- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-419-349-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Arnoldas Šukaitis (pran.), Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- G. M., N. Ž.
- Advokatai
- Jonas Milčius
Teisėja Rūta Rastenienė Baudž. byla Nr. 1NTA-00419-349-2008-59
2008 m. rugsėjo 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arnoldo Šukaičio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Evaldo Vanago,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas N. Ž. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
G. M. nuteistas už tai, kad kartu su N. Ž., 2008 m. gegužės 13 d., apie 11 val. 50 min., veikdami bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai, Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, priėję prie nukentėjusiojo A. L. iš nugaros ir laikydami nukentėjusiajam už rankų, ištraukė iš nukentėjusiojo drabužių kišenės 0,5 litro talpos degtinės „Lietuviška degtinė“ butelį, taip bendrininkų grupėje viešoje vietoje atvirai iš A. L. drabužių pagrobė nukentėjusiajam priklausantį 17 litų vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skunde nurodo, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam atleido ir nereiškė civilinio ieškinio, mano, jog jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis. Atlikęs bausmę, nori gyventi dorai, įsidarbinti. Be to, prašo išsiųsti jį gydytis į psichiatrijos ligoninę, nes laisvės atėmimo vietoje nesijaučia esantis stabilios psichikos.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo ir veikos kvalifikavimo, nesutikdamas tik su jam paskirta bausme, todėl kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą tik dėl to klausimo, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apeliantui bausmės rūšį ir dydį, nuosprendyje atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes : jis padarė tyčinį apysunkį, baigtą nusikaltimą nuosavybei. Teismas, išsamiai įvertinęs apelianto asmenybę apibūdinančius požymius, reikšmingus bausmės skyrimui : nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nedirbo, nesimokė, padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto įvykdytas nusikaltimas buvo dėsninga jo ankstesnio gyvenimo būdo pasekmė. Individualizuodamas bausmę, teismas atsižvelgė į nusikalstama veika padarytą žalą, apelianto vaidmenį nusikaltimo padaryme – jis pagrobė nedidelės vertės turtą, nukentėjusysis nereiškė civilinio dėl žalos atlyginimo, tačiau, priešingai nei apeliantas tvirtina skunde, jis buvo aktyvus šio nusikaltimo bendravykdytojas – nusikaltimo metu laikė nukentėjusįjį už rankų, kol kitas bendrininkas grobė turtą. Apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis – nusikaltimo padarymą bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio. Kadangi teismas įvertino apelianto skunde nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmę bausmės dydžiui, dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Be to, iš nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad teismas, nustatęs dvi apelianto atsakomybę sunkinančias ir vieną lengvinančią aplinkybę, pastarąją laikė reikšmingesne bausmės dydžiui, kuris yra žymiai mažesnis už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Skunde išdėstyti apelianto teiginiai apie jo planus po bausmės atlikimo nebedaryti nusikalstamų veikų jam paskirtos bausmės rūšiai ir dydžiui įtakos neturi, tačiau jie patvirtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bus pasiektas BK 41 str. 2 d. 4 p. numatytas bausmės tikslas – formuosis jo įgūdžiai savo tikslų siekti teisėtais būdais. Apeliantui paskirta bausmė yra adekvati jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, ji nėra aiškiai per griežta, todėl jos švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto skundo teiginius apie jo psichinės sveikatos problemas, dėl kurių jam būtų per sunku atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Priešingai, iš byloje esančio medicininio pažymėjimo matyti, kad apeliantas psichikos ligomis nėra sirgęs (102 b. l.). Pažymėtina, kad pagal BVK 174 str. vykdyti laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens sveikatos priežiūra yra pataisos įstaigos kompetencija, todėl šio klausimo sprendimas nėra apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.