Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2026-03-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-65-477/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-03-26
Bylos Nr.
1-65-477/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48974-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimvydas Žukauskas
Kaltinamasis
A. Š.
Nukentėjusysis
R. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-65-477/2026Proceso Nr. 1-01-1-48974-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.3; 1.2.4.4.2.8; 2.1.10.1(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 26 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Rimvydas Žukauskas,sekretoriaujant Jolantai Veličkienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Kajutytei - Šipelienei,kaltinamajam A. Š.,jo gynėjui adv. Romanui Bareikai,nukentėjusiajam R. G.,jo atstovui adv. pad. Valdui Levinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. m. gruodžio 16 d., apie 17.32 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 7, blaivus, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesiėmė visų būtinų priemonių kitų eismo dalyvių saugumui užtikrinti, Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimą, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į pėsčiųjų perėją įžengusį pėsčiąjį R. G., Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą, t. y. nepasirinko važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo, ko pasekoje partrenkė pėsčiųjų perėja bėgusį pėsčiąjį R. G., kuriam dėl kūno sumušimo, pasireiškusio pakaušio žaizda su aplinkinių minkštųjų audinių kraujosruva, kairio kelio sąnario medialinio kolateralinio raisčio daliniu plyšimu bei kairio kelio priekinio ir užpakalinio kryžmeninių raiščių patempimu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo R. G. sveikata. Šiais veiksmais A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamais kaltu teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir nurodė, kad nepastebėjo nukentėjusiojo pėsčiųjų perėjoje ir ji partrenkė. Dėl padaryto gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, sudarė su juo su juo taikos sutartį, pilnai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. G. patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido, sutinka, jog kaltinamasis būtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasi pilnai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, padaryta nusikalstama veika nėra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, nukentėjusysis, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

2024-12-18 ir 2025-11-04 įtariamojo A. Š. parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2024 m. gruodžio 16 d., apie 17.20 val., važiavo (duomenys neskelbtini), pavadinimo nežino, link (duomenys neskelbtini). Važiavo savo automobiliu „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas, buvo prisisegęs saugos diržą, važiavo apie 30-40 km/h greičiu. Šiuo automobiliu jis naudojasi nuo 2024 m. vasario mėnesio, dažnai vairuoja šį automobilį. Vairuotojo pažymėjimą turi virš 40 metų, dažnai vairuoja automobilius. Jis kartais būdavo Zarasuose, žino, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ yra pėsčiųjų perėja. Tą vakarą lynojo lietus, jis buvo įjungęs trumpąsias žibinto šviesas ir pamatė tokį vaizdą, kad ant jo vairuojamo automobilio variklio dangčio guli pėsčiasis, kuris, kaip suprato, ėjo/bėgo iš kairės, o ant jo automobilio variklio dangčio pažeidimas yra dešinėje pusėje, kliudė labiau automobilio dešine puse. Iki partrenkimo jis nepastebėjo pėsčiojo. Kai pėsčiasis gulėjo ant jo automobilio dangčio, jis iš karto sustabdė automobilį, aišku, kažkiek pavažiavo, nežino, kiek metrų, bet gal kokius 8 m ir tas žmogus nuslydo nuo variklio dangčio ant žemės. Tada jis išlipo iš automobilio, tuo metu jau priėjo kiti žmonės. Pamatė, kad partrenktas žmogus gulėjo kojomis ant kelio, iš dešinės pusės, pagal jo važiavimo kryptį. Žmogus gulėjo skersai, jo galva buvo ant pievutės, kuri yra, kai baigiasi kelias. Tada jis su jam nepažįstamais žmonėmis patraukė šiek tiek to vyro galvą nuo pievutės ant kelio, nes jo galva gulėjo baloje. Kažkas kalbino tą žmogų, žmogus sakė, kad jam šalta, buvo sąmoningas. Vyrui iš burnos jautėsi alkoholio kvapas. Kažkas paklausė, kiek išgėrei, į ką vyras atsakė, kad daug, kad vartoja alkoholį visą dieną. Po to apsaugos darbuotojas jam pasakė, kad pėsčiasis bėgo per pėsčiųjų perėją. Jis pats iki partrenkimo to žmogaus nepastebėjo. Be to, po įvykio sužinojo, kad priešpriešais jį važiavęs automobilis buvo sustojęs praleisti pėsčiojo, kuris per pėsčiųjų perėją ėjo ar bėgo (jis pats nematė, bet jam sakė kiti žmonės, kad bėgo) jam iš kairės, pagal jo važiavimo kryptį. Jis pats nežino, kaip taip galėjo būti, kad nepastebėjo pėsčiojo, nepastebėjo prie perėjos priešpriešais sustojusio automobilio, tai buvo akimirka. Po kurio laiko atvažiavo policija, greitoji medicinos pagalba, teikė pagalbą, bet nežino kokie sužalojimai buvo nustatyta pėsčiajam. 2025-11-04 apklausos metu A. Š. parodė, kad pėsčiasis tikrai bėgo per pėsčiųjų perėją, nes apsaugos darbuotojas įvykio dieną jam sakė, kad pėsčiasis bėgo per perėją, nes apsaugos darbuotojas tai matė per vaizdo kameros įrašą. Įvykio dieną pėsčiųjų perėja nebuvo apšviesta, buvo tamsu, tik, važiuojant iš Utenos miesto, stovi stulpas ir buvo šiek tiek apšviesta, o važiuojant nuo Zarasų miesto centro apšvietimo prie pėsčiųjų perėjos nėra. Gailisi, kad partrenkė pėsčiąjį, tai padarė netyčia, nepastebėjo jo (2 t., b. l. 72-73, 81).

