- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-1609-260/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04353-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „He-Ma“
- Ieškovas
- individualios įmonės „Tinkreta“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (pirmininkaujantysis ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „He-Ma“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-344-90/2013 pagal ieškovės individualios įmonės „Tinkreta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „He-Ma“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė individuali įmonė „Tinkreta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „He-Ma“ 6000 Lt įsiskolinimą, 180 Lt delspinigių, 180 Lt žyminį mokestį, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje (b.l. 2-5) ieškovė nurodė, kad ji su atsakove 2010 06 23 sudarė Statybos rangos sutartį 2010/06/23, pagal kurią kaip rangovas atliko grindų betonavimo darbus adresu: (duomenys neskelbtini). Visus darbus ieškovė atliko iki 2010 12 06, tačiau atsakovė, kaip užsakovas, vengė priimti atliktus darbus. Ieškovė 2012 12 20 išsiuntė atsakovei 2010 12 06 darbų priėmimo-perdavimo aktą ir 2012 12 06 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr.00082. Atsakovė šiuos dokumentus priėmė, tačiau pasirašyto atliktų darbų akto ieškovei negrąžino, vengė atlikti mokėjimus už atliktus darbus. 2011 02 09 atsakovė pateikė ieškovei pasirašyti „Tarpusavio skolų suderinimo aktą“, pagal kurio duomenis ji buvo ieškovei skolinga 22524,86 Lt. Į šią sumą buvo įtraukti ir darbai, fiksuoti 2010 12 06 Atliktų statybos darbų akte. Vėliau atsakovė atsiskaitinėjo su ieškove, tačiau 2012 07 30 dienai liko skolinga 6000 Lt. Ieškovė reikalauja, kad jai iš atsakovės būtų priteista skola su sutartyje numatytais delspinigiais, taip pat palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Byloje pateiktame dublike (b.l. 69-70) naujų argumentų ieškovė nenurodė.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „He-Ma“ atsiliepime į ieškinį (b.l.33-34) nurodė, kad už visus pagal 2010 06 23 sudarytą sutartį atliktus ir atsakovės priimtus darbus ji su ieškove atsiskaitė. Dėl dalies darbų tame pačiame objekte atlikimo ieškovė susitarė ne su atsakove, o tiesiogiai su generaliniu rangovu AB „Mitnija“. Todėl ir priduoti darbus privalėjo jai, o ne atsakovei. Atsakovės vadovas atsisakė priimti darbus, dėl kurių atlikimo su ieškove nesusitarė. Ieškovės atsiųstus darbų priėmimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą per klaidą priėmė ne atsakovės darbuotoja, ši sąskaita vėliau buvo grąžinta ieškovei. Triplike (b.l. 74-77) atsakovė nurodė, kad ji prašo ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad 2010 12 06 darbų priėmimo aktą priimti bei pasirašyti, o taip pat pasirašyti 2011 02 09 Tarpusavio skolų suderinimo aktą L. K. neturėjo teisės, prašė šią atsakovei buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios UAB „Veiklos apskaita“ darbuotoją kviesti į teismo posėdį ir apklausti kaip liudytoją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė, kaip nurodyta sprendimo rezoliucinėje dalyje: „iš atsakovės UAB „He-Ma“ 6000 Lt skolą, 180 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012 11 19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 180 Lt žyminį mokestį, 1000 Lt už teisinę pagalbą ir 20,25 Lt (dvidešimt litų ir 25 ct) įteikimo išlaidų valstybei“.
