Kauno apylinkės teismo įsakymas

2014-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1378-311/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-04-01
Bylos Nr.
1-1378-311/2014
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00712-2013-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1378-311/2014Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00712-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.; 1.1.8.14.; 1.2.5.4.; 2.1.15.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.10.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamasis R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruojantis savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas: 2011-03-14 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 d. paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per 3 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. S. 2013-05-13, apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), antro namo aukšto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugyventinei K. G. sakydamas, kad “tau šakės“, „išsigąsi“, „nupjausiu galvą, tavo galva nusiris, nužudysiu tave, nušausiu“, savo mobiliojo ryšio telefonu kalbėjo su nenustatytu vyriškiu klausdamas ar jis turintis parduoti ginklą, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis R. S. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2013-05-25, nuo 10.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), jis išgėrinėjo su savo draugu ir sugyventine bei jos drauge. Po pietų jo draugas išėjo. Apie 14.30 val., tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. 2013-05-25 jis gėrė degtinę ir alų, todėl labai greitai apsvaigo, nors jautėsi vidutiniškai apsvaigęs nuo alkoholio. Dėl girtumo negali prisiminti tiksliai visų įvykio aplinkybių ir pripažįsta, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos apsvaigimas nuo alkoholio. Jis prisimena, kad konflikto įkarštyje iškeikė sugyventinę K. G., grąsino susidoroti, tačiau kokius tiksliai žodžius vartojo, jis nepamena. Pripažįsta, kad neapsikentęs K. G. priekabiavimų galėjo jai pagrąsinti, tačiau realiai jos nenorėjo sužaloti nei nužudyti. Jis neturi šaunamojo ginklo ir nežino, kur jį būtų galima įsigyti. Pripažįsta, kad galėjo kažkam skambinti, tačiau jis „blefavo“, kad telefonu iš kažko jis norėjo pirkti ginklą ir tokiu būdu norėjo pagąsdinti sugyventinę. Jis ginklo nepirktų ir niekas jam to ginklo neparduotų. Jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, pasižada ateityje susitaikyti su sugyventine ir jos atsiprašyti bei savanoriškai atlyginti žalą bei nedaryti naujų nusikaltimų (b.t.1, b.l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji K. G. parodė, kad 2013-05-25, apie 14.20 val., jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, jos sugyventinis, kaimynės K. ir mažamečių dukrų akivaizdoje, būdamas girtas, konflikto metu tardamas žodžius „aš tave užmušiu, nušausiu, nupjausiu galvą, tavo galva nusiris“ grąsino ją nužudyti. R. S. grąsinimai gana realūs, nes jis po pagrasinimo kažkam skambino telefonu ir klausė dėl šaunamo ginklo pardavimo jam. Ji, bijodama dėl savo gyvybės, paskambino „112“ ir iškvietė policijos pareigūnus, kurie R. S. išsivežė. R. S. girtuokliauja pastaruosius metus. Išgertuvių metu yra šakute sužalojęs sugėrovą, dėl to buvo nuteistas. R. S. girto elgesys neprognozuojamas ir ji bijo jo ir ketina išsikraustyti. R. S. ant jos pyksta, kadangi ji ketina kreiptis į teismą dėl lėšų priteisimo vaikų išlaikymui (b.t.1, b.43).