2024-12-20, 2025-03-12 ir 2025-08-14 nukentėjusiojo R. G. parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2024 m. gruodžio 16 d., apie 17.30 val., žino, kad jam reikėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini). Tą dieną jis buvo išgėręs alkoholio, bet jautėsi gerai. Jis buvo apsirengęs pilkos spalvos kelnėmis, juodos spalvos sportbačiais, raudonos spalvos striuke. Prisimena, kad vienas priėjo prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra einant į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kad jam iš kairės pusės sustojo automobilis, suprato, kad jį praleidžia. Jis padėkodamas pakėlė ranką, neprisimena, kurią, bet gal dešinę ir įžengė į perėją, o kas buvo toliau, neprisimena. Neprisimena, ar jis ėjo ar bėgo per perėją. Atsipeikėjo Utenos ligoninėje. Gydytojas sakė, kad jį partrenkė automobilis. Jis pats tikrai nepamena partrenkimo, nieko nepamena, todėl apie tai nieko negali pasakyti. Jį apžiūrėjo gydytojai, darė rentgeną, nustatė, kad lūžių nėra, todėl kitą dieną po įvykio jis buvo išleistas gydytis namuose. Jam buvo nustatyta galvos trauma, didelis kairės pusės rankos ir kojos sumušimas. Labai skaudėjo kairįjį petį. Taip pat jo dešinė ranka buvo mėlyna, gal tada jį partrenkė iš dešinės važiavęs automobilis, bet jis nepamena. Dėl eismo įvykio jam buvo padaryta 1821,40 eurų turtinė žala, t. y. jį vežė pas gydytojus į Vilnių, sumokėjo 40 eurų ir vežė pas gydytojus į Uteną, sumokėjo 15 eurų, prie ieškinio yra pridėjęs mokėjimo kvitus, pirko vaistus, už kuriuos sumokėjo 66,40 eurus, be to, buvo sugadinti jo drabužiai - striukė, 100 eurų vertės, kelnės, 50 eurų vertės, batai, 50 eurų vertės, taip pat dėl patirto sužalojimo jis tapo nedarbingas, negavo pajamų ir dėl to jam buvo padaryta 1500 eurų turtinė žala. Taip pat jis pateikė civilinį ieškinį 5000 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti, kadangi po patirtos avarijos negali gyventi įprasto gyvenimo būdo, yra nedarbingas, patiria išgyvenimus, iki šiol negali tęsti savo darbingos veiklos, sunkiai juda. Draudimo bendrovė sumokėjo jam dalį jo teikto civilinio ieškinio sumos, t. y. 3500 eurų neturtinės ir 43,31 eurus turtinės žalos. Todėl šiuo metu neturtinė žala yra 1500 eurų, o turtinė 1778,09 eurai. Bendrai jam padaryta 3278,09 eurų žala. Nedarbingumas jam pratęstas iki 2025 m. lapkričio mėnesio pabaigos, o paskui nežino, ar tęs nedarbingumą, ar ne. Gali būti, kad, jei su sveikata jam nebus viskas gerai, jis papildys civilinį ieškinį (1 t., b. l. 95-96, 120-121, 135-136).

