Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos L. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu L. V. pripažinta kalta padariusi teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 2 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 58 Eur bauda, jos mokėjimą išdėstant per dešimt mėnesių, vadovaujantis ATPK 372 str., įpareigojant L. V. išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus.

L. V. nubausta už tai, kad Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK 2015-10-07 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariama jos nepilnametė dukra G. V., gim. (duomenys neskelbtini). L. V. 2015-10-07 neužtikrino savo nepilnametės dukters G. V. priežiūros, t. y. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK viešosios policijos patruliui nepilnametę G. V. pristačius į namus (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, nesudarė galimybės dukrai patekti į vidų, nes užrakino buto duris dviem spynomis, žinodama, kad duktė turi tik vienos spynos raktą. Dėl L. V. veiksmų nepilnametė 2015-10-07 apie 04.30 val. buvo apgyvendinta A. B. kūdikių ir vaikų globos namuose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, bei 2015-10-07 apie 18.20 val. – Socialinių paslaugų centro vaikų grupinio gyvenimo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto 2015-10-07 L. V. pakviesta tiek telefonu, tiek raštu skubiai atvykti į skyrių, pas juos atvyko tik 2015-10-08. Atvykusi L. V. nesutiko skyriui pateikti prašymo dėl dukros susigrąžinimo iš globos įstaigos, teigdama, kad jai reikia laiko pagalvoti, pasitarti su giminaičiais dėl dukros grąžinimo į šeimą. Tik 2015-10-09 L. V. pateikė skyriui prašymą susigrąžinti dukrą į šeimą. Nepilnametė G. V. 2015-10-09 grąžinta L. V. globai ir priežiūrai. Dėl L. V. veiksmų laikotarpiu nuo 2015-10-07 iki 2015-10-09 nepilnametė G. V. gyveno globos įstaigoje. Tokiais savo veiksmais L. V., nevykdydama savo, kaip motinos, pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, rūpintis jos sveikata, išlaikyti ją, atsižvelgdama į jos fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. 2 d.), nepanaudojo motinos valdžios, kad užtikrintų tinkamą dukters ugdymą bei priežiūrą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 1 p., 21 str.

Apeliaciniu skundu L. V. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas nutarime tik išvardijo administracinėje byloje esančius dokumentus, teismo vertinimu, įrodančius jos kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, tačiau neatskleidė šiuose dokumentuose esančios informacijos turinio bei nepateikė jos vertinimo. Toks teismo nutarimas yra visiškai nemotyvuotas ir kartu neteisėtas, nes surašytas neatlikus įrodymų tyrimo, neišaiškinus visų sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, o dalis nutarime surašytos informacijos neatitinka tikrovės. Teigia, kad priimant nutarimą administracinėje byloje nebuvo užtikrinti ATPK 248 str. numatyti uždaviniai. Joks objektyvus, visapusiškas ir pilnutinis bylos nagrinėjimas nevyko, o 2015-12-18 teismo posėdis buvo absoliučiai formalus. Nurodo, kad teismo šaukime nurodytu laiku jai atvykus į bylą paskirtos nagrinėti teisėjos kabinetą, teisėja, net nepradėjusi nagrinėti bylos, iš karto pasakė, jog jai yra paskirta 58 Eur bauda bei paklausė, ar ji galės šią baudą susimokėti. Jai atsakius neigiamai