Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „T. G.“ direktorės A. P. atstovo advokato Dariaus Pinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono PK Nemenčinės policijos nuovados viršininko 2016 m. birželio 15 d. nutarimu A. P. nubausta už tai, kad ji, būdama UAB ,,T. G.“ direktore, neužtikrino, kad dėl vykdomos komplekso ,,J.“ ūkinės-komercinės veiklos nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai ir nebūtų trikdoma žmonių ramybė bei viešoji rimtis, kadangi pokylių komplekse ,,J.“, (duomenys neskelbtini), rengiamų renginių 2015 m. liepos 12 d. 00.02 val. ir 2015 m. rugpjūčio 16 d. 00.31 val. metu buvo panaudotos civilinės pirotechnikos priemonės (fejerverkai), ir tuo buvo pažeisti Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų 2012 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T3-235, 32 ir 45.3 p. reikalavimai bei 2002 m. birželio 4 d. Nr. IX-931 Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2009 m. gruodžio 22 d. redakcija Nr. XI-621, galiojusi nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.). A. P. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) ATPK 176¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, jai paskirta 21 Eur dydžio baudą.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi atmetė A. P. skundą dėl Vilniaus rajono PK Nemenčinės policijos nuovados viršininko 2016 m. birželio 15 d. nutarimo.Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, A. P. atstovas advokatas D. Pinkevičius pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį ir Vilniaus rajono PK Nemenčinės policijos nuovados viršininko 2016 m. birželio 15 d. nutarimą panaikinti, ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodoma, jog skundžiama nutartis priimta neištyrus visų aplinkybių ir nepašalinus visų byloje kilusių abejonių, be to, Institucija į bylą nepateikė svarbaus įrodymo, kuris buvo nepalankus Institucijos atliekamam tyrimui, nes patvirtino, kad pirotechnikos priemones įsigijo ir naudojo ne A. P. ar jos įmonės atstovai, o renginį organizavusi klientė.Byloje yra pateiktas liudytojos A. L.-M. 2016 m. gruodžio 13 d. pranešimas dėl pirotechnikos įsigijimo ir naudojimo 2015 m. liepos mėnesį „J.“ komplekse. Pranešime yra aiškiai nurodyta, kad su ja net du kartus buvo susisiekęs policijos pareigūnu prisistatęs asmuo (2015 m. liepos mėn. pabaigoje ir 2016 m. birželio mėn.) ir klausė apie 2015 m. liepos mėn. organizuotą šventę bei naudotas pirotechnikos priemones. Ji išsamiai paaiškino, kur įsigijo pirotechnikos priemones bei nurodė, kad pirotechnikos priemones naudojo pati, t. y. ne UAB „T. G.“ ar tuo labiau A. P. pirko ir organizavo pirotechnikos priemonių naudojimą. Tačiau šio liudijimo, kuriame liudytoja A. L. - Markevičienė prisipažįsta asmeniškai pirkusi, organizavusi ir naudojusi pirotechnikos priemones be UAB „T. G.“ atstovų ir A. P. žinios, byloje nėra pateikta.Tuo tarpu įrodymas, kuris galimai nepalankus A. P., t. y. Institucijos pateiktas 2015 m. spalio 15 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad kita klientė S. R. – Š. neva nebuvo įspėta apie draudimą naudoti pirotechnikos priemones, yra pateiktas. Beje, šiame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad policijos pareigūnui nepavyko susisiekti su A. L., kas visiškai prieštarauja pačios A. L. – M. nurodytoms aplinkybėms. Taigi darytina išvada, kad Institucija pasirinktinai rinko įrodymus į bylą išimtinai tik tuos, kurie galimai patvirtina A. P. kaltumą.Skunde taip pat nurodoma, jog nesutampa galimų pažeidimų padarymo laikai, nurodyti 2016 m. birželio 15 d. nutarime ir įrodymuose, pavyzdžiui, 2015 m. liepos 11 d. antstolio V. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 13-15-1024.Byloje taip pat nebuvo jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent 2015 m. rugpjūčio 16 d. 0.31 val. ir „J.“ komplekse buvo naudojamos civilinės pirotechnikos priemonės, o tai turi esminės reikšmės dėl kaltinimo padarius pažeidimą 2015 m. rugpjūčio 15 (16) d. Teismas net nekėlė klausimo dėl filmuoto vaizdo autentiškumo ir jame rodomo telefono su nustatytomis valandomis (00:38 val.) tikslumo. Jokių kitų duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad filmuotoje medžiagoje yra būtent „J.