Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-08-31 · Administracinė byla Nr. eI2-3532-535/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-08-31Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-31
Bylos Nr.
eI2-3532-535/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01643-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Administracinė byla Nr. eI2-3532-535/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01643-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 36; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal skundą padavusio asmens (atsakovo) Vilniaus apskrities VPK skundą dėl sprendimo panaikinimo (pareiškėjas J. S.) .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Skundą padavęs asmuo Vilniaus AVPK (atsakovas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021-04-20 Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr. 21R-291 (AG-237/05-2021) ir palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-02-22 sprendimą Nr. 21-lL-10-00679-e „Dėl J. S. leidimo laikyti(nešiotis) ginklus panaikinimo“. Skundą padavęs asmuo nurodo, kad 2021-04-20 Lietuvos administracinių ginčų komisija priėmė sprendimą (toliau - Spendimas) Nr. 21R-291 (AG-237/05-2021) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) 2021-02-22 sprendimą Nr. 21-IL-10-00679-e „Dėl J. S. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“. Su šiuo Sprendimu Vilniaus AVPK nesutinka, prašo panaikinti, kaip nepagrįstą. Skunde nurodoma, kad 2021-02-22 Vilniaus aps. VPK priėmė sprendimą Nr. 21-IL-10-00679-e panaikinti J. S. (toliau - pareiškėjas), gim. (duomenys neskelbtini), išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pagal Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą buvo nustatyta, kad jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 2 d. (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Mano, kad Vilniaus AVPK turėjo teisę, atsiradus teisiniam pagrindui, spręsti, dėl pareiškėjo leidimo panaikinimo, klausimą. Vilniaus AVPK J. S., gyv. (duomenys neskelbtini), vardu buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir registruoti ginklai: graižtvinis šautuvas ROMARN SSG-97, kal. 7,62x54R, Nr. (duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas URAL 2, kal. .22 LR, Nr. (duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas MANNLICHER PRO HUNTER, kal. .3006 Springfield, Nr. (duomenys neskelbtini); pistoletas HS SF19 4.5, kal. 9x19, Nr. (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis šautuvas IZH 58, kal. 16x70, Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2021-01-18 Vilniaus aps. VPK Elektrėnų policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01832-21 pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. požymius, dėl to, kad 2021-01-17 apie 22.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), J. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,97 promilių girtumas) žodinio konflikto metu, pargriovė sutuoktinę ant grindų, rankomis suėmėjai už kaklo ir pradėjo pastarąją smaugti, tokiais savo veiksmais sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Įvykio metu ginklai buvo paimti ir perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugyklą.

Žemesnės instancijos teismas

2021-01-21 Vilniaus apygardos prokuratūroje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01832-21, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. J. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pilnai pripažino, gailėjosi. Nutarimas patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 punkto 6 papunktyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl Įstatymu leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 40 str. 1 d. 10 p. numatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6 - 10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6 - 10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtinto aprašo „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas) 92.1 p. nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Aprašo 93 p. nurodyta, kad leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Įstatymo 18 str. 2 d. 13 p. nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo kuriam leidimo nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus šios dalies 9 punktą, ar kitų įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat už kitus ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020-¬07-01 įsakymu ,,Dėl ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Tvarkos aprašas)18 p. nurodyta, kad pasibaigus sprendimo dėl leidimo laikyti ir (ar) nešiotis ginklus panaikinimo apskundimo terminui, ginklai ir šaudmenys ne vėliau kaip per 20 darbo dienų perduodami Vilniaus aps. VPK sudarytai Ginklų tinkamumo naudoti nustatymo komisijai įvertinti. Tvarkos aprašo 19 p. nurodyta, kad gavus Ginklų tinkamumo nustatymo komisijos sprendimą, kad ginklai, šaudmenys yra tinkami naudoti, raštu pasiūloma ginklų savininkui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikti prašymą dėl ginklų realizavimo ar sunaikinimo. Įstatymo 41str. 4 d. nurodyta, kad tinkami naudoti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys asmens, iš kurio yra paimti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, prašymu realizuojami per jo pasiūlytus subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Jeigu asmuo, kuriam policijos įstaiga panaikino leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimą, per 30 kalendorinių dienų nuo leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus galiojimo panaikinimo nesikreipia į policijos įstaigą su prašymu realizuoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis ir nepasiūlo subjekto, turinčio teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis, policijos įstaiga tinkamus naudoti ginklą, ginklo priedėlį, šaudmenis, jų dalis perduoda realizuoti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos institucijos atrinktam subjektui, turinčiam teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis. A kategorijos ginklai, ginklų dalys ir šaudmenys, skirti tik A kategorijos ginklams, A kategorijos ginklų priedėliai, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 7 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 20 šovinių, ir šio įstatymo 3 straipsnio 8 punkte nurodytų ginklų dėtuvės, į kurias telpa daugiau kaip 10 šovinių, realizuojami per Vyriausybės įgaliotą instituciją. Netinkamus naudoti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis policijos įstaiga neatlygintinai (išskyrus turinčius istorinę ar kriminalistinę vertę ginklus, ginklų priedėlius ir šaudmenis) perduoda Vyriausybės įgaliotai institucijai sunaikinti. 2021-03-19 J. S. pateikė prašymą realizuoti jam priklausančius šaunamuosius ginklus ir ginklai buvo realizuoti. Aprašo 104 p. nurodyta, kad jeigu leidimas laikyti (nešiotis) ginklus yra panaikintas ar pasibaigęs jo galiojimas ir yra priimtas teritorinės policijos įstaigos sprendimas realizuoti ginklus, šaudmenis, ginklas paimamas ir tolesni veiksmai atliekami Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu tvirtinamo Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.