2024-12-19 liudytojo N. Š. parodymais, kuriuose jis parodė, kad maždaug prieš keletą dienų iki šios dienos, kai yra apklausiamas, tiksliai dienos neprisimena, žino, kad 2024 m. gruodžio mėnesį, maždaug tarp 17.00 ir 18.00 val., tiksliai valandų neprisimena, jis vienas važiavo automobiliu „Nissan X-trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, asfaltas buvo drėgnas. Važiuodamas prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, prie ten esančios pėsčiųjų perėjos pamatė, kad prieš jį važiavęs lengvasis automobilis pradėjo stabdyti savo transporto priemonę prieš pėsčiųjų perėją ir sustojo. Jis privažiavęs arčiau to automobilio, kuris buvo priekyje jo, taip pat sustojo. Negali tiksliai pasakyti, kuriuo momentu sustojo, t. y. ar iki pėsčiojo partrenkimo, ar po to. Pamatė, kad per pėsčiųjų perėją sparčiu žingsniu eina žmogus su raudonos spalvos striuke. Žmogus ėjo nuo kebabinės į parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pusę. Pamatė, kad priešpriešais jo buvo matomi automobilio žibintai ir tuomet išgirdo smūgį. Paties pėsčiojo partrenkimo kito automobilio nematė, gal dėl to, kad švietė to priešpriešais (priešais jo važiavimo juostą) atvažiuojančio automobilio žibintai, bet tikrai išgirdo smūgio garsą, suprato, kad buvo partrenktas pėsčiasis. Tai suprato dėl to, kad tik matė, kad greitu žingsniu per pėsčiųjų perėją ėjo žmogus ir staiga, po smūgio, jo neliko. Po jo išgirsto smūgio, pamatė, kad jam iš kairės pusės verčiasi žmogus ir nukrenta į kairėje pusėje esančią šalikelę ar kelkraštį (jam iš kairės pusės). Arti priėjęs nebuvo, bet matė, kad žmogus gulėjo arčiau kairės pusės (pagal jo važiavimo kryptį) bordiūro. Nematė, kokioje padėtyje gulėjo žmogus. Negali pasakyti, ar automobilio vairuotojas, kuris partrenkė pėsčiąjį, iki įvykstant partrenkimui, stabdė ar ne savo automobilį, viskas įvyko greitai. Mano, kad po įvykio tikrai stabdė, nes automobilis sustojo. Tada pamatė, kad priekyje jo stovėjusio automobilio vairuotojas buvo išlipęs iš automobilio, vaikščiojo prie jo automobilio, kvietė pagalbą. Po kurio laiko atvažiavo policija ir GMP. Jis nekalbėjo su tuo vyru, kuris partrenkė pėsčiąjį. Nežino, kaip tai įvyko, kad partrenkė. Kiti žmonės kalbėjo, kad pėsčiasis bėgo per pėsčiųjų perėją, tačiau jam tai nelabai matėsi, tik matė, kad žmogus praėjo greitu žingsniu prieš automobilį, kuris stovėjo priešais jį, tikrai skubėjo (2 t., b. l. 50-51).