bei pateikus pažymą apie darbo užmokestį, teisėja pasiūlė rašyti prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, ką ji ir padarė iki prasidedant teismo posėdžiui. Po šių veiksmų buvo formaliai pradėtas bylos nagrinėjimas, kuris užtruko apie 10 min. ir kurį, atsižvelgdama į teisėjos išsakytą pareiškimą dėl jau priimto sprendimo, ji vertina kaip visiškai neatitinkantį administracinių teisės pažeidimų teiseną patvirtinančiuose teisės aktuose nustatytos bylos nagrinėjimo esmės ir tikslų. Baigus posėdį jai buvo įteiktas iš anksto surašytas nutarimas, kuriame, po teismo posėdžio, jos akivaizdoje buvo įrašytas tik vienas sakinys dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis. Faktą, kad visas nutarimo tekstas buvo parengtas iš anksto, patvirtina ir ta aplinkybė, jog nutarime nurodytas jos paaiškinimo turinys visiškai neatitinka teismo posėdyje jos išsakytų teiginių. Kad iš teismo posėdžio salės ji išėjo jau turėdama nutarimą, gali patvirtinti teismo patalpose daromi vaizdo įrašai, o taip pat teismo patalpose jos sutiktas antstolis A. B., kuris iš karto susipažino su nutarimu. Taigi ir be papildomo argumentavimo yra aišku, kad dėl iš anksto parengto nutarimo teksto, kuris neatspindi nei tikrosios teismo posėdžio eigos, nei sprendimo priėmimo motyvų, nebuvo užtikrinti ATPK nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai bei jos, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teisės į nešališką, teisingą ir objektyvų bylos nagrinėjimą. Jai nebuvo sudarytos ATPK garantuojamos galimybės duoti išsamius, visapusiškus paaiškinimus, pateikti savo įvykio versiją, prašyti iškviesti ir apklausti liudytojus ir pan. Neturėdama teisinio išsilavinimo ir neišmanydama administracinių teisės pažeidimų teiseną reglamentuojančių teisės normų, ji neišdrįso prieštarauti teismui ir tinkamai realizuoti ATPK 272 str. nurodytų teisių. Šiuo konkrečiu atveju, įrašydamas tikrovės neatitinkančius teiginius apie teismo posėdyje jos duotus paaiškinimus (neva ji pati pripažino 2015-10-07 sąmoningai neįleidusi dukters į namus), teismas dirbtinai sukūrė situaciją dėl įrodymų prieštaringumo nebuvimo, kurioje jam neprireikė jokios argumentacijos nutarimui pagrįsti. Iš anksto surašydamas visą sprendimą ir neoficialiai paskelbdamas jai apie jį dar iki bylos nagrinėjimo pradžios, teismas grubiai pažeidė imperatyvią ATPK 257 str. nuostatą, laikoma vienu iš pagrindinių žmogaus teisių į teisingą teismą garantų. Nurodo, kad dėl paminėtų priežasčių apylinkės teismas neįsigilino į konkrečią situaciją, nesiaiškino ir nevertino visų sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių, paneigiančių administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytus teiginius dėl jos kaltės padarius ATPK 181 str. 2 d. nurodytą pažeidimą. Teigia, kad ji visada rūpinosi savo dukters auklėjimu, pagal turimas objektyvias galimybes kontroliavo jos elgesį, mokymosi rezultatus ir sudarė sąlygas visapusiškam jos vystymuisi. Visos šios aplinkybės byloje nėra įvertintos. Taip pat nenustatytos tikrosios priežasty, kodėl 2015-10-07 naktį jos dukra negalėjo patekti į savo gyvenamąją vietą. 