Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis pakeistas – pripažinta A. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupe. A. S., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, sugriežtinta laisvės atėmimo bausmė iki dvejų metų šešių mėnesių; vadovaujantis BK 64 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams su 750 Lt (6 MGL dydžio) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas ir T. J., apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe ir pagriežtino bausmę, tačiau jis kasacine tvarka nesiskundžia.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su T. J., 2006 m. rugsėjo 14 d., apie 20.30 val., iš anksto susitarę, prie mokyklos, esančios Vilniuje, Trakų g. 47, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, pastūmė R. L. ir šiai nukritus ant žemės iš rankų išplėšė rankinuką su jame buvusiais daiktais, taip padarė nukentėjusiajai 1438 Lt turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs nukentėjusiosios bei kaltinamųjų A. S. ir T. J. parodymus, konstatavo, kad vienas iš kaltinamųjų stūmė nukentėjusiąją, pargriovė ją ant žemės, o po to abu išplėšė jai iš rankų rankinę su daiktais, ir abiejų veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Skirdamas A. S. už šį nusikaltimą septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis teistas ir vėl padarė naują smurtinį nusikaltimą, praėjus gan neilgam laiko tarpui po ankstesnių teistumų, nedirbo, taip pat atsižvelgė į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog pripažino savo kaltę, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą (nuteistasis A. S. atsisakė savo apeliacinio skundo), Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo nuosprendį pakeitė, pripažino nuteistųjų A. S. ir T. J. sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe, ir abiem sugriežtino bausmes. Pripažindama nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, kolegija motyvavo tuo, jog iš nukentėjusiosios ir abiejų nuteistųjų parodymų matyti, kad jie susitarė įvykdyti nusikaltimą, jį tęsė ir baigė abu būdami vykdytojai, ir tai visiškai atitinka BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendrininkų grupės požymius, todėl pirmosios instancijos teismas, aprašomojoje nuosprendžio dalyje konstatavęs, kad A. S. ir T. J. veikdami kartu iš anksto susitarę pagrobė svetimą turtą, turėjo pagrindą pripažinti, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe, tačiau tokio klausimo nesvarstė. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė rodo didesnį nusikalstamos veikos bei ją padariusių asmenų pavojingumą ir dėl to tikslinga paskirti griežtesnę bausmę.

Kasatorius supranta, kad įvykdė pavojingą visuomenei veiką ir kad būtina atlikti bausmę, tačiau mano, jog bausmės tikslams pasiekti nereikia tokios ilgos trukmės (dvejų metų ir šešių mėnesių) laisvės atėmimo bausmės, nes yra jaunas, o toks ilgas izoliacijos laikas sugriaus visus esamus pamatus dorai gyventi ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. kasacinis skundas atmestinas.

Baudžiamasis įstatymas A. S. padarytai veikai pritaikytas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų tiriant ir nagrinėjant bylą nepadaryta.

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 61 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatoriaus argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, nepagrįstai pripažinęs jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe veikos padarymą bendrininkų grupe, skyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo ir paskirtos A. S. bausmės teisėtas ir pagristas.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo faktinę aplinkybę, kad A. S. ir T. J. veikdami kartu svetimą turtą pagrobė iš anksto susitarę. Taip teismas pripažino, kad kaltininkų veiksmuose yra esminis bendrininkų grupės (BK 25 straipsnio 2 dalis) požymis – susitarimas padaryti nusikalstamą veiką, taigi turėjo pagrindą pripažinti, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, ir spręsti, ar ši aplinkybė laikytina sunkinančia kaltinamųjų atsakomybę. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia.

BK 61 straipsnio nuostatos įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti į tai, ar yra atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, dėl jų reikšmės pasisakyti bausmės skyrimo motyvuojamojoje dalyje. Todėl ir teismo sprendimas, įvertinant atsakomybę sunkinančią ar lengvinančią aplinkybę, turi būti motyvuotas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nenurodė motyvų, kodėl nė vienam iš bendrininkų nepripažįsta atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė bendrininkų grupe, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada dėl šios teismo nuosprendžio dalies nepagrįstumo yra teisinga. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad yra A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir paskyręs griežtesnę bausmę, BK 61 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė.

Atsižvelgdama į teismo nurodytas bausmės parinkimo motyvuojamojoje dalyje kitas aplinkybes – A. S. anksčiau buvo teistas tris kartus, iš kurių vieną kartą už tokį patį nusikaltimą – plėšimą, naują smurtinį nusikaltimą padarė neužilgo po teismo nuosprendžio priėmimo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisėtu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmesti.