Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. D. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, vedęs, nedirba, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas, 2004-06-29 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. MGL (500 Lt) bauda, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. D. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2020-01-14, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šautuvą Nr. 111997, pramoninės gamybos, lygiavamzdį, dviejų šūvių, 16 kalibro, tinkamą šaudymui, TOZ BM modelio, B kategorijos šaunamąjį ginklą, pagamintą 1957 m., kuris skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais ir 12 šovinių, kurie yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkami šaudymui, medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems 16 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, kol 2020-01-14, 13.10 val., atliktos kratos metu, šį šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Apklaustas kaltinamuoju G. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad maždaug prieš 20 metų kažkoks senukas jam atidavė šautuvą ir dėžutę su 12 šovinių. Tuo metu jis buvo jau pilnametis ir automobiliu šautuvą ir šovinius parsivežė į tėvų namus. Jis juos parsinešė į namus ir laikė tėvų garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Šautuvą ir šovinius laikė be jokio tikslo. Nei karto šiuo šautuvu ir šoviniais nepasinaudojo. Apie šautuvą pamiršo ir nepasinaudojo galimybe jį atiduoti policijos pareigūnams kai buvo paskelbtas grąžinimas nesukeliant atsakomybės. Leidimo laikyti šaunamąjį ginklą ir šovinius neturi. Žinojo, kad be leidimo jų laikyti negalima. 2020 m. pradžioje buvo atlikta krata ir jos metu buvo rastas šautuvas ir šoviniai. Tik tada jis prisiminė apie tėvų garaže paliktą šautuvą ir šovinius. Prašė jį atiduoti pagal laidavimą be užstato žmonos I. D. priežiūrai.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis G. D. prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Asmuo, prašomas skirti laiduotoju I. D. paaiškino, kad vyras nuoširdžiai pergyveno dėl savo neapgalvoto elgesio. Ji su vyru sutaria gerai, yra jam autoritetas ir gali padaryti teigiamą įtaką bei atgrasyti nuo nusikalstamų veikų. Prašė taikyti laidavimą be užstato.

Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tėvų sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) jis su broliu G. turi garažą, kuriame remontuoja automobilius. Maždaug prieš 10 metų, o gal ir daugiau, G. iš kažkur parsinešė šautuvą. Iš pradžių išardytą šautuvą matė kitame sodyboje esančiame garaže. Tuo metu dar nežinojo, kam priklauso šis šautuvas. Vėliau G. pats pasisakė, kad šautuvas priklauso jam. Kokiomis aplinkybėmis ir iš kur G. gavo šį šautuvą jam nepasakojo. Kratos metu rasti šoviniai taip pat priklausė G. Du šoviniai buvo rasti prie šautuvo, o kiti lentynoje esančioje dėžutėje. Prieš tai visi šoviniai buvo dėžutėje, tad kažkuriuo metu G. išsiėmė du šovinius ir juos pasidėjo prie ginklo. Antrame garažo aukšte įrengtoje sporto salėje jis kartais sportuodavo, tačiau būdamas ten G. šautuvo nematydavo. Kur jis tiksliai jį ir šovinius laikė paslėpęs, nežino. Šautuvas sporto salėje, kur ir buvo rastas kratos metu, atsirado praėjusį savaitgalį. Kad G. turi šautuvą ir šovinius, žinojo tik jis, tačiau jų jis su broliu . nelaikė ir jie jam nepriklausė (b.l.83-87).

2020-01-14 kratos protokolu, kuriame nurodyta, kad D. D. gyvenamojoje vietoje - name ir jo pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu garažo antrame aukšte rastas ir paimtas šaunamasis ginklas bei du šoviniai, o garažo pirmame aukšte esančioje lentynoje dėžutė su dešimt šovinių (b.l. 41-45).

2020-02-09 specialisto išvada Nr. IBPS-V-356929-20, kurioje nurodyta, kad 2020-01-14 kratos metu (duomenys neskelbtini), tirti pateikti: šautuvas Nr. 111997 yra pramoninės gamybos, lygiavamzdis, dviejų šūvių, 16 kalibro, tinkamas šaudymui, TOZ BM modelio, B kategorijos šaunamasis ginklas, pagamintas 1957 m. ir kuris skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais; 12 šovinių yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 16 kalibro, centrinio skėlimo, tinkami šaudymui, medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems 16 kalibro, B kategorijų lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams; pateiktais šoviniais šaudyti iš tirti pateikto šautuvo galima (b.l.52-59).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis neteisėtai įgijo ir laikė 16 kalibro, lygiavamzdį šautuvą ir 12 šovinių. Darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo G. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

4Kaltinamasis G. D. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai. Minėti G. D. veiksmai kėlė didelį pavojų visuomenės saugumui. Tokiais savo veiksmais G. D. ignoravo įstatymų reikalavimus ir buvo visiškai abejingas galimoms labai skaudžioms tokio savo neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmėms, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia turėti ginklą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad G. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas už nesunkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra pagrindas manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų. G. D. prašė perduoti jį pagal laidavimą žmonos I. D. priežiūrai.

Nustačius visas būtinas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, būtina įvertini, ar asmuo, siekiantis būti laiduotoju, yra tinkamas ir ar gali daryti teigiamą poveikį kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. D. nebuvo teista, administracine tvarka nebausta, dirba, charakterizuojama teigiamai, be to, paaiškino, kad ją su kaltinamuoju sieja glaudūs santykiai, ji yra jo žmona, vyras ją gerbia ir jos klauso. I. D. nurodė, kad ji sutinka laiduoti už G. D. ir tvirtina, kad jam darys teigiamą įtaką. Nurodytos aplinkybės rodo, kad I. D. yra verta teismo pasitikėjimo bei turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam G. D., jį stebėti ir kontroliuoti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamasis G. D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimo terminas nustatytinas mažesnis už vidurkį. Atsižvelgiant į laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. G. D. skirtina BK 71 straipsnyje nustatyta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad G. D. dirba pagal verslo liudijimą ir dėl pandemijos negali vykti savo veiklos, nustatytinas 10 MGL dydžio įmokos dydis.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Dėl šių priežasčių šautuvas ir šoviniai konfiskuotini.

Dėl kardomosios priemonės

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir perduoti jį pagal laidavimą be užstato I. D. 1 (vienerių) metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi skirti 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuoti šautuvą ir 12 šovinių, perduodant juos Ginklų fondui.

G. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.