2024-12-20 liudytojo R. J. parodymais, kuriuose jis parodė, kad 2024 m. gruodžio 16 d., apie 17.28 ar 17.29 val., jis vienas važiavo automobiliu „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavo prie pėsčiųjų perėjos, kuri yra (duomenys neskelbtini). Važiuodamas iš toliau (važiavo link (duomenys neskelbtini)), pamatė, kad prie pėsčiųjų perėjos stovi vienas asmuo. Matė, kad jis buvo apsirengęs raudonos spalvos striuke. Jis sustojo prie pėsčiųjų perėjos, negali pasakyti, koks atstumas buvo iki pėsčiųjų perėjos linijos, gal kokie 2 m, kad praleisti pėsčiąjį. Matė, kad asmuo, apsirengęs raudonos spalvos striuke, įžengė į perėją, kitų žmonių, norinčių eiti per perėją, nebuvo. Asmuo pradėjo eiti link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, ėjo per perėją nuo (duomenys neskelbtini) pusės link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Asmuo ėjo greitu žingsniu, negali įvertinti, ar tai buvo jo ėjimas ar bėgimas, bet tikrai ėjo greitu žingsniu. Matė, kad eidamas asmuo pakėlė ranką, nežino, kurią, nelabai kreipė dėmesio, kur tuo metu buvo nukreiptas jo veidas. Matė, kad nuo miesto centro pusės artėja automobilis, kuris, artėdamas prie perėjos, nestabdė. Tada pamatė, kad priešpriešais atvažiuojančio automobilio vairuotojas priekine automobilio dalimi partrenkė pėsčiąjį. Matė, kad partrenkimas įvyko kitoje eismo juostoje, nei jis stovėjo, t. y. partrenkimas įvyko pėsčiųjų perėjoje. Po smūgio pamatė, kad pėsčiąjį nuo smūgio pakėlė į orą ir pėsčiasis po partrenkimo nugriuvo. Pėsčiąjį partrenkusio automobilio vairuotojas savo vairuojamą automobilį sustabdė jau už pėsčiųjų perėjos (pagal to automobilio važiavimo kryptį). Matė, kad po smūgio pėsčiasis nugriuvo galva ant bordiūro, o kūnas buvo ant kelio, gulėjo ant nugaros, nes jam matėsi veidas. Jis buvo priėjęs arčiau, nes, kai pamatė, kad įvyko partrenkimas, iš karto skambino bendruoju pagalbos centro (toliau – BPC) numeriu ir iškvietė pagalbą. BPC operatorė klausė, ar asmuo gyvas, todėl jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie pėsčiojo, jam pasirodė, kad asmuo buvo be sąmonės. BPC operatorė klausinėjo, koks automobilis partrenkė, jo valstybinių numerių, tai, kol jis kalbėjo su operatore, pamatė, kad jau buvo susirinkę žmonės, atvažiavusi policija, o žmogus jau gulėjo šiek tiek kitaip, t. y. jo galva buvo jau ant kelio, ne ant bordiūro. Galimai pėsčiąjį kas nors patraukė, tiksliau jo galvą patraukė nuo bordiūro. Matė, kad automobilis, kuris partrenkė pėsčiąjį, buvo „Subaru Forester“. Jis nekalbėjo su to automobilio vairuotoju, nežino, kaip tai įvyko, kad jis partrenkė pėsčiąjį. GMP važiavo ilgai. Po tam tikro laiko policijos pareigūnai leido jam išvažiuoti. Kai jis išvažinėjo, atvažiavo GMP. Kol buvo laukiama GMP, matė, kad pėsčiasis buvo paguldytas ant pleduko (2 t., b. l. 56-57).