Nukentėjusioji K. G. papildomai parodė, kad konfliktai su sugyventiniu R. S. tęsiasi apie porą metų. R. S. yra linkęs konfliktuoti ne tik būdamas išgėręs, tačiau ir blaivus. Netoliese jų namų, (duomenys neskelbtini), gyvena jos draugė K. S. ir jos sugyventinis P. M.. Kadangi su sugyventiniu konfliktai kyla jau nebe pirmą kartą, ji su K. ir jos sugyventiniu yra sutarę, kad jeigu sugyventinis R. pradeda kabinėtis, ji galinti skambinti K. ir jos sugyventiniui ir jie ateis, padės tiesiog išvengti konflikto ir tokiu būdu nuramins R.. Tame pačiame name, pirmame namo aukšte gyvena namo savininkas J. S., kuris yra linkęs girtuokliauti ir būtent su juo R. S. nuolatos vartoja alkoholį. 2013 m. gegužės mėnesio pabaigoje, tikslios datos nepamena, apie 10.00 val. R. papusryčiavęs nuėjo į pirmą aukštą, kur su J. S. vartojo alkoholį. Apie 13.00 – 13.30 val. R. grįžo į antrą aukštą, ir praeidamas pro viryklę, kur ji stovėjo, jai pasakė „tau šakės“. Ji pasakė, kad „negąsdink“. R. pasakė, „išsigąsi“ ir bumbėdamas kažką po nosimi nuėjo į savo kambarį. Po šių žodžių jis nieko nedarė, fizinio smurto nenaudojo. R. dažnai prie jos kabinėjasi, sakydamas „nusuksiu galvą, tu šioje žemėje nevaikščiosi, atsargiai vaikščiok (duomenys neskelbtini) gatvėse, tau bus pyzdiec“ ir panašiai. Tokie grąsinimai tęsiasi nuolatos. Nuolatos yra mėtomi indai ir puodai, kuriuose būna paruoštas maistas. Nuolat bijo, kad jis jai nepakenktų ir nelįstų prie vaikų. Ji bijo R. S., kadangi 2007 metų vasarą, tikslios datos nepamena, R. S. jiems gyvenant (duomenys neskelbtini), pas jos tėvus, apie 1 -2 valandą nakties, kai jam nepatiko, kad jų šuo loja, jis nuėjo ir su kirviu uždaužė šunį, šuo nustipo. Tai buvo nakties metu ir ji matė tiek, kad R. išeidamas iš namų pasiėmė kirvį. Kaip šunį jis daužė, nematė, tačiau ryte šuo buvo kruvinas, sudaužyta galva ir nustipęs. Yra visiškai įsitikinusi, kad tai jis užmušė šunį. Apie tai, kad buvo užmuštas šuo, niekas į policijos pareigūnus nesikreipė ir nepranešė, kadangi visi jo bijojo. 2011 m. spalio mėnesio gale, (duomenys neskelbtini), jai esant antro namo aukšto virtuvėje, iš niekur nieko, R. S. esant išgėrusiam, jis puolė ant K. G. sakydamas, kad ,,aš tave pasmaugsiu” ir iš karto abiem rankomis suėmęs kaklą pradėjo ją stipriai smaugti, sakydamas „tau bus šakės ir tu nebekvėpuosi“. Ji išsigando, juto, kad jai pradeda trūkti oro. Tada savo rankomis griebė jam už veido, tokiu būdu bandydama išsilaisvinti ir tada jis paleido. Apie šį įvykį ji policijos pareigūnams nepranešė. Dėl visų šių aplinkybių ji tikrai mano, kad R. grasinimai yra realūs ir jis bet kada gali ją sužaloti. Po to, kai apie 13.00 – 13.30 val. jis jai pasakė, kad bus „šakės“, ji, matydama, kad bręsta konfliktas ir R. prie jos kabinėjasi, paskambino savo draugei K. ir paprašė, kad ji ateitų. R. savo vardu išduoto ginklo neturi, tačiau tuo metu, kai sakė, kad ją nušaus, jis iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambino kažkam ir kažkieno klausė ar tas asmuo turintis jam parduoti „pūšką“. Apie ginklus ir kad jam reikia įsigyti ginklą R. kalba jau nebe pirmą kartą, ne kartą ji yra girdėjusi, kaip virtuvėje arba lauke jis atėjusių vyriškių, kurių ji nepažįsta, klausia, ar jie turintys pardavimui ginklą. Bijodama, kad R. kažką iš tikrųjų padarys, ji iš savo kito naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Ji R. iš tikrųjų bijo, mano, jog jo grasinimai yra realūs ir kad jis gali juos įvykdyti (b.t.1, b. 44-46).

Liudytoja K. S. parodė, kad ji su K. G. susipažino prieš apie 7 metus, kai kartu su ja dirbo (duomenys neskelbtini) kasininkėmis. K. G. jai pasiskųsdavo, kad jos sugyventinis R. nuolatos būdavo girtas ir gerdavo pas J., kuris gyveno pirmame namo aukšte, nuolatos triukšmaudavo, neduodavo pinigų vaikams. Parodė, jog girtas R. šaukdavo, rėkdavo ant K. G., daužydavo lėkštes ant žemės bei išmesdavo maistą, grasindavo pasmaugti, minėjo, kad kažkada yra sugriebęs jai už kaklo ir ją smaugė. Buvo tokių atvejų, kad jai Kristina paskambindavo ir prašydavo padėti, o jeigu ji būdavo darbe, ji skambindavo savo sugyventiniui P., kurio prašydavo nueiti iki K. namų ir apginti K.. Dėl R. šaukimo, rėkimo ir vaikų terorizavimo jų dukra sakydavo, kad nebenori gyventi su tėte, o berniukas nuolatos verkdavo. R., išgėręs alkoholio, yra labai agresyvus. Nuėjus į K. namus, R. pradėdavo reikšti nepasitenkinimą, gniauždavo kumščius, pradėdavo kabinėtis prie K., prie vaikų, paskui grasindavo, kad užmuš, pakas, sumuš, uždaužys ir panašiai, tokius žodžius jis nuolatos vartodavo. Yra mačiusi R. kambaryje virš durų staktos padėtą medžioklinį ilgą peilį. 2013 m. galimai gegužės mėnesį, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino K., kuri paprašė kartu su P. ateiti pas ją į namus ir ją apginti, kadangi R. vėl namuose siautėja. Priartėjus prie K. namų, jau iš lauko girdėjosi R. balsas, kuris rėkė „pakarsiu, užmušiu, sudaužysiu, su kirviu sukaposiu, gausi į galvą, nustumsiu nuo laiptų, sumalsiu su žemėm“ ir panašiai. Taip pat girdėjosi, jog verkia vaikai. Viskas gerai girdėjosi, kadangi jų namų langai buvo atidaryti. Įėjus pas K. į namus, R. gulėjo ant žemės savo kambaryje užvertęs galvą, kad matytų kas vyksta aplink jį, rėkavo, kad jis ją „užmuš, kad pakas, kirviu užkapos, nušaus, tavo galva nusiris“. Jiems atėjus, R. pasiėmė savo telefoną ir kažkam skambino, ar bent jau vaizdavo, kad skambina, kadangi bent jau ji negirdėjo kito žmogaus balso kalbančio su R.. R. sakė į telefoną, kad šis žmogus atvažiuotų, kad reikia ginklo ir, kad jis norintis įsigyti ginklą, kad paauklėtų K.. R. apie ginklo įsigijimą kalba jau nebe pirmą kartą, kartodamas, kad kai jis ginklą turės, tai nušaus ir K., ir visus, kas jam nepatinka, ir neįtinka. Atėję į namus bandė R. raminti, tačiau jis kaip visada nieko neklausė, o plūdosi necenzūriniais įvairiais žodžiais (b.t.1, b. 56-57).

