Kauno apylinkės teismo nutartis

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) atstovei Gretai Rimkienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. birželio 25 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam S. K. panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti bausmę, paskirtą 2021 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, kadangi asmuo nesilaiko teismo skirtą įpareigojimo nustatytu laiku būti namuose ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

S. K. 2021 m. balandžio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, per visą bausmės atidėjimo laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, kai tai susiję su darbu ar mokslu, gydytis priklausomybės ligas, per visą bausmės atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per visą bausmės atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per tris mėnesius išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Probacijos pabaiga – 2024 m. gegužės 3 d.

Probuojamasis S. K. į Probacijos tarnybos registrą įrašytas 2021 m. gegužės 12 d. 2021 m. gegužės 19 d. supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų ir probacijos sąlygų nevykdymą. Asmuo supažindintas su Individualiu probuojamojo planu, atsiskaitymo už pareigų vykdymą tvarka. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė (86 balai). Probleminės sritys: teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais, mąstymas ir elgesys.

Bausmės vykdymo atidėjimo metu informacijos apie naujai pradėtus ikiteisminius tyrimus negauta, patikrinus administracinių nusižengimų registrą naujų administracinių nusižengimų nefiksuota. Teismo skirto įpareigojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo nevykdymo atvejų nenustatyta. Dėl teismo skirto įpareigojimo gydytis priklausomybės ligas asmuo 2021 m. gegužės 6 d. pristatė pažymą iš Respublikinio priklausomybės ligų centro, kurioje pateikta informacija jog asmuo yra gydomas pagal ilgalaikę pakaitinę farmakoterapinę programą metadonu bei, kad miego ir nerimo korekcijai yra skiriami vaistai Lorazapami 2,5 mg po 1 tab./p.

Nuteistasis iki 202 m. rugpjūčio 4 d. turi pradėti dirbti bei atlikti 60 valandų nemokamų darbų. Tačiau asmuo vis dar registruojasi Užimtumo tarnyboje ir kol kas n nei vienos nemokamų darbų valandos neatliko.

Taip pat nuteistasis du kartus buvo nerastas namuose – 2021 m. birželio 2 d., 23.04 val. ir 2021 m. birželio 15 d., 0.08. Dėl abiejų šių atvejų S. K. pateikė paaiškinimus. Pirmąjį kartą jis paaiškino, kad namuose nebuvo rastas, nes susipyko su drauge, jam teko palikti namus ir išeiti gyventi į deklaruotą gyvenamąją vietą. Dėl pirmojo karto jis buvo įspėtas ir jam dar kartą išaiškintos teisinės pasekmės, pasiūlyta psichologo pagalba, tačiau jos nuteistasis atsisakė. Antruoju atveju S. K. paaiškino, kad namuose patikrinimo metu buvo, tačiau prieš miegą išgėrė jam paskirtų vaistų Lorazapami 2,5 mg, dėl jų poveikio negirdėjo nei telefono skambučio, nei beldimo į duris. Dėl šio pažeidimo nuteistasis buvo dar kartą įspėtas ir suintensyvinta jo kontrolė bei priežiūra, tačiau jis išvadų nepadarė ir 2021 m. birželio 22 d. atvyko į Kauno regiono skyrių būdamas neblaivus, patikrinus alkotesteriu rezultatas buvo 0,35 promilių girtumas ir taip nuteistasis pažeidė teismo skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Probacijos tarnybos atstovas teikimą palaikė, prašė jį tenkinti.

Pats nuteistasis posėdžio metu paaiškino, kad viskas buvo taip, kaip paaiškino atstovė, į namus neįsileido darbuotojų, nes pirmą kartą buvo išvytas draugės, o antrą kartą – miegojo išgėręs vaistų. Gailisi padaręs pažeidimus, prašo teikimo netenkinti.

Prokuroras prašė teikimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

BK 75 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas), kuriame nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Už probacijos sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas, probacijos tarnybų teikimu, priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų ir nuteistojo pasiuntimo atlikti realią laisvės atėmimo bausmę ar likusią jos dalį, turi atsižvelgti į visas aplinkybes, susijusias su nuteistuoju bei visais atvejais spręsti ar dar įmanoma bausmės vykdymo atidėjimo, ar lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų tikslus pasiekti nesiunčiant nuteistojo bausmės atlikti realiai ar atlikti likusią bausmės dalį.

Pats nuteistasis prašė teikimo netenkinti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistojo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracine tvarka jis nebaustas.

Atkreipiamas Probacijos tarnybos dėmesys į tai, jog Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).

Teismas mano, kad šiuo metu dar nėra pagrindo taikyti pačios griežčiausios probacijos sąlygų nevykdymo pasekmės – probacijos panaikinimo ir pasiųsti nuteistąjį atlikti laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), suteikti asmeniui galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Probacijos procese, atsižvelgiant į Probacijos įstatyme numatytus probacijos principus, turi būti įgyvendinta reali probuojamojo kontrolė, turi būti veikiama atsižvelgiant į tikslus ir pasikeitusią gyvenimo situaciją, probuojamajam turi būti teikiama pagalba, kartu su nuteistuoju ieškoma išeičių, kad bausmės ir probacijos tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. S. K. būtina ypatingą dėmesį skirti jo elgesio keitimui, o ne represinių priemonių taikymui. Probacijos įstatyme nustatytos įvairios resocializacijos formos, kaip antai, rizikos mažinimo ir kriminogeninių veiksnių šalinimo priemonių vykdymas; individualus ir grupinis darbas su probuojamuoju siekiant motyvuoti ir skatinti jo gebėjimus gyventi nenusikalstant ir probuojamojo socialinę integraciją; probuojamojo dvasinių ir socialinių poreikių tenkinimas; socialinė pagalba sprendžiant probuojamojo asmenines ir socialines problemas; socialinių įgūdžių lavinimas; elgesio pataisos programų įgyvendinimas; individuali ar grupinė psichoterapija; psichologinė pagalba; atkuriamojo pobūdžio priemonių taikymas siekiant sutaikyti probuojamąjį ir nukentėjusįjį ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Pažymėtina ir tai, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju probacijos tikslai, t. y. užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), S. K. atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės , juo labiau, kad ir prižiūrimas nuteistasis bus pakankamai ilgą laiką – iki 2024 m. gegužės 3 d.

Kartu teismas atkreipia nuteistojo dėmesį ir įspėja, kad likusiu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis turėtų elgtis itin rūpestingai, vykdyti teismo skirtus įpareigojimus ir bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia Probacijos tarnyba. Priešingu atveju, Probacijos tarnyba turi teisę ir pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsniu, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimo dėl S. K. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir bausmės vykdymo, netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.