“ kompleksas, byloje nėra. Taip pat nėra aišku, ar medžiaga yra filmuota tikrai tuo laiku kaip yra rodomas telefonas su nustatytomis valandomis. Mobiliojo telefono laiką ir datą galima nustatyti rankiniu būdu. Taigi, nesant tikslių duomenų apie galimo pažeidimo padarymo laiką, nėra galimybės įvertinti, ar buvo tikrai padarytas inkriminuojamas pažeidimas. Šiuo atveju tikslus laikas turi esminę reikšmę, nes tuo atveju, jei civilinės pirotechnikos priemonės būtų panaudotos iki 23:59 val., t. y. 2015 m. rugpjūčio 15 d., tokio naudojimo nebūtų galima vadinti pažeidimu, kadangi 2015 m. rugpjūčio 15 d. yra šventės diena (Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena)), o pagal Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, naudoti civilines pirotechnikos priemones švenčių dienomis galima, todėl byloje nesant tikslių duomenų apie galimo pažeidimo padarymo laiką, negalima teigti, kad pažeidimas tikrai buvo padarytas.Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su A. P. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimu ir nurodoma, jog pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas pagal ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį, o ne ATPK 176¹ straipsnio 1 dalį.A. P. atstovas skunde nurodo ir tai, jog ne A. P. naudojo pirotechnikos priemones, o klientai. Šiuo atveju yra nustatyti konkretūs asmenys ir netgi yra jų prisipažinimas, kad jie organizavo ir naudojo pirotechnikos priemones, tačiau nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas į tai neatkreipė dėmesio ir vis tiek nubaudė A. P.. O ta aplinkybė, jog sutartyse su klientais nėra punkto, perspėjančio apie atsakomybę už tokį pažeidimą, neturėtų įtakoti ar paneigti viešosios teisės normomis taikomos atsakomybės kaltajam asmeniui už pažeidimo padarymą nuostatų.Pažymėtina ir tai, jog tiek Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje, nurodyta, kad civilinių pirotechnikos priemonių naudotojas yra Lietuvos Respublikos ar valstybės narės nuolatinis gyventojas, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, naudojantis civilines pirotechnikos priemones ūkinėje komercinėje veikloje, tiek 14 straipsnyje numatyta, kad už šiame įstatyme nustatytų civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos saugos reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingi civilinių pirotechnikos priemonių gamintojai, eksportuotojai, importuotojai, įvežantieji ir išvežantieji asmenys, prekiautojai, pirotechnikai, taip pat civilines pirotechnikos priemones naudojantys fiziniai, juridiniai asmenys ir organizacijos. Vadinasi atsakomybė už šio įstatymo draudimų pažeidimą, t. y. 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto draudimo pažeidimą, tuo pačiu ir už ATPK 176¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, kyla tiems asmenims, t. y. tiek fiziniams, tiek juridiniams, kurie savo buityje ar ūkinėje komercinėje veikloje naudoja civilines pirotechnikos priemones arba kitaip tariant yra civilinių pirotechnikos priemonių naudotojai, pavyzdžiui, kaip šiuo atveju, byloje prisipažinusi A. L.- M.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus AVPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas atliekantis vyriausiojo tyrėjo funkcijas P. J. prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį P. Į. nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK. Nagrinėjamu atveju A. P. nubausta pagal ATPK 176¹ straipsnio 1 dalį, t. y. už civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo nustatytos tvarkos pažeidimą, kas atitinka ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. ATPK 176¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo nustatytos tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki dvidešimt aštuonių eurų su civilinių pirotechnikos priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo. ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo tvarkos pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiolikos iki trisdešimt eurų. Atsižvelgiant į aptartas įstatymų nuostatas ir į tai, jog už minėto pažeidimo padarymą ANK numatyta atsakomybė nelaikytina švelnesne, todėl apygardos teismas, nagrinėdamas A. P. atstovo apeliacinį skundą, patikrina skundžiamos nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą A. P. pažeidimo neperkvalifikuojant pagal ANK ir bylą nagrinėjant pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (ANK 652 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).A. P. atstovas, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. atžvilgiu nutraukti, nurodo, kad byloje nebuvo ištirtos visos aplinkybės, nepašalintos visos abejonės ir administracinėn atsakomybėn patrauktas netinkamas asmuo. