Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriuo I. K. skundas dėl administracinės nuobaudos netenkintas ir administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142³ str. 6 d., paskirtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracijos komisijos nutarimo administracinėje byloje Nr. A11-38239 (1.1.47-T1), palikta nepakeista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-10-01 I. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. A10-48617 (1.1.47-T1) už tai, kad jis 2013-08-17 apie 1 val., vykdydamas individualią taksi veiklą, taksi automobiliu VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) teikė taksi paslaugas, t.y. vežė keleivį iš Dominikonų g. į Karaliaučiaus g., nesustabdė ir neišjungė taksometro, suteikęs taksi paslaugą, nes neturėjo grąžos iš kliento duodamos sumos. Tokia veika I. K. pažeidė LR Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 36 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142³ str. 6 d.

Skunde taip pat nurodoma, kad Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 36 p. numatyta, kad taksometras sustabdomas suteikus taksi paslaugą, o išjungiamas – keleiviui sumokėjus taksometro rodomą sumą. Kadangi keleivis už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, taksometras nebuvo išjungtas. Byloje teismui apklausiant liudytoją V. M., ši nurodė, kad vairuotojas galėjo su keleiviu susitarti žmogiškai ir iki artimiausio objekto keleivį nuvežti su išjungtu taksometru, t.y. padarant administracinį teisės pažeidimą. Visų šių aplinkybių teismas nevertino ir konstatavo aplinkybę, kad vairuotojas nestabdė ir neišjungė taksometro, tuo pažeisdamas minėtas taisykles. Nubaustasis taip pat papildomai atkreipia dėmesį, kad keleivis pasiekus kelionės tikslą iš tikrųjų jam nepadavė 100 Lt nominalo kupiūros, tik nurodė, kad gali paduoti arba 16 Lt arba 100 Lt viena kupiūra, o pinigus padavė tik atvykus policijos pareigūnams.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad I. K. neigia savo kaltę administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 142³ str. 6 d., padarymu.

ATPK 142³ str. 6 d. numatyta, kad Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių, patvirtintų Susisiekimo ministerijos, pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame straipsnyje, užtraukia baudą nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracijos komisijos 2013-10-24 nutarimu I. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142³ str. 6 d. ir nubaustas 75 Lt bauda.

Nors apeliantas neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė yra pripažinta ir įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma.

Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad liudytojas L. P. nurodė, po darbo išsikvietė taksi. Atvažiavus prie namų, taksistui davė 100 Lt. Pastarasis pasakė, kad neturi grąžos, todėl pasiūlė važiuoti pasikeisti į kebabinę. Liudytojas nurodė, kad gali taip padaryti, tačiau ne už jo sąskaitą. Tuomet išgirdo, kad taksistas privalo turėti grąžos tik iš 50 Lt. Vairuotojas atsisakė važiuoti, nors pinigai buvo paduoti, todėl iškvietė policiją. Iš rankų kupiūros vairuotojas nematė, jis laikydamas rankoje 100 Lt kupiūrą klausė, ar turės grąžos. Kol ginčijosi, taksometras buvo sustabdytas, tačiau neišsprendus ginčo vėl buvo įjungtas. Teigė, kad taksi naudojasi dažnai, ne kliento pareiga yra užtikrinti smulkių pinigų turėjimą.

Analogiškas įvykio aplinkybes L. P. nurodė ir pirminiame paaiškinime (b. l. 10).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo L. P. parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Byloje nėra duomenų, kad minėtas liudytojas anksčiau būtų pažinojęs apeliantą, siekė jį apkalbėti ar būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos liudytojas L. P. teismo posėdžio metu buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 32).

Taip pat pažymėtina, kad skundžiamame nutarime yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, nes motyvuojamojoje dalyje vietoj liudytojo L. P. nurodoma liudytojo V. M. pavardė, kuris administracinio teisės pažeidimo byloje apklaustas nebuvo bei teismo posėdyje nedalyvavo.

Liudytoja apklausta V. M. teismo posėdyje parodė, kad keleivis nevengė atsiskaityti. Keleivis nėra įpareigotas turėti smulkių pinigų, o prastova skaičiuojama, kai keleivis paprašo palaukti arba keleiviui vėluojant. Kelionė buvo pasibaigusi, todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti prastovą. Tai turėjo būti geranoriškas problemos išsprendimas.

Iš I. K., apklausto teismo posėdyje, parodymų matyti, kad jis vežė L. P. taksi automobiliu. Keleivis griežtai atsisakė keisti pinigus ir reikalavo daryti tai nemokamai. Įvažiuojant į kiemą keleivis nurodė, kad turi 16 Lt ir 100 Lt. Jis privalo pinigus paimti, bet tų pinigų net nematė. Mano, kad reikia paduoti tiek pinigų, kiek reikia. Nėra norminio teisės akto, kuris įpareigoja jį turėti grąžos. Jis grąžos neturėjo, pasiūlė važiuoti į kebabinę, kad duotų grąžos. Taksometrą sustabdė, kai sustojo. Keleivis taip pat atsisakė važiuoti į bankomatą nuimti pinigus.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos bei Vilniaus miesto apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl I. K. kaltės, padarius ATPK 142³ str. 6 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. K. teigia, kad pažeidimo, už kurį yra nubaustas, nepadarė, šį pažeidimą užfiksavo administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Vilniaus m. savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė V. M..

Kaip teisingai konstatavo apylinkės teismas, kritiškai vertintinas apelianto teiginys, kad keleivis, taksi vairuotojui neturint grąžos, turi savo lėšomis atlyginti vairuotojui turėtas išlaidas dėl pinigų keitimo. Tokia situacija prieštarautų Keleivių vežimo lengvaisiais taksi automobiliais 36 punkto nuostatoms, numatančioms, kad taksometras sustabdomas ir keleivis už kelionę sumoka jį nuvežus į vietą. I. K. taksi vairuotoju dirba nuo 2012 m., todėl jam yra žinomos keleivių vežimo sąlygos bei apmokėjimo už suteiktas paslaugas tvarka. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas praeityje jau buvo baustas už analogišką administracinį teisės pažeidimą.

Dėl to I. K. argumentus, kad keleivis pats privalo susimokėti už prastovą, teismas pagrįstai įvertino kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad I. K. 2013-08-17 apie 1 val., vykdydamas individualią taksi veiklą, taksi automobiliu VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) teikė taksi paslaugas, t.y. vežė keleivį iš Dominikonų g. į Karaliaučiaus g., nesustabdė ir neišjungė taksometro, suteikęs taksi paslaugą, nes neturėjo grąžos iš kliento duodamos sumos. Tokia veika I. K. pažeidė LR Susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 36 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142³ str. 6 d.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad I. K. pažeidimas, numatytas ATPK 142³ str. 6 d., yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, nagrinėdamas skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimo, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimas yra teisėtas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarimą nepakeistą ir I. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.