Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-11-20 · Administracinė byla Nr. I-2018-644/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-20
Bylos Nr.
I-2018-644/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
T. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2018-644/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01026-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 55.1.1. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjui T. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas T. M. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 21 d.

Pareiškėjas skunde (b. l. 4), taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 21 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus pataisos namuose orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kartu su indų rinkiniu jam nebuvo išduotas antras puodelis, todėl turėjo rinktis gerti arbatą arba pieną/kefyrą. Tomis dienomis, kai teikiamas pienas arba kefyras ir arbata, pareiškėjas vieno iš šių gėrimų turėjo atsisakyti, nes jam nebuvo išduotas antras puodelis. Dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų patyrė orumo pažeminimą, depresiją, dvasinius išgyvenimus.

Atsiliepimas

Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 29) pareiškėjas patvirtino, kad turi atsisiuntęs daugiau puodelių, o pataisos namai pateikia melagingus duomenis. Pažymėjo, kad atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjui kamerų tipo patalpose išduodamas puodukas, neatitinka tikrovės. Teigė, kad atsisakius vieno iš gėrimų, pareiškėjas negavo nustatyto maisto davinio kalorijų skaičiaus.

Atsakovas atsiliepime (b. l. 7-10) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad galiojantys teisės aktai nenumato, kiek puodelių vienetų turi būti išduota laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl pataisos namai nepažeidė teisės aktų išduodami pareiškėjui vieną puodelį. Pažymėjo, kad įstaiga yra įsigijusi 1 400 komplektų plastikinių indų ir 300 puodelių yra pertekliniai. Akcentavo, kad dalinant maistą nuteistiesiems, esantiems kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės miegamuosiuose, jeigu yra pateikiama arbata, pienas ar kefyras, nuteistiesiems išduodamas antras puodelis, todėl jiems nereikia atsisakyti arbatos, pieno arba kefyro. Teigė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi dėl hepatito, silpnumo, narkotikų abstinencijos. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės metu vartojo narkotikus, todėl jo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos bausmę atliekant pataisos namuose netinkamomis laikymo sąlygomis yra atmestini. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 21 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).

Pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės grindžia aplinkybėmis dėl neišduoto antro puodelio.

Teismas pažymi, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintos aprūpinimo normos (akto redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.) bei kiti galiojantys teisės aktai nenustato, kiek vienetų puodelių kalinimo įstaiga turi išduoti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems.

Remiantis bylos duomenimis, t. y. nuteistojo pareiškėjo Aprūpinimo patalyne bei inventoriumi apskaitos kortele, nustatyta, kad T. M. kartu su indų komplektu buvo išduotas vienas puodelis (b. l. 15-18). Minėtais duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjas taip pat turėjo ir asmeninį puodelį. Minėtą aplinkybę patvirtino ir pats pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą tvirtindamas, kad jis pats turėjo ne vieną ir ne du puodelius (b. l. 29). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas būtų skundęsis pataisos namų administracijai dėl neišduotų indų (puodelio).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 18 priede nustatytas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas, kurio 4.6 punkte numatyta, kad nuteistieji gali įsigyti ir turėti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštę, šaukštą, puoduką, šakutę, peilį). Taigi, esant poreikiui, pareiškėjas papildomą puodelį galėjo įsigyti ir už asmenines lėšas. Be to, iš atsakovo atstovo atsiliepimo taip pat matyti, kad dalinant maistą nuteistiesiems, esantiems kamerų tipo patalpose, kai dalijami skirtingi gėrimai vieno maitinimo metu, nuteistiesiems išduodamas antras puodelis.

Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą ir teismo posėdžio metu pažymėjo, jog atsakovo atstovo teikiama informacija neatitinka tikrovės, tačiau savo teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo aprūpinimą stalo indais (puodeliais). Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl neaprūpinimo indais (puodeliu) būtų kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, o pastarosios į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl puodelio neišdavimo laikytini nepagrįstais.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Pareiškėjas nurodė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė pažeminimą, depresiją, dvasinius išgyvenimus. Tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas vartojo narkotines medžiagas ir ginčo laikotarpiu kentėjo nuo abstinencijos (b. l. 24-25), todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti negalavimai, sveikatos sutrikimai galėjo kilti dėl narkotinių medžiagų poveikio ar abstinencijos po jų vartojimo. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Audrius Grauželis