2024-12-16 - 2024-12-19 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėta kelių eismo įvykio vieta, esanti pietryčių kryptimi (duomenys neskelbtini). Apžiūra atliekama tamsiu paros metu, gatvėje esant naktiniam apšvietimui, naudojant papildomus įvairius dirbtinio apšvietimo šaltinius. Policijos pareigūnai fiziškai ir vizualiai saugo kelių eismo įvykio vietą. Gatvės danga asfaltas, paviršius šlapias, be defektų. Gatvės ruožas yra atvira vietovė, nėra gamtinių ar dirbtinių matomumą ribojančių kliūčių. Automobilio ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio (gatvės) ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, schemoje bei matavimo duomenų lentelėje. Matuojama naudojant bazinės linijos matavimo metodą. XO taškas pažymėtas kelio viduryje ant horizontalaus kelio ženklinimo linijos, žyminčios priešingų krypčių transporto srautų atskyrimą keliuose (gatvėse) pietryčių kryptimi. Bazinė linija - koordinačių ašis XO, pratęsta palei kelio (gatvės) vidurį tai yra ženklinimo linijos, žyminčios priešingų krypčių transporto srautų atskyrimą keliuose (gatvėse) pietryčių kryptimi (žr. nuotraukas Nr. 1 - 5). Koordinačių ašių (+) zona - kelio dalis į dešinę nuo bazinės linijos, (-) zona - kelio dalis į kairę nuo bazinės linijos (žr. schemą). Gatvės dešinėje pusėje yra įrengti naktinio apšvietimo stulpai, o ant stulpų dar yra pritvirtinti šviečiantys gatvės papuošimai. Apžiūros metu gatvės apšvietimas veikia, šviečia. Pėsčiųjų perėja yra paženklinta skersai gatvės važiuojamosios dalies linija 1.13.1 „Zebras“. Yra įrengti kiekvienoje gatvės pusėje po vieną kelio ženklą Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“. Prie pat pėsčiųjų perėjos yra gatvės apšvietimo stulpas, kuris šviečia ir pėsčiųjų perėja yra apšviesta. Kadangi gatvės apšvietimas įrengtas gatvės dešinėje pusėje, tai daugiau ir ryškiau yra apšviesta gatvės ir pėsčiųjų perėjos dešinė pusė (žr. nuotraukas Nr. 1 - 5). Gatvės viduryje, pietryčių kryptimi ant horizontalaus kelio ženklinimo linijos, žyminčios priešingų krypčių transporto srautų atskyrimą keliuose, yra bazinės linijos pradžios taškas XO (žr. nuotraukas Nr. 1 - 2). Dešinėje gatvės pusėje, pietryčių kryptimi, už pėsčiųjų perėjos, apie 5,60 m atstumu, stovi lengvasis automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris schemoje pažymėtas raide „A“ (žr. nuotraukas Nr. 6 - 9). Lengvojo automobilio priekinė dalis nukreipta pietryčių kryptimi, o galinė dalis šiaurės vakarų kryptimi. Lengvojo automobilio kairė galinė ašis yra „A.1“, o kairė priekinė ašis „A.2“ (žr. nuotrauką Nr.10/ žr. schemą). Šalia automobilio kairės pusės priekinės ašies ant asfalto guli plastikinė automobilio detalės šukė, kuri schemoje pažymėta Nr. 1 (žr. nuotraukas Nr. 11 - 12/ žr. schemą). Automobilio detalės šukė paimta, supakuota į pakuotę Nr. 1 ir užplombuota plomba „POLICIJA 254377“. Gatvės dešinėje pusėje, pietvakarių kryptimi, ant žolės, šalia šaligatvio borto, yra rusvos spalvos medžiagos, panašios į kraują, dėmė, kuri schemoje pažymėta Nr. 2 (žr. nuotraukas Nr. 13 - 14/ žr. schemą). Laboratoriniam biologiniam tyrimui paimtas medžiagos, panašios į kraują, ėminys, supakuotas į pakuotę Nr. 2 ir užplombuotas plomba „POLICIJA 254378“. Toliau gatvės viduryje, pietryčių kryptimi, ant horizontalaus kelio ženklinimo linijos, žyminčios priešingų krypčių transporto srautų atskyrimą keliuose, yra bazinės linijos pabaigos taškas XP (žr. nuotraukas Nr. 15 - 16). Nuo bazinės linijos pabaigos taško XP grįžtame, tęsiame kelių eismo įvykio vietos apžiūrą, šiaurės vakarų kryptimi iki bazinės linijos taško pradžios XO (žr. nuotraukas Nr. 17 - 22). Kelių eismo įvykio vietos apžiūra užfiksuota pagal kriminalistinės fotografijos taisykles, būdus. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu kitų objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, nerasta. Eismo reguliavimo būdas - eismo nustatyta tvarka kelio ženklais ir horizontalaus kelio ženklinimo linijomis. Kelio dangos būklė, tipas - gatvės danga asfaltas, paviršius šlapias, be defektų. Važiuojamosios kelio dalies plotis – 12,1 m; skiriamosios juostos plotis – 6 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje - kelio ženklai Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“. Duomenys apie važiuojamosios dalies paženklinimą - siaura ištisinė linija 1.1 - priešingų krypčių transporto srautų atskyrimas; siaura brūkšninė linija 1.7 - įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietos; skersai kelio važiuojamosios dalies linija 1.13.1 „Zebras“. Kelio aplinka - gatvės ruožas yra atvira vietovė, nėra gamtinių ar dirbtinių matomumą ribojančių kliūčių. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas - dešinėje gatvės pusėje, pietryčių kryptimi už pėsčiųjų perėjos stovi lengvasis automobilis „Subaru Forester”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lengvojo automobilio priekinė dalis nukreipta pietryčių kryptimi, o galinė dalis šiaurės vakarų kryptimi. Duomenų, jog po eismo įvykio transporto priemonė būtų judinama, nėra. Padangų pėdsakų nėra. Stabdymo žymių nėra. Transporto priemonės judėjimo krypties žymės - transporto priemonės išsidėstymas po eismo įvykio, jo sugadinimai. Lengvasis automobilis „Subaru Forester”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo pietryčių kryptimi (1 t., b. l. 23-25, 27-28, 29-39).