Aprašo 75 p. nurodyta, kad ginklas, atsižvelgiant į Aprašo 76-84 punktų nuostatas, išregistruojamas, jeigu ginklo savininkui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ar neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Aprašo 81 p. nurodyta, kad ginklo išregistravimo pagrindas Aprašo 75.6 papunktyje nurodytu atveju yra jo realizavimas arba konfiskavimas ir tai patvirtinantys dokumentai. Nurodo, kad J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais. Savo kaltę, dėl nusikalstamos veikos padarymo J. S. pripažino pilnai, gailėjosi. Tokie J. S. veiksmai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. 2016-09-03 J. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu). Jam skirta nuobauda - bauda 14 Eur. 2018-03-23 J. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/h greitį, važiavo 71 km/h greičiu po paklaidos. Jam skirta nuobauda - bauda 15 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju esantys pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys neabejotinai rodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui - ginklo turėtojui.

Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog jis gyvenamosios vietos gyventojų charakterizuojamas teigiamai, nekonfliktiškas asmuo, priklauso Lietuvos Šaulių Sąjungos Elektrėnų LDK Algirdo šaulių 1-ajai kuopai, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus. Atitinkamai byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Šiuo metu galiojančio Įstatymo (nauja redakcija įsigaliojo 2021-05-05) 17 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Įstatymo 18 str. 2 d. nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo : 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo; 2 ) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė naudodamas sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba arine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 15 metų; turintis teistumą dėl Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo ar dėl nusikaltimo pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus, kuris atitinka Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo sudėties požymius; 7) dėl šios dalies 1-5 punktuose nurodytų nusikaltimų arba dėl padaryto tyčinio nusikaltimo panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamajame kodekse nustatytais pagrindais ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai. Vilniaus AVPK manymu, Lietuvos administracinių ginčų komisija priėmė Sprendimą neatsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką. J. S. naudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. J. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pilnai pripažino. Taigi būtent Vilniaus AVPK turėjo teisę, atsiradus teisiniam pagrindui, spręsti, dėl leidimo panaikinimo, klausimą. J. S. vertinimas dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo yra neaktualus, kadangi jo veiksmai yra vertinami Įstatymo taikymo aspektu, o ne baudžiamosios atsakomybės klausimu.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas J. S. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė Vilniaus AVPK skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2021 m. vasario 22 d. Vilniaus AVPK priėmė sprendimą dėl J. S. leidimo laikyti (nešiotis] ginklus panaikinimo , kuriuo nusprendė panaikinti J. S. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. Ll-0015784 ir apie priimtą sprendimą pranešti J. S.. 2021 m. kovo 16 d. pareiškėjas pateikė skundą Administracinių ginčų komisijai , kuri 2021-04-20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Apsaugos nuo smurto įstatymo 4 straipsnio „Smurto artimoje aplinkoje prevencija" 3 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, be kitų taikomų prevencinių priemonių, neišduoda leidimo laikyti (nešiotis] ginklą arba panaikina turimus leidimus (6 punktas). Ši Apsaugos nuo smurto įstatymo nuostata yra įgyvendinama taikant specialųjį Įstatymą. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, ginklo negali įsigyti asmuo ar leidimų galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus. Aprašo 92.1, 93 papunkčiuose nurodyta, kad leidimas panaikinamas Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka; leidimo panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. LAGK padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ne tik dėl to, jog pripažino kaltę, gailėjosi ir susitaikė su sutuoktine , tačiau ir dėl to, kad teismas įvertino, jog yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes tik tokiu atveju galimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismui įvertinus, jog pareiškėjas nelinkęs nusikalsti ateityje, Vilniaus AVPK sprendime dėl Leidimo atėmimo, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, privalėjo surinkti papildomų svarių įrodymų, kurie leistų manyti priešingai, charakterizuotų pareiškėją neigiamai bei nurodyti papildomus motyvus, kurie pagrįstų, kodėl jis mano, jog pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vien tai, kad pareiškėjui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, savaime nepagrindžia, jog jis gali kelti grėsmę sau ar kitiems ateityje. Aplinkybės, jog pareiškėjas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi ją padaręs ir susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu, paprastai yra vertinamos kaip teigiamai, o ne neigiamai charakterizuojančios asmenį. LAGK Sprendime nurodo, kad Vilniaus AVPK taip pat vadovaujasi Apsaugos nuo smurto įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi (konkrečiai 6 punktu), tačiau šioje teisės normoje nėra imperatyviai nurodyta, jog kiekvienu atveju esant smurtui aplinkoje, yra privaloma asmeniui išduotą leidimą turėti (nešioti) ginklą panaikinti. Ši Apsaugos nuo smurto įstatymo nuostata yra įgyvendinama taikant specialųjį įstatymą. Be to, Apsaugos nuo smurto įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje išvardintas sąrašas galimų taikyti įvairių prevencinių priemonių, t. y. leidimo panaikinimas yra viena iš galimų priemonių, ir akivaizdu, jog taikant ją, turėtų būti padaryta neabejotina išvada, jog asmuo bus linkęs toliau smurtauti šeimoje, dėl ko tokia prevencija (leidimo panaikinimas) būtina. Pažymi, kad teismui pareiškėją atleidus nuo atsakomybės, jam buvo parinkta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pastaroji šiuo atveju laikytina ir prevencine priemone pagal Apsaugos nuo smurto įstatymo 4 straipsnį. Tuo tarpu atsakovas duomenų, pagrindžiančių, jog galimai šios priemonės nepakanka ir būtina panaikinti Leidimą, nesurinko (neapklausė sutuoktinės, nenustatė daugiau atvejų, kuomet pareiškėjas smurtavo ir pan.).

Sprendime Komisariatas taip pat teigia, jog pareiškėjui, kaip specialiosios teisės subjekto turėtojui, keliami itin aukšti reputacijos reikalavimai. Pažymi, kad pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimo galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Pagal 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktus, negali turėti ginklų asmuo: sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu; nenurodęs gyvenamosios vietos; neturintis nustatytus reikalavimus atitinkančių sąlygų laikyti ginklą; gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, koks asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu - tame tarpe, ir asmuo, per pastaruosius 3 metus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, už kurį numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kt.

Sutinka su LAGK teiginiais, jog atsižvelgiant į šias nuostatas bei į tai, jog pareiškėjas atleistas nuo atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurią didžiausia galima bausmė numatyta 2 metai laisvės atėmimo, darytina išvada, kad ir šiuo aspektu (jog pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos) sprendimas negali būti grindžiamas, nes tam nėra teisinio pagrindo. Sprendime ir nėra nurodoma jokių nustatytų faktinių aplinkybių, o ir teisės normos, kurie pagrįstų Leidimo panaikinimą dėl netinkamos reputacijos, o Sprendime pateiktas teiginys dėl aukštos reputacijos reikalavimų yra tik bendro pobūdžio ir niekaip papildomai pareiškėjo pavojingumo ir sprendimo panaikinti Leidimą pagrįstumo nepatvirtina.

Kaip teisingai nurodė Sprendime LAGK, administraciniame sprendime, kuris grindžiamas 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, turi būti nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės (elgesio pavojingumas, sunkumas, pobūdis, sistemiškumas, ištirta asmenybė ir pan.), kurios leistų neabejotinai daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Skundžiamame Sprendime tokios faktinės aplinkybės nenustatytos, o vien faktas, jog pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, LAGK vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas yra pavojingas asmuo, kaip tai numatyta Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Vien tik faktas, kad asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pagrindas panaikinti Leidimą pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Tačiau šį įstatymo norma galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą veiką, už kurią BK numatyta didžiausia bausmė viršija 2 metus laisvės atėmimo (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4, 6 punktai). Tuo tarpu pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta didžiausia bausmė yra iki 2 metų laisvės atėmimo. Sisteminė Įstatymo nuostatų, reglamentuojančių draudimą įsigyti ir turėti ginklus ir jų šaudmenis (17 straipsnio 1 dalis) bei atvejus, kai leidimas laikyti (nešioti) ginklus turi būti panaikintas (40 straipsnio 1 dalis) leidžia daryti išvadą, jog vien tik ta faktinė aplinkybė, jog asmeniui buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką (nevertinant jos pavojingumo, sunkumo, pobūdžio, padarymo aplinkybių, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybės), nėra pagrindas teigti, jog toks asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir negali būti taikomi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog priimant sprendimą šių Įstatymo nuostatų pagrindu, tokiame sprendime turi būti jo priėmimo motyvai.

