Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), keturis kartus teistas: 1) 2011-02-08 pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėn., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones; 2) 2011-08-22 pagal LR BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 138 str. 1 d. bei bausmes subendrinus pagal BK 63 str. 1, 2, 4 d. ir 5 d. 1 p. bei 63 str. 9 d. su 2011-02-08 nuosprendžiu paskirta bausme,– laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.; 3) 2011-12-21 pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 64 str. 1, 3 d. bausmę subendrinus su 2011-08-22 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, – laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 7 p., 3 d., 72¹ str., 72² str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones; 4) 2012-07-11 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 64 str. 1, 3 d. šią bausmę subendrinus iš dalies sudedant su 2011-12-21 paskirta ir neatlikta subendrinta bausme, – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėn., turintis teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. L. 2012 m. liepos 16 d. apie 14.45 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute buitinio konflikto su sugyventine R. R. metu tyčia suduodamas jai į kairį skruostą bei tempdamas už rankos padarė dešinės rankos, veido sumušimus ir nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Be to, Š. L. tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, t. y. 2012 m. liepos 16 d. apie 14.45 val. (duomenys neskelbtini) esančiame bute po buitinio konflikto su sugyventine R. R. mažametei dukrai S. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas kumščiu į nugarą sukėlė jai fizinį skausmą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes kaltinamasis Š. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog liepos 18 ar 16 dieną atėjo pas sugyventinę, atsinešė porą butelių 5 laipsnių stiprumo sidro. Žiūrėdami televizorių bei šnekučiuodamiesi išgėrinėję. Įpusėjus gerti vieną butelį tarp jų kilo žodinis konfliktas. Žodis po žodžio ir rimtai susipykę. Nukentėjusioji kėlėsi nuo lovos, jis pagalvojęs, kad nori jam trenkti, todėl trenkė vieną kartą delnu į skruostą, dėl ko ji nugriuvo ant lovos. Po nugriuvimo ji atsisėdo ir pradėjo verkti. Kaip tik tuo momentu parėjo dukra, o jis nuėjęs į virtuvę, pasėdėjęs, apsiraminęs. Po to norėjęs eiti į kambarį pasikalbėti, atsiprašyti sugyventinės, tačiau dukra neįleido į kambarį, todėl jis stumtelėjęs už peties, bet ji vis tiek neįleido ir jis išėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo Š. L. dalinio prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

- nukentėjusiosios S. L. parodymais, jog liepos 16 d. mama jai verkdama paskambino ir liepė grįžti namo, nes nori būti su ja. Grįžusi ji matė, jog mama sumušta – abi akys nuo verkimo bei sumušimo buvo užtinusios. Atėjusi pas tėtį į virtuvę pasakiusi jam, kodėl nekelia rankos prieš stipresnį. Tėvas sakęs nesikišti, nes per maža. Tėvas norėjo eiti pas mamą į kambarį, bet ji neleidusi, tada jis nestipriai pastūmė už peties. Jos apklausos protokole policijos pareigūnas parašė, kad tėvas jai trenkė, kad jai skaudėjo, nors ji taip nesakė, nes norėjo, kad tėvui būtų griežtesnė bausmė. Tą dieną ji buvo išsigandusi, girdėjo negražių žodžių, bet jie buvo skirti mamai. Policininko užrašytų parodymų ji neskaitė, nes jis sakęs, kad viskas surašyta gerai;

- nukentėjusiosios R. R. parodymais, jog liepos 16 d. pas ją buvo atėjęs jos buvęs sugyventinis Š. L., kuris atsinešė du butelius sidro, ir jie pradėję gerti. Begerdami žodis po žodžio susipykę. Jis jai sakė visokius bjaurius žodžius, ji – jam ir po to trenkė jai į kairį skruostą bei metė į ją skustuką barzdai skusti. Po smūgio ji nugriuvusi, tada jis stipriai tempęs už rankos iš lovos, ant rankos iššoko guzas. Sugyventinis yra labai pavydus, sakęs, kad jam reikės išvažiuoti, nes yra nuteistas, o ji liksianti. Po jos sumušimo girdėjo dukrą barantis su tėvu, bet dukra jai nieko nepasakojo nei apie smūgį į nugarą, nei apie stūmimą. Apie tai ji sužinojo per dukters apklausą;