2024-12-17 – 2024-12-19 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietoje buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis schemoje yra pažymėtas raide „A“ (žr. schemą). Automobilio kėbulo tipas yra universalas, mėlynos spalvos, penkių durų (žr. nuotraukas Nr. 1 - 8). Lengvojo automobilio kėbulo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), yra automobilio priekinės dalies kairėje pusėje, po priekiniu stiklu (žr. nuotraukas Nr. 9 - 10). Pavarų dėžė yra mechaninė, 5 bėgių. Pavarų jungimo svirtis yra neutralioje padėtyje. Biologiniam laboratoriniam tyrimui paimta nuoplova nuo vairo paviršiaus, kuri supakuota į pakuotę Nr. 1 ir užplombuota plomba „POLICIJA 254375“. Biologiniam laboratoriniam tyrimui nuo pavarų svirties paviršiaus paimta nuoplova, kuri supakuota į pakuotę Nr. 2 ir užplombuota plomba „POLICIJA 254376“. Automobilio salone ir bagažinėje yra tuščių, įvairios talpos ir įvairių vaisvandenių butelių. Automobilio priekiniame skyde yra gamyklinė garso įranga: radijo imtuvas, garso grotuvas, garsiakalbiai ir t. t. Automobilyje esantys saugos diržai yra nepažeisti. Oro pagalvės nėra išsiskleidusios. Automobilyje esantys stiklai yra neišdaužti. Automobilyje esantys priekiniai ir galiniai žibintai nepažeisti. Variklio skyriuje esančios detalės ir įrenginiai nesugadinti, savo vietose, o akumuliatorius neatjungtas. Automobilio kėbulo priekinėje dalyje yra pažeidimai: priekinis bamperis, variklio gaubtas, radiatoriaus grotelės, priekinis valstybinis numeris. Priekinio stiklo dešinės pusės apatinėje dalyje yra įskilimai stikle (žr. nuotraukas Nr. 11 – 24) (1 t., b. l. 41-42, 44-55).

Informacijos apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis išrašu, kuriame nurodyta, kad automobilio „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra A. Š. (1 t., b. l. 80).