Teismas sprendime nurodė, kad šalys 2010 06 23 sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo nuo 2010 06 28 iki 2010 08 31 atlikti grindų betonavimo darbus (duomenys neskelbtini). Ieškovė statybos darbus baigė 2010 12 06 ir 2010 12 20 paštu išsiuntė atsakovei darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 00082, kurių atsakovė negrąžino. 2011 02 09 ieškovė išsiuntė atsakovei tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurį atsakovė pasirašė ir patvirtino 22524,86 Lt skolą. Atsakovė liko skolinga 6000 Lt, to fakto atsakovė neneigia. Atsakovės įrodinėjimas, kad ieškovė už papildomus darbus turi teisę reikalauti apmokėjimo iš UAB „Mitnija“, kad atsiskaitymų suderinimo aktą pasirašė neįgaliotas asmuo, laikytina atsakovės gynybine pozicija. Teismas vertino, kad ginčo dėl skolos dydžio tarp šalių nėra, todėl, vadovaudamasis CK 6.37; 6.38; 6.71; 6.200; 6.261 straipsniais, priteisė skolą ir delspinigius iš atsakovės, kuri tinkamai nevykdė prievolės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b. l. 103-109) atsakovė UAB „He-Ma“ prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės individualios įmonės „Tinkreta“ ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad ginčo dėl skolos nėra. Atsakovė su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi sutartyje nurodyta tvarka už atsakovės įgalioto atstovo R. Z. priimtus ir pasirašytus darbus, kurie buvo atlikti net ir vėluojant. Atsakovės atstovas pagrįstai atsisakė priimti ir pasirašyti 2010-12-06 aktą už ieškovės atliktus sutartyje nenumatytus ir atsakovės neužsakytus darbus. Remdamasi vien tik aplinkybe, kad 2010-12-06 darbų atlikimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. SB-00082 7400,36 Lt sumai bei Tarpusavio suderinimo aktą pasirašė asmuo, sutartyje nenurodytas ir negalintis būti atsakovės atstovu, – L. K., ieškovė neįgijo pagrindo reikalauti iš atsakovės 6 000 Lt, nes sutarties 10 punkte apeliantės atstovu tarpusavio santykiuose nurodytas R. Z.. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad neginčija aplinkybės, jog, jos duomenimis, ieškovė įvykdžiusi sutartyje numatytus darbus, ir toliau atlikinėjo grindų betonavimo darbus (duomenys neskelbtini) korpuse, tačiau šie darbai nebuvo apeliantės užsakyti, o atliekami su generalinio rangovo UAB „Mitnija“ žinia. Ieškovei įvykdžius ne sutartyje numatytus darbus, apeliantė neįgijo pareigos jų priimti ir už juos sumokėti. Teismas nepagrįstai nepripažino, kad darbų aktai apeliantei buvo perduoti netinkamai. Teismas nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių ir teisės normų dėl 2010-12-06 akto bei PVM sąskaitos faktūros netinkamo pateikimo bei 2011-02-09 Tarpusavio suderinimo akto atsiradimo aplinkybių, dėl ko nepagrįstai argumentą apie tai, jog suderinimo aktą pasirašė neįgaliotas asmuo laikė gynybine pozicija. Atsižvelgiant į darbų akto svarbą, šalys sutartyje nurodė atstovus, kurie turi teisę perduoti ir priimti darbus. Todėl ieškovei atsakovės atstovas buvo žinomas. Ieškovės veiksmai, kuomet R. Z. atsisakius priimti ir pasirašyti 2010-12-06 darbų aktą, šis dokumentas buvo siunčiamas registruotu paštu, užuot pareiškus oficialų reikalavimą priimti darbus, laikytini nesąžiningu mėginimu perduoti darbus ir įgyti reikalavimo teisę. Atsakovė 2010-09-28 paslaugų teikimo sutartimi pasamdė UAB „Veiklos apskaita“ teikti buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas. Tačiau Buhalterinės apskaitos įstatymas nesuteikia buhalteriams teisės, nesant reikalingų įgaliojimų, veikti vykdant įmonės komercines sutartis ir prisiimti pagal tokias sutartis nustatytas pareigas. Todėl priešinga teismo išvada vertintina kritiškai ir sudaro pagrindą sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 113-115) ieškovė individuali įmonė „Tinkreta“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Ji teigia, kad atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai pažymi, jog ieškovė atliko statybinius darbus ne apeliantės