Liudytojas P. M. parodė, kad 2013 m. galimai prieš tris mėnesius, dienos metu, tikslios valandos nepamena, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino R., kurio pavardės jis nežino ir pasakė, kad jis parduodantis dviratį ir galbūt jis norėtų iš jo dviratį pirkti. Galimai iki to laiko, kai jam paskambino R., jo sugyventinei K. S. paskambino R. sugyventinė K. ir skundėsi, kad namuose kilo konfliktas. R., kai išgeria alkoholio, tampa piktas ir agresyvus. Blaivus R. normaliai bendrauja ir konfliktų nekyla. Kartais nuėjus pas juos į namus girdėdavo, kad tarp R. ir K. kildavo konfliktai. Girdėdavo, kad K. ir R. vienas kitą vadindavo įvairiais necenzūriniais žodžiais, R. ją vis vydavo iš namų. Įvykus paskutiniam konfliktui, kai jam paskambino R. ir pakvietė ateiti pažiūrėti dviračio, jis atėjo iš pradžių vienas ir apžiūrėjo R. rodomą dviratį. Po kurio laiko atėjo K. S.. Ar tarp R. ir K. jam atėjus jau buvo kilęs konfliktas ar ne, jis nežino, kadangi jie nuolat pykstasi, keikiasi ir normaliai nebendrauja. Pamena, kad konfliktas kilo tada, kai jis su R. pradėjo gerti „fleškutę“. Tada K. pradėjo pykti ir rėkauti ant R. sakydama, kad jai nusibodo jo išgėrinėjimai. Pamena, kad K. įrašinėjo visą pokalbį ir po visko jam davė paklausyti dalį įrašo. R. grasino, kad K. užmuš, kad jai bus blogai. Nepamena, kad R. būtų jai sakęs, kad K. nušaus. Nepamena, kad R. iš savo mobiliojo ryšio telefono būtų kam skambinęs ir ieškojęs ginklo. Tokie konfliktai vyksta nuolat. Pamena, kad dėl to, jog K. su R. susipyko, pradėjo verkti vaikai, jie išsigando. R. tuo metu savo sugyventinei smūgių nesudavė (b.1, b.59-60).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad R. S. nustatytas 3,91 promilės girtumas (b.l. 95).

Iš K. G. pateikto ir daiktų apžiūros protokolu apžiūrėto kompaktinio disko ir jame įrašyto pokalbio scenogramos matyti, kad R. S. grasina K. G. su ja susidoroti, ją nušauti (b.l. 49-52).

Pagal LR BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas laiko, kad R. S. nusikalstama veika visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausme (b.l. 123).

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jos nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b.l. 95) (LR BK 60 str.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis. Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad teistas (b.t.1, b.l. 100), administracine tvarka baustas 4 kartus (b.t.1, b.l. 109-111); priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas (b.t.1, b.l. 120); psichiatrinėje įskaitoje neužregistruotas (b.t.1, b.l. 118, 122).

Teismas, įvertinęs visumą šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam LR BK 145 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą (BK 48 str.).

Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu, jam paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str. mažintina vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintinos (b.l. 83, 84, 85, 86) (BPK 421 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

R. S., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu, nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose ir pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu, nuo 23 val. iki 6 val., būti namuose ir pradėti gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 2 d. į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-05-25 iki 2013-05-27 (dvi paras), vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuteistasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Rimantas Grigas