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.Kaip matyti iš apeliacinio skundo, A. P. gynėjas iš esmės motyvuoja tuo, jog administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas netinkamas asmuo, kadangi ne A. P. naudojo pirotechnikos priemones, bet klientai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, todėl pagrįstai netenkino A. P. atstovo skundo dėl nutarimo, kuriuo A. P. pripažinta padariusi ATPK 176¹ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog A. P. yra UAB ,,T. G.“ direktorė ir ši bendrovė yra žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) valdytoja. Bendrovė užsiima ūkine - komercine veikla, t. y. konferencijų organizavimu ir patalpų nuoma klientams. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog dėl byloje nagrinėjamų įvykių, tarp UAB „T. G.“, atstovaujamos A. P. ir klientės A. L. sudaryta 2015 m. sausio 27 d. atlygintinų paslaugų sutartis Nr. J.-TG-ALE-Nr.15,dėl paslaugų 2015 m. liepos 11 d. 9.00 val. – 2015 m. liepos 12 d. 14.00 val. (ATP medžiaga Nr. ROIK15053921795, b. l. 55-57), bei tarp UAB „T. G.“, atstovaujamos A. P. ir klientės S. R. – Š. sudaryta 2015 m. sausio 26 d. atlygintinų paslaugų sutartis Nr. J.-TG-STAS-NR.14 dėl paslaugų 2015 m. rugpjūčio 15 d. 9.00 val. – 2015 m. rugpjūčio 16 d. 14.00 val. (ATP medžiaga Nr. ROIK15053921795, b. l. 62-63). Taigi šios sutartys patvirtina, jog UAB „T. G.“ yra komplekso ,,J.“ savininkas ir valdytojas, o ne klientai, kurie tik tam tikru laikotarpiu įgyją teisę naudotis kompleksu. Be to, susipažinus su nurodytomis sutartimis matyti, jog klientai minėtomis sutartimis nebuvo įpareigoti laikytis triukšmą ribojančių teisės aktų reikalavimų ir nebuvo raštiškai įspėti, jog be savivaldybės leidimo po 22 val. draudžiama leisti fejerverkus.Administracinė atsakomybė pagal ATPK 176¹ straipsnio 1 dalį kyla už civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo nustatytos tvarkos pažeidimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo (toliau – CPPAKĮ) 2 straipsnio 10 dalį (XI-621 2009 m. gruodžio 22 d. Žin., 2010, Nr. 1-29; Žin., 2010, Nr. 53, įstatymo redakcija galiojusi 2010 m. liepos 1 d. – 2015 m. gruodžio 30 d.), civilinių pirotechnikos priemonių naudotojas – Lietuvos Respublikos ar valstybės narės nuolatinis gyventojas, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje, naudojantis civilines pirotechnikos priemones ūkinėje komercinėje veikloje, turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą licenciją naudoti 4 kategorijos fejerverkus, T2 ir P2 kategorijų civilines pirotechnikos priemones. CPPAKĮ 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatytas draudimas naudoti civilines pirotechnikos priemones nuo 22.00 val. iki 8.00 val. (išskyrus švenčių dienas, taip pat per masinių pramogų renginius, kuriuos rengti savivaldybės taryba yra išdavusi leidimą), kitu teisės aktuose nustatytu ar savivaldybės tarybos nustatytu laiku, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklių (toliau – Taisyklės) 45.2 punkte taip pat nustatytas draudimas naudoti civilines pirotechnikos priemones nuo 22.00 val. iki 8.00 val. (išskyrus švenčių dienas, taip pat per masinių pramogų renginius, kuriuos rengti savivaldybės taryba yra išdavusi leidimą), kitu teisės aktuose nustatytu ar savivaldybės tarybos nustatytu laiku. Pagal Taisyklių 32 punktą, triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių, netrikdyti viešosios rimties.Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, pagal Taisyklių 16 punktą, triukšmo šaltinis yra bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą, o Taisyklių 17 punkte numatyta, kad triukšmo šaltinio valdytojas yra triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinės pirotechnikos priemonės (fejerverkai) buvo naudojamos būtent komplekse „J.“, kur tuo metu (2015 m. liepos 12 d. ir 2015 m. rugpjūčio 16 d.) vyko renginiai, todėl laikytina, jog šis kompleksas, kuriame vyko renginiai, ir yra triukšmo šaltinis.Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog už padarytus pažeidimus yra atsakingi būtent klientai, kurie (A. L. – M.) netgi prisipažįsta dėl pirotechnikos priemonių naudojimo, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant klausimą, kas atsakingas už šiuos pažeidimus, skunde nurodytos aplinkybės, kad klientai patys įsigijo ir naudojo pirotechnikos priemones, negali būti vertinamos atskirai nuo kitų byloje nustatytų aplinkybių. UAB „T. G.“ komplekse „J.“, sutarties pagrindu, teikė klientams atlygintines renginių organizavimo paslaugas, įsipareigodama pagal kliento užsakymą suteikti renginių organizavimo paslaugas bei patalpas. Taigi, šiuo atveju, net jeigu pirotechnikos priemones (fejerverkus) klientai įsigijo ir naudojo savo iniciatyva, sutartyse dėl paslaugų teikimo jie nebuvo įpareigoti laikytis triukšmą ribojančių teisės aktų reikalavimų ir nebuvo raštiškai įspėti, jog be savivaldybės leidimo po 22 val. draudžiama leisti fejerverkus. Atsižvelgiant į tai, naudodamiesi UAB „T. G.“ teikiamomis renginių organizavimo paslaugomis bei kompleksu „J.“, klientai neturėjo pagrindo manyti, kad naudodami legaliai įsigytas pirotechnikos priemones, tokiais savo veiksmais jie pažeis įstatymų reikalavimus, dėl kurių jie nebuvo įspėti.Taigi įvertinus aptartas aplinkybes nėra jokio pagrindo spręsti, jog atsakomybė už padarytus pažeidimus turi kilti UAB „T. G.“ klientams, todėl aukštesnysis teismas, pritardamas apylinkės teismo motyvams, jog A. P., būdama ,,T. G.“ vadove ir leisdama kelti pokylius kitiems asmenims jos vadovaujamos bendrovės komplekse, turėjo užtikrinti, kad pastarieji netrikdytų viešosios rimties, tačiau ji to nepadarė, todėl ji yra tinkamas ATPK 176¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektas.Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, už minėtus pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiant vis kitus UAB „T. G.“ klientus, kurie naudojasi „J.“ kompleksu, o ne triukšmo šaltinio valdytoją, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, kadangi baudžiant vis kitus asmenis, tai neužkirstų kelio vis pasikartojančiam keliamam triukšmui ir viešosios tvarkos trikdymui.Nors apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nesutampa galimų pažeidimų padarymo laikai, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius skundo argumentus vertina kritiškai ir juos atmeta, kadangi tiek 2015 m. liepos 12 d., tiek 2015 m. rugpjūčio 16 d. pažeidimai padaryti ribojimo naudoti pirotechnikos priemones laiku, t. y. po 24 val., todėl tai, kad nurodomas pažeidimų laikas keliomis minutėmis skiriasi, nesudaro pagrindo abejoti, jog pažeidimai padaryti ne protokole nurodytu laiku.Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir dėl byloje pateikto 2015 m. rugpjūčio 16 d. vaizdo įrašo autentiškumo. Nors A. P. atstovo teigimu, byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad filmuotoje medžiagoje yra būtent „J.“ kompleksas, be to, užfiksuoti pažeidimas galėjo būti padarytas Žolinių diena (2015 m. rugpjūčio 15 d.), kadangi vaizdo įrašas filmuotas telefonu ir laikas jame galėjo būti pakeistas, tačiau jokių objektyvių duomenų pagrindžiančių tokius argumentus skunde nenurodoma, todėl apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kaip deklaratyvius ir juos atmeta.Visiškai nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog A. P. padarytas administracinis teisės pažeidimas turėtų būti kvalifikuotas ne pagal ATPK 176¹ straipsnio 1 dalį, bet pagal ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, jog ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmeniui už savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą, o pagal ATPK 176¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo nustatytos tvarkos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas A. P. surašytas už tai, kad ji neužtikrino, kad dėl vykdomos komplekso ,,J.“ ūkinės-komercinės veiklos nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai ir nebūtų trikdoma žmonių ramybė bei viešoji rimtis, kadangi buvo panaudotos civilinės pirotechnikos priemonės (fejerverkai) ir tuo buvo pažeistos Triukšmo prevencijos Vilniaus rajono viešosiose vietose taisyklės. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuotina, jog A. P. padarytas administracinis teisės pažeidimas pagal ATPK 176¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuotas teisingai ir jį perkvalifikuoti pagal ATPK 42⁴ straipsnio 3 dalį nėra pagrindo.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Vilniaus rajono PK Nemenčinės policijos nuovados viršininko 2016 m. birželio 15 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog A. P. administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 176¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl panaikinti skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. P. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir UAB „T. G.“ direktorės A. P. atstovo advokato Dariaus Pinkevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.