2015-10-06 nesulaukusi dukters grįžtančios namo, nuo 19 val. ne mažiau kaip 30 kartų skambino jai bei jai žinomais jos draugų telefonų numeriais, tačiau į nė vieną skambutį nebuvo atsiliepta. Tos pačios dienos vėlų vakarą sulaukusi skambučio iš policijos dėl sulaikytos dukros, 38 kartus skambino A. A., su kuriuo daug metų vedė bendrą ūkį ir kurį jos dukra laiko bei vadina tėvu, ketindama paprašyti jo nuvežti ją į policiją pasiimti dukros, tačiau dėl automobilyje palikto telefono A. A. neatsiliepė, o kitų artimųjų ir draugų, kurių būtų galėjusi paprašyti pagalbos, ji neturi. Tada jai susisiekus su Pasvalio policijos pareigūnais ir pasakius, jog neranda galimybės atvykti pasiimti dukters iš kito miesto, jai buvo paaiškinta, jog dukra laikinai bus patalpinta į Vaikų globos namus arba pareigūnai patys parveš ją į namus. Pareigūnai nurodė, jog jai dar paskambins ir informuos apie dukters parvežimą. Tačiau jokio skambučio ji iš policijos nesulaukė, o dėl patirto šoko, kai sužinojo, jog jos dukra sulaikyta už nusikaltimo padarymą, ji naktį praleido pas kaimynę D. M.. Buto duris užrakino viršutine spyna. Kad dukra iš namų į mokyklą išėjo pasiėmusi tik vienos iš spynų raktą, nežinojo, tuo metu jai buvo duoti abiejų spynų raktai. Todėl policijos pareigūnams naktį parvežus jos dukrą į namus, ji į juos negalėjo patekti ne todėl, jog ji (apeliantė) sąmoningai būtų jos neįleidusi, o dėl to, jog jos namuose nebuvo. 2015-12-08 protokole klaidingai nurodoma, jog 2015-10-07 ji į VTAS buvo kviečiama raštu. Joks jai šia data adresuotas raštas įteiktas nebuvo. 2015-10-07 su protokolą surašiusia D. S. bendravo telefonu ir šio pokalbio metu D. S. nurodė, jog yra komandiruotėje Vilniuje, iš jos grįš vėlai, todėl nei į VTAS, nei į Vaikų globos namus pas dukrą 2015-10-07 atvykti negalės. Į VTAS ji nuvyko 2015-10-08. Tačiau kategoriškai tvirtina, jog niekuomet niekam nėra pasakiusi, kad atsisako priimti dukrą į namus ir nori, jog ji liktų Vaikų globos namuose. Pati dukra, girdint pareigūnams G. T. ir I. T., 2015-10-08 keletą kartų pareiškė, jog nenori jos matyti ir namo negrįš. Kitą dieną ji tai pareiškė prie VTAS darbuotojos N. P. ir jos sesers R. V.. Tik po sudėtingo ir daugiau kaip dvi valandas trukusio pokalbio jai ir jos seseriai pavyko įkalbėti dukrą grįžti namo. Pažymi, jog protokole melagingai nurodoma, jog ji nevykdė pareigos rūpintis G. V. sveikatos priežiūra, nesidomėjo jos sveikatos problemomis, niekada pas psichiatrą dėl pagalbos mergaitei nesikreipė. Ji dar 2012 m. kartu su dukra lankė psichologo konsultacijas Panevėžio miesto poliklinikoje. Ir vėliau ne kartą dukrą vežė pas psichiatrą bei psichologą. Paminėti duomenys patvirtina, jog ji visuomet dalyvavo dukters gyvenime, domėjosi, ką veikia jos vaikas, sistemingai kontroliavo jos elgesį ir darė teigiamą įtaką, ėmėsi visų įmanomų ir galimų priemonių paveikti dukters elgesį teigiama linkme. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji prieš dukrą būtų vartojusi fizinį ar psichologinį smurtą, girtavusi, negrįžusi namo nakvoti ir palikusi savo dukterį be priežiūros, neužtikrinusi būsto, maitinimosi ar kitų būtinų poreikiams patenkinti priemonių. Todėl mano, kad jos veiksmuose nėra ATPK 181 str. 2 d. nurodyto pažeidimo sudėties.