- 2012 m. liepos 16 d. Telšių AVPK Mažeikių r. PK vyresniojo patrulio G. Grušo tarnybiniu pranešimu su fotolentele dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, jog įvykio vietoje nustatyta, kad R. R. sutinęs dešinysis skruostikaulis, išsigandusi; nepilnametei S. L. vienu smūgiu trenkta į nugarą (8-9 b. l.);

- asmens blaivumo testo Nr.4078 lapu, kuriame nurodyta, jog R. R. 2012-07-16 15:10:31 val. nustatytas 1,44 promilių girtumas (10 b. l. ).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį...“. Mušimas arba kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant ir pan.

Kaltinamojo Š. L. veiksmai tyčia sudavus R. R. smūgį į dešinį skruostą ir tempiant už rankos kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas žmogui, o tyčia kumščiu sudavus į nugarą mažametei S. L. – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui, nes pakaltinamas asmuo, suduodamas smūgį į skruostą, tempdamas už rankos bei suduodamas smūgį į nugarą, negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai nesukels pavojingų padarinių.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl Š. L. kaltės padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas – smurtaujant sukėlus fizinį skausmą žmogui ir mažamečiui.

Nors nukentėjusioji S. L. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog kaltinamasis ją tik stūmęs, bet netrenkęs kumščiu į nugarą, taip užrašęs apklausą daręs policijos pareigūnas, nors ji taip nesakiusi, teismas tokius jos parodymus atmeta ir vertina kaip siekį padėti artimam asmeniui išvengti atsakomybės. Kita vertus, tiek smūgio sudavimas, tiek ir stūmimas, minėta, yra poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Iš kaltinimo iš Š. L. šalintina aplinkybė „kelių smūgių sudavimas R. R. į galvą ir kitas kūno vietas“, nes byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes. Kaltinamasis neigė sudavęs daugiau smūgių R. R., tai patvirtino ir nukentėjusioji R. R. tiek apklausta nukentėjusiąja ikiteisminio tyrimo metu (16 b. l.), tiek ir teisme teigdama, jog kaltinamasis jai sudavė vieną smūgį į skruostą, metė į ją barzdos skustuką bei tempė už rankos.

Kaltinamojo Š. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas kaltinamajam Š. L. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkūs nusikaltimai), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus teistumui, būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), tai yra asmeniu, keliančiu didesnį pavojų visuomenei, kuriam už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Š. L. nusikalstamas veikas pakartotinai padarė prieš žmones, su kuriais kartu gyveno, tarp jų ir prieš mažametę dukrą. Visos paminėtos aplinkybės neigiamai apibūdina kaltinamąjį Š. L. ir rodo, kad jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinis neigiamas poelgis.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus griežčiausią iš BK 140 straipsnio 1 dalies numatytų alternatyvių bausmių bei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, jo terminą nustatant mažesnį nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis (BK 41, 54, 61 straipsniai).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Š. L. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Pažymėtina, jog Š. L. naujas nusikalstamas veikas padarė 2011-12-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau minėtuoju nuosprendžiu paskirta bausmė yra subendrinta su įsiteisėjusius 2012-07-11 nuosprendžiu paskirta bausme, todėl šioje byloje paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2012-07-11 teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Šiaulių apygardos prokuratūros Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Ž. Generauskas, gindamas viešąjį interesą, t. y. ieškovės R. R., atstovaujančios mažametę dukrą S. L., interesus, ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu S. L. patyrė fizinį skausmą, baimę, šoką, dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, be to, buvo pažeistos vaiko, kaip žmogaus pagrindinės teisės – teisė į sveikatą, asmens neliečiamybę.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo Š. L. neturtinė žala yra 1000 litų (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254, 297 – 305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą penkiems mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę, nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2012 m. liepos 11 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę, nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams septyniems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo Š. L. suėmimo pagal šį nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo Š. L. palikti nepakeistą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Ž. Generausko civilinį ieškinį ginant viešąjį interesą patenkinti visiškai.

Priteisti iš Š. L. nukentėjusiajai S. L. 1000 Lt (tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.