Pažymi, kad atsakovo Sprendime nėra nurodoma, jog buvo atsižvelgta į tai, kad J. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 2016-09-03 (dėl to, kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) ir 2018-03-23 (dėl to, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/h greitį).Šios veikos pareiškėjo pavojingumo sau ir visuomenei nepagrindžia. Pareiškėjas pateikė Elektrėnų savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristiką, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas žalingų įpročių neturi, vedęs, šeimoje užaugo dvi dukros, šeima tvarkinga, seniūnija nėra gavusi nusiskundimų. Jis pateikė Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės Elektrėnų LDK Algirdo 1001-osios kuopos vado surašytą pareiškėjo charakteristiką, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2019 m. yra Lietuvos šaulių sąjungos narys ir priklauso paminėtai kuopai; jis pasižymi tokiomis teigiamomis savybėmis, kaip pareigingumas, komunikabilumas, atsakingumas, darbštumas, nuoširdumas; tai kultūringas ir aukštos moralės asmuo, gerai sutariantis ir šiltus, draugiškus santykius palaikantis su visais kuopos nariais; jis niekada nėra sulaužęs šaulio priesaikos, kolegos jį labai vertina ir šiltai apie jį atsiliepia; neturima žinių, kad nuo pareiškėjo įstojimo į Lietuvos Šaulių sąjungą momento, jis konfliktuotų su sutuoktine, kaimynais ar kitais šios sąjungos nariais; pareiškėjas vertinamas kaip nepriekaištingos reputacijos, patikimą ir atsakingą, vertą pasitikėjimo asmenį. Priešingai negu skunde nurodo atsakovas, LAGK padarė teisingą išvadą, jog atsakovo Sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, individualaus administracinio akto adresato (pareiškėjo) požiūriu tinkamas (visapusiškas) jo charakteristikos vertinimas nėra atliktas, o vien tai, jog pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ginčo atveju nepagrindžia, kad jis gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, dėl ko būtina jo atžvilgiu taikyti prevencinę priemonę - panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, todėl skundžiamas atsakovo 2021- 02-22 Sprendimas naikinamas.

LAGK Sprendime nurodė, kad šis Komisijos sprendimas nėra kliūtis policijai panaikinti pareiškėjo Leidimą, jeigu policijos įstaiga turi duomenų, kad pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Toks policijos sprendimas turi būti motyvuotas, kaip tai numatyta įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte, 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte, VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje. Nurodo, kad J. S. atžvilgiu priimtas LAGK sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra ir neegzistuoja nė vienas iš ginčijamo Komisijos sprendimo panaikinimo pagrindų. J. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra nepriekaištingos reputacijos, nekelia grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju nėra pakankami akivaizdžių ir informatyvių duomenų apie J. S. keliamą grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytoms vertybėms, todėl atsakovo skundas turėtų būti atmestas.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities VPK 2021-02-22 sprendimo Nr.21-IL-10-00679-e „Dėl J. S. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Vilniaus AVPK pateikė skundą dėl 2021-04-20 LAGK sprendimo Nr.21R-291(AG-237/05-2021) , kuriuo buvo panaikintas Vilniaus AVPK 2021-02-22 Sprendimas.

Nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar atsakovas pagrįstai nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir registruoti ginklai: graižtvinis šautuvas ROMARN SSG-97, kal.7,62x54R, Nr.(duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas URAL 2, kal.22LR, Nr.(duomenys neskelbtini); graižtvinis šautuvas MANNLICHER PRO HUNTER, kal.3006 Springfield, Nr.(duomenys neskelbtini); pistoletas HS SF19 4.5, kal.9x19, Nr.(duomenys neskelbtini); lygiavamzdis šautuvas IZH 58, kal. 16x70, Nr.(duomenys neskelbtini).

Atsakovas ginčijamu 2021-02-22 sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio8 dalimi, 41 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr.V-362 patvirtinto aprašo „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 92.1p., 93p., 75p., 104p.,Tvarkos Aprašo 18p., 19p., Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 str.3p.6p. Atsakovas ginčijamą sprendimą motyvavo aplinkybėmis, jog pareiškėjas padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės teisės aktuose numatytais pagrindais, savo kaltę pripažino. Sprendime teigiama, kad minėti veiksmai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai .

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – ir Įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01). Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 92.1 punkte nurodyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju aktualus Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Įstatymo atitinkamų nuostatų konstitucingumo. Konstitucinis Teismas 2020-06-05 priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010-11-18 redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019-06-27 redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo (2010-11-18 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarime taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019-06-27 redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019-06-27 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

Iš galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas iki ginčijamo Vilniaus apskrities VPK sprendimo priėmimo nebuvo nustatęs kitokio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019-06-27 redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies punktuose nurodytus nusikaltimus, taigi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Tai reiškia, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl Leidimo panaikinimo turėjo įvertinti individualią pareiškėjo situaciją, sudarančią pagrindą panaikinti tokį Leidimą.

Pažymėtina, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į teisinius gėrius (kitų asmenų ar savo gyvybė ar sveikata, nuosavybė, viešoji tvarka ar visuomenės saugumas) tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2018-03-19 sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).

LVAT teisėjų kolegija 2014-06-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją 10 punktas) nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje.

Teismas nustatė, kad 2021-01-18 Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01832-21 pareiškėjo atžvilgiu, pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str.2d. požymius, dėl to, kad pareiškėjas 2021-01-17 apie 22 val. 30 min .namuose (duomenys neskelbtini) .J. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,97 promilių girtumas) žodinio konflikto metu pargriovė sutuoktinę ant grindų, rankomis suėmė jai už kaklo ir pradėjo pastarąją smaugti, tokiais savo veiksmais sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Įvykio metu ginklai buvo paimti ir perduoti saugoti į Vilniaus AVPK išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugyklą. J. S. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pilnai pripažino. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2021-01-21 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01832-21, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Nutarimas patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą daryti išvadą dėl Leidimo panaikinimo, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Nustatytos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo pradžios dėl pareiškėjo įvykdytų smurtinių veiksmų savo sutuoktinės atžvilgiu charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, potencialiai galintį kelti pavojų kitų asmenų sveikatai, kaip asmenį, kuris gali būti pavojingas, kelti pavojų visuomenei, jos nariams. Nors pareiškėjas yra pripažinęs savo kaltę dėl smurtinių veiksmų sutuoktinės atžvilgiu atlikimo, tokie smurtiniai veiksmai parodo pareiškėjo polinkį nusikalsti. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. 2016-09-03 J. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu). Jam skirta 14 Eur bauda. 2018-03-23 J. S. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50km/h greitį, važiavo 71 km/h greičiu po paklaidos, jam skirta nuobauda – 15 Eur bauda. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis gyvenamosios vietos gyventojų charakterizuojamas teigiamai, nekonfliktiškas asmuo, priklauso Lietuvos Šaulių Sąjungos Elektrėnų LDK Algirdo šaulių 1-ajai kuopai, dar nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus ir laikyti, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos.

LVAT, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, taip pat yra akcentavęs, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (pvz., 2018-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, o jau vien paminėtas faktas, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurtinių veiksmų atlikimo (kuris nutrauktas pareiškėjui pripažinus kaltę) charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Be to, nurodyti pareiškėjo smurtiniai veiksmai atlikti 2021-01-17, ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas 2021-02-22, todėl laikytina, kad pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys veiksmai yra nepraradę aktualumo ir tikslingai įvertinti sprendžiant Leidimo panaikinimo klausimą.

Todėl atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis minėtomis Įstatymo nuostatomis, priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą. Atsakovas ginčijamame sprendime atliko individualų pareiškėjo asmenybės vertinimą ir pagrįstai nustatė, kad nustatytos faktinės aplinkybės apibūdina pareiškėją kaip asmenį, kuris gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Vilniaus apskrities VPK 2021-02-22 sprendimas „Dėl J. S. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ yra priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, pagrįstas teisiniu bei faktiniu pagrindu, tinkamai motyvuotas. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad LAGK 2021-04-20 Sprendimas Nr.21R-291(AG-237/05-2021) , kuriuo buvo panaikintas Vilniaus AVPK 2021-02-22 sprendimas Nr.21-IL-10-00679-e „Dėl J. S. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, paliekant galioti Vilniaus AVPK 2021-02-22 Sprendimą. Taigi skundą padavusio asmens (atsakovo Vilniaus AVPK) skundas tenkintinas pilnai (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Skundą padavusio asmens (atsakovo) Vilniaus apskrities VPK skundą patenkinti.

Panaikinti 2021-04-20 Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą Nr.21R-291(AG-237/05-2021). Palikti galioti Vilniaus apskrities VPK 2021-02-22 sprendimą Nr.21-IL-10-00679-e „Dėl J. S. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič