada: vartojęs opijatų, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. S. paskyrus arešto bausmę.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias apysunkio nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikaltimu padaryta turtinė žala neatlyginta, į ilgai užtrukusį bylos tyrimo procesą ne dėl kaltinamojo kaltės, nukentėjusioji kaltinamajam atleido, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. S. skirtina bausmė nedaug didesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Paskirta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, skirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-14 nuosprendžiu, pakeistu 2014-12-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2014-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu.
2014-10-14 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK KPS tyrėjos A. K. nutarimu A. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2015-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška. 2015-03-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-11 nutartis paskirti kaltinamajam A. S. kardomąją priemonę – suėmimą.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 1100,56 eurų (kas atitinka 3800 Lt) dydžio turtinei žalai atlyginti. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad A. S. pagrobė S. B. priklausančią vaizdo kamerą „Panasonic“, 810,94 eurų (kas atitinka 2800 Lt) vertės, taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio neginčija, jis yra pagrįstas.
Pažymėtina, kad civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Pagal teismų praktiką, BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimą. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės - jo patenkinimas ar atmetimas. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtu, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis Nr. 2K-260/2006).
Atsižvelgiant į tai, kad A. S. baudžiamasis procesas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnį 1 dalį nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, todėl S. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl svetimo turto sugadinimo (1000 Lt) paliktinas nenagrinėtu.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. B. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 521,32 eurų (kas atitinka 1800 Lt) dydžio turtinei žalai atlyginti. Ieškinys tenkintinas visiškai. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad A. S. pagrobė A. B. priklausančią vaizdo filmavimo kamerą „Sony“, 521,32 eurų (kas atitinka 1800 Lt) vertės, taigi turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio neginčija, jis yra pagrįstas.
Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam A. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tai atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K–322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra tamponas, saugomas Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 40 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d., šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2014-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014-12-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 1 metams ir 10 mėnesių, bausmę atliekant Pataisos namuose.
Baudžiamąjį procesą dėl kaltinimo A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnį 1 dalį nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2014-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2014-12-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu.
Bausmės pradžią A. S. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Civilinį ieškinį dalyje tenkinti ir iš A. S. priteisti S. B. 810,94 eurų (kas atitinka 2800 Lt) turtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje S. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
A. B. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš A. S. 521,32 eurų (kas atitinka 1800 Lt) turinei žalai atlyginti.
Netenkinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra tamponas, saugomą Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.