užsakymu, o UAB „Mitnija“ užsakymu, kadangi su skundu nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad ieškovė nuolat bandė priduoti atliktus statybinius darbus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad apeliantės atstovas direktorius R. Z. fiksavo, jog ieškovė atliko darbus ne pagal apeliantės, bet pagal UAB „Mitnija“ užsakymą ir dėl tokių priežasčių atsisakė ieškovės atliktus darbus priimti. Ieškovė visus apeliantei adresuotus dokumentus siųsdavo įmonės adresu. Gautus dokumentus apeliantės darbuotojai perduodavo jos buhalteriją tvarkančiai įmonei UAB „Veiklos apskaita“, todėl atsakovės pozicija, kad visi ieškovės dokumentai buvo perduoti tiesiogiai buhalteriją tvarkančiai įmonei, neatitinka tikrovės. Tarpusavio suderinimo aktas, pasirašytas UAB „Veiklos apskaita“ buhalterės, buvo siųstas ne ieškovės, o pas ieškovę gautas iš apeliantės, todėl apeliantė, teikdama priešingus paaiškinimus, klaidina teismą. Apeliantė skunde nutyli faktą, kad dalį (1 400,36 Lt) 2010-12-06 PVM sąskaitos faktūros Nr. 00082 po skolų suderinimo akto pasirašymo sumokėjo, o dalį – 6 000 Lt – liko skolinga. 2011-02-09 skolų suderinimo aktas buvo pasirašytas tarp šalių nevykstant jokių teisminių ginčų. Šiuo aktu abi sutarties šalys pripažino, jog skolos akto pasirašymo dieną apeliantė ieškovei yra skolinga ir kad visos atliktų statybinių darbų sumos yra teisingos, todėl bet kokie vėlesni apeliantės išvedžiojimai, ypač praėjus dviejų metų laikotarpiui, yra netoleruotini ir nesąžiningi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsakovės atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, apie kurį atsakovei tinkamai nebuvo pranešta. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, kad atsakovės darbuotojams neatsiėmus iš pašto siųstų teismo procesinių dokumentų – šaukimo į 2013 03 20 vyksiantį teismo posėdį – Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 02 28 nutartimi, remdamasis CPK 130 straipsniu, nutarė pranešti atsakovei apie teismo posėdžio vietą, laiką ir datą viešo paskelbimo būdu – specialiame internetiniame tinklalapyje, tą darė ir pranešdama apie 2013 m. balandžio 22 d. vykusį teismo posėdį, kuriame iš esmės buvo išnagrinėta byla (b.l. 81, 82, 90-91,). CPK 130 straipsnis leidžia procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu tik tada, kai adresato gyvenamoji ar darbo vietos nežinomos ir kai nėra galimybės paskirti CPK nustatyta tvarka kuratoriaus. Akivaizdu, kad šiuo būdu procesinius dokumentus įteikti leidžiama tik fiziniams asmenims. Atsakovės – juridinio asmens – buveinės adresas teismui buvo žinomas, teismas turėjo galimybę atsakovei pranešti apie teismo posėdį CPK 123 str. 4 d. numatytu būdu, t.y. siunčiant procesinius dokumentus juridinio asmens buveinės adresu, tačiau to net nedarė. Toks procesinės teisės normos pažeidimas galėjo būti pagrindu pripažinti, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 str. 3 d. 1 p., jei šia aplinkybe atsakovė grįstų savo apeliacinį skundą. Atsakovė savo apeliacinio skundo šia aplinkybe negrindžia, todėl, kaip sprendžia teisėjų kolegija, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės pateiktą apeliacinį skundą, iš dalies sutikdama su atsakovės apeliaciniu skundu, pripažįsta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo negalima laikyti pagrįstu bei teisėtu dėl to, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, o dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo ir netinkamo taikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 327 str. 1 d. 2 p., CPK 329 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo po pasirengimo nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu nepriėmęs CPK 232 straipsnyje numatytos nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, taigi bylą nagrinėjo teismo posėdyje tinkamai nepasirengęs ją nagrinėti, net neišsprendęs klausimų, numatytų CPK 232 straipsnyje, neišsprendęs atsakovės prašymo šaukti į teismo posėdį liudytoją L. K..
Byloje spręsdamas ginčą dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už atliktus ir 2010 12 06 Atliktų statybos darbų akte fiksuotus grindų betonavimo darbus pagal 2010 06 23 sudarytą Statybos rangos sutartį 2010/06/23, pirmosios instancijos teismas, kaip vertina teisėjų kolegija, visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl skolos dydžio. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike iš viso nepripažino, kad yra skolinga ieškovei, aiškino, kad ieškovės nurodyti darbai, už kuriuos ji reikalauja sumokėti, atlikti ne pagal šią sutartį. Teismas posėdyje šios aplinkybės visiškai netyrė, ieškovo atstovų net nepaklausė, kaip teismas turėtų vertinti tokius atsakovės teiginius, kuo ieškovė galėtų įrodyti, jog buvo priešingai, nei teigia atsakovė. Taip pat teismas netyrė ir aplinkybių apie šalių tarpusavio atsiskaitymus, nepareikalavo, kad ieškovė pateiktų įrodymus apie dalinį skolos už 2010 12 06 akte nurodytus darbus apmokėjimą. Esant prieštaringoms šalių pozicijoms, nesant byloje surinktiems prieštaravimus tarp šalių pašalinančių įrodymų, sprendime nemotyvavęs, dėl kokių priežasčių teismas nesutinka su atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismas byloje priėmė akivaizdžiai nepagrįstą sprendimą. Atsakovei byloje pateikus ir atsiliepimą į ieškinį , ir tripliką, o juose nurodžius atsakovės paaiškinimus dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų nepagrįstumo, teismas privalėjo pasisakyti dėl visų įrodymų, tame skaičiuje ir šalies paaiškinimų procesiniuose dokumentuose. Tokia teismo pareiga įtvirtinta CPK 270 str. 4 d.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, o ir iš esmės netyrė aplinkybių, ar tikrai ieškovė 2010 12 06 akte nurodytus darbus atliko pagal 2010 06 23 Statybos rangos sutartį, kuria ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti darbus iki 2010 08 31. Taip pat pirmosios instancijos teismas neįvertino, ir, vėl gi, net netyrė aplinkybių, ar tinkamai, kaip tą nustato CK 6.694 straipsnis, ieškovė, kaip rangovas, inicijavo ir atliko atliktų darbų perdavimą užsakovui. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė aiškiai ir tiksliai nepagrindė savo reikalavimo priteisti 6000 Lt skolą, nes nepateikė išsamių duomenų apie šalių tarpusavio atsiskaitymus, t.y. duomenų, kurie leistų įvertinti, ar tikrai atsakovė iš dalies atsiskaitė už darbus, fiksuotus 2010 12 06 darbų priėmimo – perdavimo akte.
Apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą yra suteikta teisė spręsti tiek fakto, tiek ir teisės klausimus, todėl šis teismas atskirais atvejais gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Tačiau šioje byloje iškilo teisiškai reikšmingų aplinkybių apie tai, kokiu pagrindu ieškovė atliko darbus, ar atsakovė tikrai nepagrįstai atsisakė priimti darbus, ar tikrai neįgalioti asmenys buvo pripažinę atsakovės skolas, ar tikrai atsakovė iš dalies atsiskaitė už 2010 12 06 akte fiksuotus darbus, nustatymo, ištyrimo ir teisinio įvertinimo poreikis. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo neištirtų ir teisiškai neįvertintų aplinkybių pobūdis leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme bus susijęs su jos tyrimu visa apimtimi naujų įrodymų pagrindu, todėl egzistuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, ji neištaiso aiškaus rašymo apsirikimo, šio teismo padaryto sprendimo rezoliucinėje dalyje. Joje nurodyta, kad visos sumos, tame skaičiuje ir skola, delspinigiai, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos, priteisiamos kartu su procesinių dokumentų įteikimo išlaidomis valstybei, o ne ieškovei. Iš teismo sprendimo įžanginės, aprašomosios ir motyvuojamosios dalių akivaizdu, kad teismas, tenkindamas ieškinį, privalėjo priteisti ieškiniu reikalaujamas sumas ieškovei, bet ne valstybei, o valstybei – tik procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Dar vienas, greičiausiai – rašymo, apsirikimas buvo padarytas, kaip vertina teisėjų kolegija, surašant teismo posėdžio, kuriame buvo iš esmės išnagrinėta byla, protokolą. Iš šaukimo, siųsto ieškovei, įteikimo pažymos (b.l.94), Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad teismo posėdis turėjo vykti 2013 m. balandžio 22 d., tačiau teismo posėdžio protokole (b.l. 97-98) nurodyta, kad teismo posėdis vyko 2013 m. balandžio 21 d., t.y. sekmadienį.
Panaikindama Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą ir perduodama bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija papildomai konstatuoja, jog dėl paminėtų netikslumų teismo dokumentuose, yra akivaizdu, kad bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne tik pažeisdamas procesinės teisės normas, nesugebėdamas atskleisti bylos esmės, tačiau ir nekvalifikuotai, labai nedėmesingai ir paviršutiniškai parengdamas procesinius ir kitus bylos dokumentus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.