Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Sušinskienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Snieguolei Mažeikienei, atsakovės atstovei Giedrei Vainauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. G. personalinės įmonės skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl K. G. ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato bei 18/100 kitų statinių, įgytų pagal 2011-12-01 pirkimo-pardavimo sutartį, esančio Ukmergės r. sav., Želvos sen., Želvos mstl., kurio vidutinė rinkos vertė yra 54 800,00 Lt paaiškino, kad šį pastatą įsigijo už 200 Lt, turtas yra mažai likvidus, nes jam reikalingas kapitalinis remontas, žemės sklypas priklauso valstybei, be to, Ukmergės rajonas nėra svarbus paslaugų sferos Lietuvoje rinkos požiūriu, todėl turto neįmanoma būtų parduoti už jo įvertinimo kainą.

Be to, atsakovė skundžiamu sprendimu nustatė, kad pareiškėjos savininkui priklauso 58/10000 dalis žemės sklypo, esančio Gedvydžių g., Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė 10 144,20 Lt. Minėtas sklypas K. G. nebepriklauso, nes jis yra po daugiabučiu namu, esančiu Gedvydžių g. 36, Vilniuje, kuriame pareiškėjui priklausė butas, tačiau K. G. 2010 m. butą pardavė. Atsakovė į likvidų turtą įskaičiavo ir K. G. turimą vienintelę transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini) 1996 m. gamybos, kuri yra vienintelė šeimos transporto priemonė, skirta susisiekimui.

Paaiškino, kad K. G. personalinės įmonės veikla buvo sustabdyta nuo 2010-01-01 iki 2019-12-31, todėl įmonė negauna pajamų, nėra grynojo pelno. K. G. nuo 2012-09-12 registruotas darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo. Šiuo metu K. G. yra bedarbis ir negauna jokių pajamų. K. G. su žmona augina ketverių metų amžiaus dukrą, todėl privalo visapusiškai užtikrinti sveiką vaiko vystymąsi bei integravimąsi. Žmona I. G. dirba Ukmergės kultūros centre, uždirba 814,48 Lt. Iš šių pajamų K. G. kas mėnesį moka po 72 Lt pagal 2011-10-04 sutartį dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. Be to, K. G. įtrauktas į širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupę, jam reikalinga pastovi gydytojų apžiūra, brangus medikamentinis gydymas. Dėl savo sveikatos būklės K. G. būtų sunku susirasti darbą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Inspekcijos 2012-07-16 sprendimo nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška Nr. (23.19-08)-322-514, kuriuo Inspekcija 15 091,37 Lt nepripažino K. G. personalinės įmonės mokestinės nepriemokos beviltiška, teisėtumo ir pagrįstumo ir pareiškėjos prašymo pripažinti 15 091,37 Lt mokestinę nepriemoką beviltiška.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcija 2012-04-16 sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.17)-320-2052, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nusprendė išieškoti iš K. G. įmonės 15 091,37 Lt mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 18). Sumos dydį pagrindžia prievolių ataskaita (b. l. 19).

K. G. personalinė įmonė 2012-05-02 registracijos Nr. GNA-17647 Inspekcijai pateikė prašymą Nr. 1177 dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, kuriame prašė pripažinti 15 091,37 Lt mokestinę nepriemoką beviltiška ir panaikinti Inspekcijos 2012-04-16 sprendimą Nr. (23.17)-320-20528 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 142-143).

Inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimų organizavimo skyriaus IV poskyrio vedėjas Išvadoje dėl K. G. personalinės įmonės mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais ir Taisyklių 7.3 punktu, siūlė K. G. personalinės įmonės 15 091,37 Lt deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką nepripažinti beviltiška (b. l. 144-145).

Inspekcija 2012-07-16 sprendime nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška Nr. (23.19.08)-322-514, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2004-05-12 įsakymu Nr. VA-92, (toliau – Taisyklės) 7.3 punktu, remdamasi 2012-07-16 išvada Nr. (23.23-08)-326-26137, nusprendė nepripažinti K. G. personalinės įmonės 15 091,37 Lt mokestinės nepriemokos beviltiška (b. l. 140).

Pareiškėja nesutinka su šiuo sprendimu ir teigia, kad atsakovė netinkamai įvertino įmonės savininko ir jo sutuoktinės sunkią materialinę padėtį ir jų turimą mažai likvidų / nelikvidų turtą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatos.

Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: 1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); 2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; 3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, beviltiškų mokestinių nepriemokų revizavimo bei apskaitos tvarką ir mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato centrinis mokesčių administratorius, suderinęs su finansų ministru.

Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kuri atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje išdėstytus pagrindus. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad jeigu vietos mokesčių administratoriaus struktūriniai padaliniai, atsakingi už nepriemokų išieškojimo funkcijų vykdymą, nustato, kad mokestinės nepriemokos atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytus mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis pagrindus arba jei mokesčių mokėtojas pateikia prašymą (bei jį pagrindžiančius dokumentus) jo mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška pagal Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tai už nepriemokų išieškojimo funkcijų vykdymą atsakingi struktūriniai padaliniai privalo vietos mokesčių administratoriaus viršininkui (arba jo įgaliotam asmeniui) pateikti tokius dokumentus: 7.1. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punktą (t. y., kai nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus, mažai likvidus): 7.1.1. motyvuotą išvadą, kodėl siūloma mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, 7.1.2. dokumentus, patvirtinančius turto neradimo ar rasto turto nelikvidumo faktą (turto neradimo aktai, antstolių pateikti aktai, protokolai ir kiti dokumentai), 7.1.3. vietos mokesčių administratoriaus viršininko sprendimo pripažinti tą mokestinę nepriemoką beviltiška projektą; 7.3. kai mokestinė nepriemoka pagal Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą gali būti pripažinta beviltiška arba kai mokesčių mokėtojas pateikia prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška (t. y., kai netikslinga nepriemoką išieškoti dėl sunkios fizinio asmens ekonominės (socialinės) padėties): 7.3.1. mokesčių mokėtojo prašymą dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška (jei prašymas yra pateiktas), 7.3.2. kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo arba individualios (personalios) įmonės savininkas, ūkinės bendrijos narys yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra neįgalusis, jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija arba, kad asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą, taip pat dokumentus, kuriuose būtų pateikti duomenys apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas, turimą turtą (reikalingus dokumentus turi pateikti pats mokesčių mokėtojas), 7.3.3. motyvuotą išvadą, kodėl siūloma mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška arba kodėl siūloma mokestinės nepriemokos nepripažinti beviltiška, 7.3.4. vietos mokesčių administratoriaus viršininko sprendimo pripažinti tą mokestinę nepriemoką beviltiška projektą arba sprendimo nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška projektą. Šių Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad vietos mokesčių administratoriaus viršininkas (arba jo įgaliotas asmuo), gavęs taisyklių 7.1–7.3 punktuose nurodytus dokumentus, atsižvelgdamas į išvadoje arba laisvos formos pažymoje siūlomą mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis pagrindą, gali priimti sprendimą pripažinti atitinkamą mokestinę nepriemoką beviltiška arba jos nepripažinti beviltiška. Įvertinus išdėstytas Mokesčių administravimo ir Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad beviltiška gali būti pripažįstama tik ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kuri atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje išdėstytus pagrindus ir kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punktą (t. y., kai nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus, mažai likvidus), jai pagrįsti pateikiami dokumentai, patvirtinantys turto neradimo ar rasto turto nelikvidumo faktą, o kai mokestinė nepriemoka pagal Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą gali būti pripažinta beviltiška arba kai mokesčių mokėtojas pateikia prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška (t. y., kai netikslinga nepriemoką išieškoti dėl sunkios fizinio asmens ekonominės (socialinės) padėties, jai pagrįsti mokesčių mokėtojas privalo pateikti kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo arba individualios (personalios) įmonės savininkas, ūkinės bendrijos narys yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra neįgalusis, jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija arba, kad asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą, taip pat dokumentus, kuriuose būtų pateikti duomenys apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas, turimą turtą (reikalingus dokumentus turi pateikti pats mokesčių mokėtojas).

Teismas vertins, ar atsakovė tinkamai įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus, kuriais ji grindžia prašymą mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, ir, ar nėra pagrindo mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška.

Dėl pareiškėjos turimo turto pripažinimo mažai likvidžiu / nelikvidžiu.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-05-28 išrašo su istorija matyti, kad K. G. ir jo žmonai I. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2010-11-11 sudarytą pirkimo pardavimo sutartį priklauso žemės sklypas Ukmergės r. sav., Želvos sen., Tolučių k., Žalgirio g. 4, kurio vidutinė rinkos vertė 4 900 Lt (b. l. 147-148). K. G. ir jo žmonai I. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2010-11-11 pirkimo pardavimo sutartį priklauso pastatas-gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, garažu ir kitais kiemo statiniais Ukmergės r. sav., Želvos sen., Tolučių k., Žalgirio g. 4, kurių vidutinė rinkos

vertė yra 23 016,00 Lt (b. l. 149-152). Šiuo adresu deklaruota K. G. gyvenamoji vieta (b. l. 66). K. G. ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas bei 18/100 kitų statinių, įgytų pagal 2011-12-01pirkimo - pardavimo sutartį, esantys Ukmergės r. sav., Želvos sen., Želvos mstl., J. Vaišučio g. 1A, kurio vidutinė rinkos vertė yra 54 800,00 Lt (b. l. 153-157). K. G. nuosavybės teise priklauso 58/10000 dalis žemės sklypo, esančio Gedvydžių g., Vilniuje. Sklypo vidutinė rinkos vertė – 10 144,20 Lt (b. l. 158-160).

Pareiškėja nurodo, kad VMI prie FM, vertindama pareiškėjos turimą turtą, nepagrįstai vertino įmonės savininko K. G. ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise registruotą nekilnojamąjį turtą – 0,2700 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, garažu ir kitais kiemo statiniais, nes tai šeimos turtas.

Šeimos turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 3.84 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 dalyje numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos turtas yra šis turtas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba abiem sutuoktiniams: 1) šeimos gyvenamoji patalpa; 2) kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa (3 dalis). Civilinio kodekso 3.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas turtas įgyja šeimos turto teisinį statusą nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai gali panaudoti šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis tik tada, jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypas 0,2700 ha ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, garažu ir kitais kiemo statiniais nebuvo registruotas viešame registre kaip šeimos turtas, todėl K. G. mokestiniuose santykiuose su Inspekcija (trečiuoju asmeniu), prašydamas skolą pripažinti beviltiška, negali šiuo faktu remtis, kol toks turtas viešame registre neįregistruotas kaip šeimos turtas (b. l. 147-148, 149-152). Atsižvelgus į tai, teismas sutinka su Inspekcijos išdėstyta pozicija, kad šis turtas negali būti laikomas šeimos turtu, todėl pagrįstai Inspekcija vertino šį turtą, priimdama sprendimą nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška. K. G. teismui nepateikė duomenų, kokia šiuo metu minėto nekilnojamojo turto vertė, kad šį turtą būtų galima vertintini kaip nelikvidų / ar mažai likvidų.

Pareiškėja teigia, kad K. G. ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis administracinis pastatas bei 18/100 kitų statinių, įgytų pagal 2011-12-01 pirkimo-pardavimo sutartį, buvo įgyti už 200 Lt, o žemės sklypas yra valstybės nuosavybė, tai apsunkina šio pastato pardavimą. Nors 2011-12-01 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja šį turtą įgijo už 200 Lt (b. l. 34-39), tačiau tai savaime nesudaro pagrindo šį turtą pripažinti mažai likvidžiu arba nelikvidžiu. Pateiktos pareiškėjos fotonuotraukos (b. l. 23-33) neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, jos neaprašytos, iš jų neaišku, kada fotografuotas pastatas, kas šiose fotonuotraukose atvaizduota, todėl jos negali būti pripažįstamos tinkamais įrodymais, vertinant šio pastato pripažinimą nelikvidžiu ar mažai likvidžiu. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šio turto rinkos vertė 2011-11-24 buvo nustatyta 54 800 Lt. K. G. teigia, kad neįmanoma būtų parduoti minėto pastato už nustatytą rinkos vertę, tačiau teismui nepateikė duomenų, kad šį pastatą bandė parduoti, pvz., ar dėjo skelbimus, kokią kainą juose nurodė. Pareiškėja nepateikė kitų registro įrašuose nustatytą vertę paneigiančių duomenų, pvz. nepriklausomų vertintojų atliktos individualaus turto vertinimo ataskaitos. Pagal Civilinio kodekso 4.262 straipsnį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, teismas neturi pagrindo abejoti oficialių registro duomenų tikrumu ir jų vertinti kitaip nei Inspekcija vertino. Atsižvelgus į tai, teismas sutinka su Inspekcijos pozicija, kad šis turtas turėjo būti vertinamas, priimant skundžiamą sprendimą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad K. G. nuosavybės teise nebepriklauso 58/10000 dalis žemės sklypo, esančio Gedvydžių g., Vilniuje. K. G. teigia, kad šį sklypą pardavė, tačiau šiems teiginiams pagrįsti įrodymų nepateikė. Oficialūs registro išrašai (b. l. 158-160) patvirtina, kad šis turtas K. G. priklauso, todėl pagrįstai Inspekcija ir šį turtą vertino.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Inspekcija neturėjo vertinti K. G. vardu registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) nes tai vienintelė šeimos transporto priemonė, skirta susisiekimui. Iš VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad K. G. priklauso automobilis (duomenys neskelbtini) (b. l. 117). Laikytina, kad Inspekcija pagrįstai ir šį turtą vertino, nes nėra duomenų, kad šis turtas nelikvidus ar mažai likvidus. Nei Taisyklėse, nei Mokesčių administravimo įstatyme nėra nustatytų išimčių, kad automobilio nebūtų galima vertinti kaip turto, iš kurio būtų galima išieškoti, todėl Inspekcija pagrįstai vertino visą K. G. turimą turtą, įskaitant ir jo turimą transporto priemonę.

Įvertinus tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai nustatė, jog K. G. ir jo sutuoktinės vardu yra registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o pareiškėja nei inspekcijai, nei teismui dokumentų, nurodytų Taisyklių 7.1.2 punkte, patvirtinančių rasto turto nelikvidumo faktą, t. y. antstolių aktų, protokolų, kitų duomenų, įrodančių, kokia šiuo metu turto vertė, ar bandymų nesėkmingai jį parduoti, teismui nepateikė, taigi, teiginių, kad turtas yra nelikvidus ar mažai likvidus nepagrindė, todėl Inspekcija teisėtai pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo mokestinę nepriemoką beviltiška pagal Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymėtina, kad nors skundžiamame sprendime šis punktas nenurodytas, tačiau Išvadoje, kuria remiamasi priimant sprendimą, yra nuoroda ir į šį punktą bei atliktas išsamus pareiškėjos turimo turto vertinimas. Teismo vertinimu, tai neturi esminės įtakos, sprendžiant klausimą dėl skolos pripažinimo beviltiška.

Dėl K. G. asmens ekonominės (socialinės) padėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad vien tik asmens priklausymas Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardintoms socialinės padėties asmenų grupėms negali būti pagrindu pripažinti jo mokestinę nepriemoką beviltiška. Būtina įvertinti ir tokio asmens ekonominę padėtį, tai yra surinkti duomenis apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas bei turimą turtą ir nustatyti, ar asmuo (jo šeima) turi pajamų (ar turto), iš kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, galėtų būti išieškota mokestinė nepriemoka (pvz. 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-807/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 19, 2010, p. 204-211).

Pareiškėja skunde nurodė, kad K. G. personalinės įmonės veikla yra sustabdyta 2010-01-01, todėl įmonė negauna jokių pajamų, įmonės savininkas nuo 2012-09-12 yra registruotas kaip darbo ieškantis asmuo, jo sutuoktinės gaunamos pajamos siekia 814,48 Lt, šeima augina nepilnametę dukrą, todėl neturi galimybės sumokėti mokestinės nepriemokos.