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Teigia, kad L. V. skunde yra nurodomi faktai dėl nepilnametės G. V. priežiūros bei auklėjimo problemų, kurie įvykę anksčiau (2014 m. birželio, spalio, lapkričio mėnesiais) nei surašytas protokolas arba vėliau, jau po protokolo surašymo (pateikiama 2015-12-04 vykusio pokalbio su dukra išklotinė). Tačiau atkreipia dėmesį, jog protokolas L. V. surašytas tik dėl 2015 m. spalio 7-9 d. nevykdant savo, kaip motinos, pareigos bei veiksmų. Nors apeliantė nurodo, kad policijos pareigūnai daugiau jos neinformavimo apie dukros parvežimą į namus, tačiau pati L. V., žinodama apie tokią galimybę ir turėdama nuolatinį kontaktą su pareigūnais, vėliau pati neskambino policijos pareigūnams ir nesiteiravo, kokį sprendimą jie priėmė dėl jos nepilnametės dukros (patalpinti ją į Vaikų globos namus ar patiems parvežti ją į namus), nelaukė dukros namuose, o, kaip pati nurodė, apie 01 val. išėjo iš namų pas kaimynę D. M., pas kurią prabuvo iki 6 val. Šie L. V. veiksmai, Institucijos nuomone, dar kartą įrodo, jog ji vengė rūpintis dukra būtent 2015-10-07. Būtent dėl tokių neatsakingų L. V. veiksmų nepilnametė jos dukra pateko į globos namus. Teigia, jog L. V. klaidingai nurodo, jog nebuvo kviečiama 2015-10-07 raštu atvykti į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Pažymi, kad skyriaus specialistė D. S. 2015-10-07 parengė raštą Nr. 40-3503(10.17), kuris buvo adresuotas nepilnametės G. V. įstatyminiams atstovams, įskaitant ir L. V.. Minėtas dokumentas skubos tvarka buvo nuvežtas jame nurodytais adresais ir įdėtas į pašto dėžutes, nes apsilankymo metu butų durų niekas neatidarė. L. V. apie numatomą pokalbį buvo informuota ir SMS žinute, tačiau buvo gautas atsakymas, jog ji dirba ir jai tinkamas laikas susitikti yra tik 2015-10-08 13 val. Pažymi, jog apeliantės teiginys, jog 2015-10-07 ji buvo komandiruotėje, nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Mano, jog kritiškai turėtų būti vertinamas ir L. V. teiginys, jog 2015-10-07 ji negalėjo atvykti į Vaikų globos namus. Globos įstaiga dirba visą parą, todėl grįžusi iš komandiruotės Vilniuje, motina turėjo visas galimybes aplankyti dukrą, su ja pabendrauti tiek tiesiogiai, tiek globos įstaigos telefonu. L. V. tik po 2015-10-08 14 val. įvykusio pokalbio su skyriaus specialiste D. S. nuėjo į globos namus aplankyti dukros. Minėti L. V. veiksmai rodo, kad ji nedėjo pastangų susigrąžinti dukrą į savo šeimą, nors nepilnametė net dvi naktis turėjo miegoti skirtingose globos namuose. Be to, net ir atvykusi į skyrių 2015-10-08, L. V. atsisakė rašyti prašymą susigrąžinti dukrą į savo šeimą. Todėl apeliantės teiginys, jog ji niekada nėra pasakiusi, jog atsisako priimti dukrą į savo gyvenamąją vietą, neatitinka tikrovės. L. V. apeliaciniame skunde nurodo, jog skyriaus specialistė N. P. gali patvirtinti aplinkybę, jog jai (L. V.) ir jos seseriai R. V. teko įkalbinėti G. V. grįžti į namus. Pažymi, jog skyriaus specialistė N. P. apeliantės nurodytame pokalbyje nedalyvavo. L. V. 2015-10-09 atvykus į skyrių, ji priėmė jos prašymą grąžinti dukrą į šeimą, išklausė nepilnametės G. nuomonės, kuri teigė, jog nori gyventi kartu su mama. Taip pat pažymi, jog protokole nėra melagingai nurodoma, jog L. V. savo veiksmais nevykdė tėvų pareigos rūpintis vaiko sveikatos priežiūra bei jos užtikrinimu, nes tai patvirtina byloje esanti informacija. Taigi paminėti faktai ir duomenys tik patvirtina L. V., kaip motinos, pareigų nevykdymą dukros atžvilgiu nuo 2015-10-07 iki 2015-10-08. Mano, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai ir pagrįstai atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir vaiko poreikius.

Tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 259). Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 284 str. 1 d. numatyta, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai. Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Minimų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas, šiuo atveju apylinkės teismas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė ignoruodamas minėtų procesinės teisės normų reikalavimus, o jų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas L. V. kaltės dėl ATPK 181 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymo klausimą, apsiribojo tik byloje surinktų įrodymų išvardijimu, t. y. teismas nurodė tik tai, kad apeliantės kaltė visiškai įrodyta 2015-12-08 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. VS-1741(10.4) (b. l. 4-9), Pasvalio r. PK raštu Nr. 50-S-71987 (b. l. 10), Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštais Nr. 40-3525 (10.17.) ir Nr. 40-3503 (10.17.) (b. l. 11, 16), pažyma apie galiojančias nuobaudas (b. l. 12-13), G. V. gimimo įrašu (b. l. 17), duomenimis iš darbo biržos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (b. l. 18-20), 2015-10-07 vaiko perdavimo ir priėmimo aktais (b. l. 21-22), 2015-10-07 telefoninio pokalbio su L. V. protokolu Nr. VS-1371 (10.4.) (b. l. 23-24), Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės D. S. tarnybiniais pranešimais Nr. VS-1372 (10.4.) ir Nr. Nr. VS-1420 (10.4.) (b. l. 25-27), 2015-10-16 medicinos duomenų išrašu (b. l. 28-29), VĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės raštais Nr. K2-1354 ir Nr. K2-634 (b. l. 30-31), Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. 40-4271 (10.4.) (b. l. 32-33). Tačiau šių byloje esančių įrodymų teismas nedetalizavo, visiškai neaptarė šių įrodymų turinio, nenurodė, kokias reikšmingas bylos aplinkybes jie patvirtina, neatliko jų vertinimo, kaip to reikalauja ATPK 257 str., ir jų motyvuotai neįvertino. Teismas skundžiamame nutarime visiškai nemotyvavo savo išvadų dėl G. V. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 2 d. Kaip matyti iš L. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, grafa, skirta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimui, tuščia, joje jokio L. V. paaiškinimo dėl jai pateikto kaltinimo nėra, tokio paaiškinimo nėra surašyto ir ant atskiro lapo. Apeliaciniame skunde L. V. nesutinka su tuo, jog padarė jai inkriminuotą ATPK 181 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą, teigdama, jog protokole klaidingai nurodyta, jog ji neužtikrino savo nepilnametės dukters G. V. priežiūros, vengė ja rūpintis, kad tyčia neįleido jos į namus 2015-10-07, nenorėjo susigrąžinti dukros iš globos įstaigos ir pan. Apeliantės teigimu, ji visuomet dalyvavo dukters gyvenime, domėjosi, ką veikia jos vaikas, sistemingai kontroliavo jos elgesį ir darė teigiamą įtaką, ėmėsi visų įmanomų ir galimų priemonių paveikti dukters elgesį teigiama linkme, rūpinosi jos sveikata, vežė ją pas psichologą ir psichiatrą ir kt. Tačiau skundžiamame nutarime nurodyti priešingi L. V. paaiškinimai, t. y. kad ji dukrai neturi jokios įtakos, dukra jos neklauso, bendrauja su vyresniais už save asmenimis, kurie jai daro didelę įtaką, rūko ir kad ji sąmoningai dviem spynomis užrakino buto duris, jog mergaitė nepatektų į namus, nes žinojo, kad ji turėjo tik vienos spynos raktą. Apeliaciniame skunde L. V. neigia teisme davusi tokius paaiškinimus, teigdama, kad jos paaiškinimai, kaip ir visas ginčijamo nutarimo turinys, buvo parengti dar iki posėdžio pradžios. Apeliantės teigimu, jai teismo šaukime nurodytu laiku atvykus į bylą paskirtos nagrinėti teisėjos kabinetą, teisėja, net nepradėjusi nagrinėti bylos, iš karto pasakė, jog jai yra paskirta 58 Eur bauda bei paklausė, ar ji galės šią baudą susimokėti, po ko jai atsakius, kad negalės, teisėja pasiūlė rašyti prašymą dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, ką ji ir padarė iki prasidedant teismo posėdžiui, o pats posėdis buvo tik formalus, po kurio iš karto jai buvo įteiktas iš anksto surašytas nutarimas, kuriame, po teismo posėdžio, jos akivaizdoje, mažesniu šriftu nei surašytas pats nutarimas, buvo įrašytas tik vienas sakinys dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis. L. V. mano, jog įrašydamas tikrovės neatitinkančius teiginius apie teismo posėdyje jos duotus paaiškinimus (neva ji