2025-05-23 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2024 m. gruodžio 17 d. elektroniniu paštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo stebėjimo kamera yra įrengta lauke, prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), ir filmuoja lauką. Vaizdo įrašas trunka 17 sekundžių. Lauke matomas tamsus paros metas, gatvė apšviesta žibintais. Vaizdo įraše matyti parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo durys, matoma automobilių stovėjimo aikštelė, aikštelėje stovintys automobiliai. Vaizdo įrašo kairiame kampe (žiūrint į ekraną tiesiai), viršutinėje dalyje matomas pėsčiųjų perėjos ženklas. Matomi gatve važiuojantys automobiliai. Matyti, kaip iš kairės pusės (žiūrint tiesiai į vaizdo įrašą ekrane) važiuoja su įjungtais šviesos žibintais ir sustoja lengvasis automobilis, tuomet matyti, kaip per važiuojamąją dalį, iš kairės pusės į dešinę, juda pėsčiasis, apsirengęs raudonos spalvos striuke. Matoma, kad jam pajudėjus, galimai iki kelio vidurio, iš dešinės pusės atvažiuojantis automobilis priekine automobilio dalimi partrenkia pėsčiąjį, savo automobilio nestabdydamas, tačiau po smūgio automobilis sustoja. Tuo vaizdo įrašas baigiamas (1 t., b. l. 88-89).

2025-10-09 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1606 (25), kurioje nurodyta, kad eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks. Automobilis „Subaru Forester“, vairuojamas A. Š., važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) ir artėjo link nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Tuo metu per kelio važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėja, automobilio „Subaru Forester“ atžvilgiu iš kairės, judėjo pėsčiasis R. G. ir automobilis „Subaru Forester“ jį partrenkė automobilio priekinės dalies dešine puse (apie 0,6 m atstumu nuo dešinio automobilio šono). Partrenkimo metu pėsčiasis buvo užmestas ant variklio dangčio ir atsitrenkė į priekinį stiklą. Pėsčiasis po susidūrimo buvo bloškiamas į priekį žiūrint automobilio „Subaru Forester“ judėjimo kryptimi, tikėtina, į vietą, kur eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota rusvos spalvos medžiagos, panašios į kraują, dėmė. Po pėsčiojo partrenkimo automobilis „Subaru Forester“ buvo sustabdytas taip, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Apskaičiuoti, kokiu greičiu važiavo automobilis „Subaru Forester“ prieš pat eismo įvykio kilimą ir pėsčiojo partrenkimo metu, negalima. Pėsčiasis kelio ilgio atžvilgiu buvo partrenktas pėsčiųjų perėjos ribose, o kelio pločio atžvilgiu automobilio „Subaru Forester“ judėjimo eismo juostoje apie 9,2 m atstumu nuo kairiojo kelio važiuojamosios dalies krašto. Automobilio „Subaru Forester“ vairuotojas, važiuodamas nurodytu 30-40 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo, šiam judant visais ekspertinėje praktikoje naudojamais pėsčiojo judėjimo tempais. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Subaru Forester“ vairuotojo A. Š. veiksmai, - artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio, nesustojo ir nepraleido bei partrenkė per kelio važiuojamąją dalį, nereguliuojama pėsčiųjų perėja judėjusį pėsčiąjį R. G., - techniniu požiūriu, buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiasis per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją judėjo ne įprastu ėjimo, o didesniu, t. y. bėgimo tempu, tai tokie pėsčiojo R. G. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šie minėti veiksmai turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (1 t., b. l. 71-77).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad 2024 m. gruodžio 16 d., 17.51 val., A. Š. buvo blaivus (2 t., b. l. 60).

2024-12-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6266/2024 (01), kurioje nurodyta, kad R. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,15 ‰ (promilės) etilo alkoholio (1 t., b. l. 92).

2025-02-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 594/2025 (01), kurioje nurodyta, kad R. G.konstatuotas kūno sumušimas, pasireiškęs pakaušio žaizda su aplinkinių minkštųjų audinių kraujosruva, kairio kelio sąnario medialinio kolateralinio raiščio daliniu plyšimu bei kairio kelio priekinio ir užpakalinio kryžmeninių raiščių patempimu. R. G. nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina užduotyje nurodytu būdu ir laiku, nukentėjus eismo įvykio metu 2024 m. gruodžio 16 d. R. G. konstatuotas kūno sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. R. G. konstantuotas kūno sumušimas su kairio kelio raiščių pažeidimu yra būdingas eismo įvykio metu susidarantiems sužalojimams. R. G. konstatuoti sužalojimai susidarė vienos traumos metu, skirtinguose traumavimo etapuose (2 t., b. l. 6-7).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir įrodymų vertinimo

LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta tam kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK

20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta.

Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, kad dėl neatidumo ir gamtos sąlygų nepastebėjo nukentėjusiojo ir jį parbloškė pėsčiųjų perėjoje. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Taip pat kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir į bylą pateiktos Specialistų išvados, kuriose užfiksuoti nukentėjusiojo įvykio metu patirti sužalojimai, kurių padarymo mechanizmas, lokalizacija leidžia spręsti, jog nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku.

Visų aptartų byloje surinktų įrodymų, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, visuma byloje pilnai įrodyta, jog kaltinamasis vairuodamas jam priklausantį automobilį „Subaru Forester“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesiėmė visų būtinų priemonių kitų eismo dalyvių saugumui užtikrinti, Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimą, t. y. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į pėsčiųjų perėją įžengusį pėsčiąjį R. G., Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą, t. y. nepasirinko važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio ir nesustojo, ko pasekoje partrenkė pėsčiųjų perėja bėgusį pėsčiąjį R. G., kuriam dėl kūno sumušimo, pasireiškusio pakaušio žaizda su aplinkinių minkštųjų audinių kraujosruva, kairio kelio sąnario medialinio kolateralinio raisčio daliniu plyšimu bei kairio kelio priekinio ir užpakalinio kryžmeninių raiščių patempimu padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiojo R. G. sveikata. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusysis nurodė, kad jie susitaikė, kaltinamasis nukentėjusiajam atlygino žalą.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jie prisipažino padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad ji savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, darbdavio charakterizuojami teigiamai. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad A. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, A. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiuoju, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriškai įpareigojanti, įvertinus kaltinamojo asmenybę, įvykdytą nusikalstamą veiką, jos įvykdymo aplinkybes, teismas mano, kad šiuo atveju kaltinamųjų atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad jie padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo kaltinamiesiems skirti baudžiamojo poveikio priemones.

Kaltinamasis iki bylos nagrinėjimo užbaigimo, atlygino nukentėjusiojo civilinį ieškinį.

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio nutrauktinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio detalės šukė (pakuotė Nr. 1, užplombuota plomba „POLICIJA 254377“), medžiagos, panašios į kraują, ėminys (pakuotė Nr. 2, užplombuota plomba „POLICIJA 254378“), nuoplova nuo automobilio vairo paviršiaus (pakuotė Nr. 1, užplombuota plomba „POLICIJA 254375“), nuoplova nuo pavarų jungimo svirties (pakuotė Nr. 2, užplombuota plomba „POLICIJA 254376“), saugomi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 57-58).nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Kompaktinis diskas, kuriame įrašyta 2024-12-16 įvykio vietos apžiūra, kompaktinis diskas, kuriame įrašytas 2024-12-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas saugomi prisegti prie 2-o tomo bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Procesą dėl R, G. civilinio ieškinio, nutraukti.

Patvirtinti A. Š. ir R. G. sudarytą taikos sutartį ir laikyti ją įvykdytą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio detalės šukę (pakuotė Nr. 1, užplombuotą plomba „POLICIJA 254377“), medžiagos, panašios į kraują, ėminį (pakuotė Nr. 2, užplombuotą plomba „POLICIJA 254378“), nuoplovą nuo automobilio vairo paviršiaus (pakuotė Nr. 1, užplombuotą plomba „POLICIJA 254375“), nuoplovą nuo pavarų jungimo svirties (pakuotė Nr. 2, užplombuotą plomba „POLICIJA 254376“), saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 57-58).nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kompaktinį diską, kuriame įrašyta 2024-12-16 įvykio vietos apžiūra, kompaktinį diską, kuriame įrašytas 2024-12-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas saugomus prisegtus prie 2-o tomo bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Išaiškinti A. Š., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. Š., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Rimvydas Žukauskas