K. G. yra individualios įmonės savininkas (b. l. 15), augina mažametę dukrą (b. l. 14). Inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus 2010-04-09 sprendimas Nr. (21.26)-308-3614 patvirtina, kad K. G. personalinė įmonė atleista nuo 2010 iki 2019 metų mokestinių laikotarpių metinių pelno mokesčių deklaracijų pateikimo dėl veiklos nevykdymo nuo 2010-01-01 iki 2019-12-31 (b. l. 67). K. G. savo sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti pateikė: Ukmergės kultūros centro 2012-03-16 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį I. G., kuriai nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio kas mėnesį buvo išmokėta 814,48 Lt darbo užmokesčio (b. l. 45), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011-10-04 sutartį Nr. 7-1Į-1049, kuria K. G. atidėtas privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo įsiskolinimas720 Lt iki 2012-11-15 kas mėnesį mokant po 72,00 Lt (b. l. 46).

Įvertinus K. G. pateiktus duomenis matyti, kad jis nepateikė aktualių duomenų apie savo ir savo šeimos finansinę padėtį. K. G. teigia, kad jis yra bedarbis ir registruotas kaip darbo ieškantis asmuo. Šiems teiginiams pagrįsti pateikė Darbo ieškančio asmens atmintinę (b. l. 42), tačiau teismas, patikrinęs duomenis Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazėje, nustatė, kad K. G. nuo 2012-10-02 dirba UAB „MP Group“. Teismo posėdis vyko 2012-10-16, o K. G. apie jo įsidarbinimą teismui nepranešė. Taigi, K. G. šiuo metu nėra bedarbis, ar asmuo dėl savo sveikatos problemų negalintis susirasti darbo. Be to, duomenys apie K. G. žmonos gaunamas pajamas pateikti iki 2012-02-12, taigi senesni nei 10 mėn., todėl nežinoma, kokias pajamas ji gauna šiuo metu.

K. G. savo sunkiai sveikatos būklei pagrįsti pateikė išrašą iš medicininių dokumentų (b. l. 47), siuntimą laboratoriniams tyrimams, apsilankymo lapelius (b. l. 48), receptus (b. l. 49-65). Tai, kad K. G. dirba, rodo, kad jo sveikatos būklė nėra tokia bloga, kad jis negalėtų dirbti ir paneigia pareiškėjos teiginius, kad K. G. dėl savo sveikatos būklės negalėtų susirasti darbo. Be to, K. G. nėra nustatytas neįgalumas bei nedarbingumo lygis. K. G. teigia, kad daug lėšų kainuoja jam skiriami vaistai, tačiau kvitų, kiek išleidžia lėšų gydymuisi, nepateikė. Be to, teismui nėra pateiktas ir K. G. gydančio gydytojo jo ligos būklės aprašymas. Taigi, iš teismui pateiktų duomenų, nėra galimybės nustatyti, kokia K. G. sveikatos būklė, ar jam reikalingas pastovus gydymas, ar reikalinga medicininė profilaktika ir reabilitacija. K. G. naudojosi profesionalaus teisininko advokato paslaugomis, todėl turėjo galimybę pateikti išsamius duomenis apie savo sveikatos būklę.

Teismas iš pateiktų duomenų nenustatė, kad pareiškėjos turtinė bei socialinė/ekonominė padėtis atitiktų Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus pagrindus. Pareiškėja nei Inspekcijai, nei teismui nepateikė tinkamų dokumentų, patvirtinančių, kad K. G. reikalingas pastovus gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, kokias dėl gydymo patiria išlaidas, kad asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą, todėl teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti K. G. personalinės įmonės mokestinės nepriemokos beviltiška.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcijos 2012-07-16 sprendimas nepripažinti pareiškėjos mokestinės nepriemokos beviltiška Nr. (23.19-08)-322-514 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos pateikti duomenys neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, todėl nėra pagrindo pripažinti K. G. personalinės įmonės 15 091,37 Lt mokestinę nepriemoką beviltiška. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundas atmestinas ir dėl prašymo pripažinti K. G. personalinės įmonės 15 091,37 Lt mokestinę nepriemoką beviltiška.

Netenkinus pareiškėjos skundo, negali būti tenkinamas ir pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina ir tai, kad Inspekcija pareiškėjai išaiškino galimybę kreiptis į Inspekciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo, tai patvirtina Inspekcijos 2012-07-16 raštas Nr. (23.4-08)-RNA-30668 (b. l. 146). Taigi, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės galėtų būti vertinamos pareiškėjai pateikus prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

K. G. personalinės įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.