pati pripažino 2015-10-07 sąmoningai neįleidusi dukters į namus), teismas dirbtinai sukūrė situaciją dėl įrodymų prieštaringumo nebuvimo, kurioje jam neprireikė jokios argumentacijos nutarimui pagrįsti. Taigi iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, kad L. V. parodymai dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo yra prieštaringi, t. y. renkant administracinio teisės pažeidimo medžiagą joks paaiškinimas iš jos nebuvo paimtas, apylinkės teismas skundžiamame nutarime jos poziciją išdėstė taip, lyg ji savo kaltę dėl jai inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo būtų pripažinusi, nors tikroji apeliantės pozicija dėl to, ar ji pripažįsta savo kaltę, skundžiamame nutarime nėra nurodyta, tuo tarpu pateiktame apeliaciniame skunde L. V. neigia padariusi jai inkriminuotą teisės pažeidimą ir teigia tokių parodymų, kokie nurodyti skundžiamame nutarime, nedavusi. Tačiau šių prieštaravimų pats skundą nagrinėjantis teismas pašalinti negali, nes, kaip minėta, apeliaciniu skundu L. V. savo kaltę neigia, taip pat neigia ir davusi tokius parodymus, kokius skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, byloje jokio kito jos paaiškinimo nėra, o jos parodymų, įrašytų į skundžiamą nutarimą, tikrumo patikrinti nėra galimybės, kadangi teismas nerašė posėdžio protokolo ir nedarė jo garso įrašo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teismas nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Tuo tarpu nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač duotus asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad byloje nesant teismo posėdžio protokolo ar jo garso įrašo, kuriame būtų užfiksuoti L. V. paaiškinimai, iš skundžiamo nutarimo nėra žinoma pažeidėjos pozicija dėl jos kaltės pripažinimo padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, taip pat yra neaišku, kokius tiksliai parodymus teisme davė L. V., ar jos parodymai išsamūs, ar ji pareiškė kokius nors prašymus, jei taip, kaip jie buvo išspręsti. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai byloje ir išsklaidytos visos abejonės, apie jai pateiktame kaltinime inkriminuotas aplinkybes iš naujo būtina apklausti L. V., taip pat kitus byloje ir apeliaciniame skunde paminėtus asmenis, galinčius paneigti ar patvirtinti L. V. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo faktą. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai bylos duomenys negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Teisme turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Kadangi nagrinėjamu atveju teisme nebuvo apklaustas nė vienas liudytojas, galintis paneigti ar patvirtinti L. V. inkriminuoto teisės pažeidimo padarymo faktą, o apeliaciniame skunde L. V. savo kaltę neigia, kitų jos paaiškinimų byloje nėra, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, išsprendęs apeliantės kaltės klausimą, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ir nesilaikė bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principo.

Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Nesurinkus pakankamai asmens kaltę patvirtinančių įrodymų, nutarimas, kuriuo paskirta administracinė nuobauda, negali būti laikomas teisėtu.

Taigi apibendrinus darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju L. V. kaltės klausimas buvo tinkamai neišanalizuotas, o apsiribota tik formaliu byloje esančių duomenų išvardijimu, todėl tokia kaltės klausimo išsprendimo forma laikytina formalia. Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad apylinkės teismas tik paviršutiniškai išsprendė L. V. kaltės klausimą, nesurinko, neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 str. įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, ir nepateikė motyvuotų išvadų, dėl to skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu, jis naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Tik tinkamai išanalizavęs L. V. kaltės klausimą dėl jos galimai padaryto teisės pažeidimo, pašalinęs visus neaiškimus bei prieštaravimus, apylinkės teismas galės padaryti motyvuotas išvadas ir priimti atitinkamą sprendimą, kurio teisėtumą, iškilus abejonėms, galės patikrinti apeliacinės instancijos teismas.

Atsižvelgiant į tai, dėl kitų L. V. apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti dalį L. V. apeliacinio skundo.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.