Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-27 · Civilinė byla Nr. e2A-289-258/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-27
Bylos Nr.
e2A-289-258/2018
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04895-2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Rita Kisielienė, Andrius Verikas
Atsakovas
E. V.
Ieškovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-289-258/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04895-2016Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.4.4.7; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Varanauskaitės, Andriaus Veriko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei E. V. dėl 2016-02-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 panaikinimo ir dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodytą pašalinti neteisėtos statybos padarinius,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ieškiniu atsakovei E. V. prašė: panaikinti atsakovės E. V. surašytos 2016-02-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 galiojimą;įpareigoti atsakovę E. V. savo lėšomis išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 pagrindu;įpareigoti atsakovę E. V. savo lėšomis, per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav., neteisėtai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę.atsakovei E. V. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti Inspekcijai pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., neteisėtai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės.Ieškinyje nurodė, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav., pažeisdama teisės aktų reikalavimus, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zonoje neteisėtai pastatė pagalbinio ūkio paskirties pastatą. Greta atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo yra Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre įregistruotas Mažasis upelis (kodas minėtame kadastre – 12010519). Atsakovės pastatytas statinys neatitinka savavališkos statybos sąvokos, įtvirtintos Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje, tačiau pastatytas statinys pažeidžia teisės aktų reikalavimus, todėl laikytinas neteisėtu. Atsakovės nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kuriame pastatytas statinys, yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos - paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininkų ūkio ir kitus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Atsakovės pastatytas statinys yra didesnio ploto nei leidžia teisės aktai, todėl pagrįstai laikytinas neteisėtu. Inspekcijos vyriausiasis specialistas atlikęs statybos patikrinimą nagrinėjant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos persiųstą skundą nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame ginčo žemės sklype (kadastrinis Nr. 4177/0300:1087), paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zonoje neteisėtai pastatytas 11,98 m ilgio ir 5,6 m pločio su 2,39 m ilgio, 1,21 m pločio ir 2,78 m aukščio priestatu pagalbinio ūkio paskirties pastatas. 2016-03-29 statytojai buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-266, kuriuo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2016-09-29 nugriauti pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę.Ieškovė taip pat nurodė, kad pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui paaiškėjo, kad atsakovė Nekilnojamojo turto registre 2016-09-22 užregistravo ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdama Nekilnojamojo turto registrui 2016-01-20 Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą bei 2016-02-26 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Patikrinus deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą teisėtumą nustatyta, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Deklaracijoje pateikti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. statinio baigtumo procentas, jeigu deklaruojama baigta statyba, negali būti mažesnis nei 100 proc.; deklaracijoje nurodyto statinio statyba toje vietoje, kurioje pagal 2016-01-20 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenis, pastatytas statinys, negalima – pastatytas statinys pažeidžia teisės aktų reikalavimus – atsakovės neteisėtai pastatytas pagalbinio ūkio pastatas už pakrantės apsaugos juostos ribų yra didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto, statinio baigtumo procentas, nurodytas deklaracijoje (91 %), neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl deklaracijos galiojimas, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, naikintinas.Atsakovė E. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre yra įrašytas ne vandens telkinys, kaip kad ieškovė nurodo, o melioracijos telkiniai - žemės sklypo naudojimo apribojimai yra taikomi su specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis (8 punktas) - žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai. Tai yra skirtingi daiktai. Tas skirtingumas pasireiškia tuo, kad krantas melioracijos grioviuose, kanaluose ir kitose užtvenkimo vietose yra skaičiuojamos nuo tos vietos, kur pasibaigia vanduo, o ne nuo kranto, nes pats melioracijos įrenginys yra dirbtinis daiktas. Taikant šį faktą atstumas nuo atsakovės statinio iki melioracijos telkinio vandens pradžios yra leistinas. Dėl melioracijos įrenginių įrašas nenuginčytas. Visos įstaigos, su kuriomis reikėjo derinti statybos įforminimą, sutiko su jos pateikta pastato dokumentacija, su faktu, kad statyba istoriniuose kanaluose pasirodė 2009 metais, kad jokių pažeidimų neužfiksuota, kitaip nebūtų suderinta su vietine valdžia ir jos kompetentingomis įstaigomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas panaikino atsakovės E. V. surašytos 2016-02-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 galiojimą. Įpareigojo atsakovę E. V. savo lėšomis per 10 dienų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2016-02-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 pagrindu. Įpareigojo atsakovę E. V. savo lėšomis, per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. nugriauti žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., neteisėtai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovei E. V. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pašalinti neteisėtos statybos padarinius, t.y. nugriauti žemės sklype esančiame (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., neteisėtai pastatytą statinį bei sutvarkyti statybvietę, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovės. Priteisti iš atsakovės E. V. 62 EUR žyminio mokesčio valstybei.Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintą Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą, paviršinio vandens telkinio apsaugos zona – tai prie paviršinio vandens telkinio nustatomas pakrantės (su paviršiniu vandens telkiniu besiribojančios sausumos) ruožas (teritorija), kuriame ribojama ūkinė veikla, galinti neigiamai paveikti paviršinį vandens telkinį, o paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – prie paviršinio vandens telkinio nustatoma su paviršiniu vandens telkiniu besiribojanti paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalis, kurioje vykdoma ūkinė veikla gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį paviršiniam vandens telkiniui arba riboti jo naudojimo visuomenės poreikiams galimybes, todėl joje draudžiama tam tikra ūkinė veikla. Teismas nustatė, kad greta atsakovei nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo yra Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre įregistruotas Mažasis upelis (kodas šiame kadastre – 12010519). Šį upelį Parapijoniškių kaime galima pamatyti internetinėje svetainėje www.maps.lt. Atsakovės žemės sklypui, kuriame pastatytas ginčo statinys, taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Nors atsakovė teigė, kad ginčo vietoje yra ne upelis, o melioracijos griovys, tačiau šių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė. Deklaracijoje nurodytoje vietoje, kurioje pagal 2016-01-20 nekilnojamojo daikto kadastro bylos duomenis pastatytas statinys, yra negalima, nes pažeisti aukščiau minėti teisės aktų reikalavimai - atsakovės pastatytas statinys yra didesnio nei leidžiamo 25 kv. m. bendrojo ploto, toje vietoje galima statyti tik pirtis be rūsio. Kadangi statinys jau įregistruotas nekilnojamojo turto registre, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą gali panaikinti tik teismas, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas panaikino deklaracijos galiojimą teismo sprendimu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą ir atsakovės priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:Sprendimo data nurodoma 2017 m. kovo 6 d., nors atsakovė ir jos advokatas Š. V. šią dieną nedalyvavo teismo posėdyje. Pažymi, kad šią dieną teismo posėdyje ji nedalyvavo ir apie jį atsakovei nebuvo pranešta. Advokatas taip pat negalėjo dalyvauti 2017 m. kovo 6 d. posėdyje, nes tuo metu dalyvavo Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamojoje byloje.Iš teismo kartu su ieškiniu ir kitais įrodymais 2016-11-25 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše apie atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. prie specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų yra parašyta, jog nuo 2009-05-19 žemės sklypas susijęs ne su upeliu, bet įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai.Pati ieškovė savo ieškinyje, komentuodama Statybos įstatymo 2 straipsnio 17, 71 dalis ir 2010-09-27 LR Aplinkos apsaugos ministro įsakymą Nr. DI-812 padaro išvadą, kad atsakovės pastatytas statinys neatitinka savavališkos statybos sąvokos. Tokiu atveju negali būti laikoma, kad pastatytas statinys pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir laikytinas neteisėtu.Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kadastre surašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra pakeisti ar nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Dėl melioracijos įrenginių įrašas nenuginčytas.Priešieškiniu atsakovė prašo panaikinti ieškovo pavaldaus skyriaus 2016-03-29 privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-266, kuriuo atsakovė įpareigota nugriauti pastato dalį iki sienos sukirtimo su stogu. Atsakovės priešieškinis yra tiesiogiai susijęs su ieškovo ieškiniu, nes jis savo reikalavimus grindžia šiuo privalomuoju nurodymu. Patenkinus atsakovės reikalavimą panaikinti privalomąjį nurodymą, nereikės svarstyti ieškinio patenkimo klausimo. Pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro įrodo, kad atsakovės asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas (unikalus Nr. 4400-4114-4038), kurį ieškovė prašo nugriauti, yra registruotas nekilnojamojo turto registre. Šį įrašą ir dėl nuosavybės, ir dėl melioracijos sistemos bei įrenginių faktų vertintinas kaip įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią pagal CPK 197 straipsnį. Vien jau šių faktų pakanka ieškiniui atmesti.Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą, o Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:Išnagrinėjus bylą 2017 m. sausio 24 d. posėdyje teismas atidėjo teismo sprendimo priėmimo datą 2017 m. vasario 13 dienai. Ši data nustatyta 2017 m. sausio 24 d., atsakovė apie teismo sprendimo datą buvo informuota, kaip ir kiti 2017 m. sausio 24 d. teismo posėdyje dalyvavę asmenys. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismas 2017 m. vasario 13 d. priėmė nutartį, kuria dar kartą atidėjo teismo sprendimo priėmimą 2017 m. kovo 6 dienai. Taigi teismo sprendimo priėmimo data, nurodyta teismo sprendime, 2017 m. kovo 6 d., tačiau bylos nagrinėjimas jau nevyko, o sprendime nurodyti paskutinio teismo posėdžio metu dalyvavę asmenys, taip pat paminėtos dvi ieškovo atstovės, viena iš jų atstovavo ankstesniame bylos teismo posėdyje. Teismo sprendimo paskelbimo dieną bylos nagrinėjimas nevyko, jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami. Atsakovė turi pareigą domėtis bylos eiga, aukščiau minėta informacija yra viešai prieinama, todėl jos teiginys, kad nebuvo informuota apie teismo sprendimo paskelbimo datą, yra nepagrįstas.Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro vadovaujančiąja tvarkymo įstaiga paskirta Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro nuostatai nustato, kad šio kadastro paskirtis – rinkti, apdoroti, sisteminti, kaupti, saugoti, naudoti ir teikti Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ir šiuose nuostatuose nurodytus upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis, kurie būtini vandens ištekliams ir jų naudojimui valdyti, aplinkai saugoti ir ūkiui plėtoti. Kadastro objektai yra visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys natūralūs (upės, upeliai) ir dirbtiniai (melioracijos, laivybos ir kitos paskirties kanalai) vandentakiai (toliau vadinama – vandentakiai), taip pat 0,5 hektaro ir didesni ežerai ir tvenkiniai. Kai vandens telkinio (vandentakio, ežero, tvenkinio) vandens paviršiumi eina valstybės siena, kadastro objektas yra visas ežeras arba tvenkinys, o vandentakio – tik tas ruožas, kuriuo eina valstybės siena. Kadastro duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus. Taigi atsakovės abejonės dėl greta žemės sklypo esančio Mažojo upelio yra nepagrįstos. www.maps.lt tinklapis tik vienas iš būdų atvaizduoti šio upelio padėtį. Be šio, yra oficiali kadastro svetainė, kuri viešina Lietuvos Respublikos žemėlapyje atvaizduotas upes ir kitus vandens telkinius. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas) 20 straipsnis reglamentuoja paviršinio vandens telkinių apsaugos zonas ir veiklą jose, o 6 dalyje numatyta, kad sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Taigi atsakovės pastatytas 11,98 m ilgio ir 5,6 m pločio su 2,39 m ilgio, 1,21 m pločio ir 2,78 m aukščio priestatu pagalbinio ūkio paskirties pastatas yra didesnio ploto nei leidžia teisės aktai, todėl pagrįstai teismo pripažintas neteisėtu.Teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad atsakovė ginčijamoje deklaracijoje nurodė klaidingus duomenis, kad pastato baigtumas 91 proc. Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 punktas numato, kad deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo, paveldėtojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Deklaracijoje nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, kadangi deklaruojant užbaigtą statybą ji ir turi būti užbaigta, t. y. 100 proc. Tai yra dar viena priežastis, dėl kurios ginčijamą deklaraciją pirmosios instancijos teismas panaikino.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė teikia priešieškinį. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnio 1 dalis numato, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pirmosios instancijos teismas jau išsprendė priešieškinio priėmimo klausimą. Taigi priešieškinio pateikimas apeliaciniu skundu nėra galimas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės sklypas ribojasi su upe, nes to nepatvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kur nurodyta, kad sklypui taikomos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kuriame yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Byloje nustatyta, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas atlikęs statybos patikrinimą nagrinėjant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos persiųstą skundą nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančiame ginčo žemės sklype (kadastrinis Nr. 4177/0300:1087), paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos zonoje neteisėtai pastatytas 11,98 m ilgio ir 5,6 m pločio su 2,39 m ilgio, 1,21 m pločio ir 2,78 m aukščio pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Palei atsakovės sklypą teka Mažasis upelis, kurio kodas yra 12010519 ir kuris yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą. Ieškovės duomenimis, atstumas nuo upelio apsaugos zonos yra apie 10-20 m. Atsakovės teigimu, pastatas nuo upelio, kurį atsakovė apibūdino kaip melioracijos įrenginius, yra nutolęs 15 m atstumu. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad atstumas nuo upelio iki pastato yra mažesnis nei 50 m. Tačiau atsakovė nesutinka, kad šalia jos sklypo yra upė. Pažymėtina, jog pagal 2000 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1114 yra patvirtintas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastras. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatų 4 punkte apibrėžti Kadastro objektai – visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys natūralūs (upės, upeliai) ir dirbtiniai (melioracijos, laivybos ir kitos paskirties kanalai) vandentakiai, taip pat 0,5 hektaro ir didesni ežerai ir tvenkiniai. Pagal nuostatų 19 punktą vandens telkinius (vandentakius, ežerus, tvenkinius) kadastre registruoja kadastro tvarkymo įstaiga. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro vadovaujančiąja tvarkymo įstaiga paskirta Aplinkos ministerija (https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action). Kadastro duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus. Visos į kadastrą įtrauktos upės yra viešinamos oficialiuose valstybiniuose informaciniuose portaluose www.geoportal.lt ir www.regia.lt, kurių paskirtis yra vienoje vietoje teikti valstybės kadastrų, registrų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų sukurtus ir (ar) tvarkomus erdvinių duomenų rinkinius. Patikrinus šiuose portaluose esančią informaciją, matyti, kad atsakovės sklypas ribojasi su Mažuoju upeliu, kuris turi vandenų telkinių apsaugos zoną ir juostą, o namas yra visiškai netoli šios upės, kas patvirtina ieškovės nurodomą aplinkybę, kad atsakovės pastatas yra ne daugiau nei 20 m atstumu nuo upės. Taigi, nėra jokio pagrindo sutikti su atsakove, kad šalia jos sklypo nėra upelio. Taip pat tokie duomenys atsispindi ir tinklapyje www.maps.lt, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybę ar šalia atsakovės sklypo yra upė ar melioracijos griovys. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje (redakcija galiojusi 2001-12-04 - 2010-07-09) įtvirtinta, kad sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnę kaip 4,5 metro (aukštis skaičiuojamas nuo statiniu užstatomo ploto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo kraigo) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127 punkte nurodyti draudimai vandens telkinių apsaugos zonose. Pagal šių sąlygų 127.9. p. draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip: 127.9.1. 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso 1,300 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype pastatytas pastatas-ūkinis pastatas, adresu Pievų g. 7, Parapijoniškių k. Vilniaus r., kurio užstatytas plotas sudaro 58 kv. m. Registre prie ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nurodyta, kad sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės pastatytas 11,98 m ilgio ir 5,6 m pločio su 2,39 m ilgio, 1,21 m pločio ir 2,78 m aukščio priestatu pagalbinio ūkio paskirties pastatas. Taigi toje vietoje, kurioje yra atsakovės pastatas, negalėjo būti pastatytas didesnis nei 25 kv. m. ploto ir aukštesnis nei 4,5 metrų pastatas (pirtis) kaip tai numatyta teisės aktuose. Atsakovė nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ duomenų bazėje nėra išviešintos vandens telkinių juostos, todėl ji negalėjo žinoti apie jos pagalbiniam statiniui taikomus reikalavimus. Pažymėtina, jog teisinė registracija yra išvestinio pobūdžio veiksmas, ji pagal savo teisinę reikšmę nesukuria teisės ir negali paneigti kitais pagrindais atsirandančios teisės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-67/2011). Šiuo nagrinėjamu atveju aplinkybės apie vandens telkinių ir jų apsaugos juostų neišviešinimas registrų centro duomenų bazėje nereiškia, kad jų faktiškai žemės sklype nėra ar žemės sklypui netaikomi reikalavimai vandens telkinių apsaugos zonose. Priešingai, kaip jau minėta, VĮ „Registrų centras“ nurodoma, kad taikomos specialiosios žemės ir miško sąlygos. Šios sąlygos įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, kurių atsakovei yra privaloma laikytis vykdant statybos darbus. Todėl turėjo būti laikomasi šios nutarties 13-14 punkte nurodytų nuostatų.Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad statyti pastatą jai buvo leista 2016 m., kuomet visos kompetetingos įstaigos 6 parašais patvirtino, kad statyba atsakovės žemėje galima. Su tokiu atsakovės argumentu nėra jokio pagrindo sutikti. Byloje pateiktas kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti atsakovės planas (el. b. t.1, b.l. 31) tvirtina, kad projektas suderintas 2016 m., tačiau projekte nurodyta pastaba: pastato, kelio ir kūdros panaikinimo darbus griovio 15 m. priežiūros juostoje bei kelių apsaugos zonoje atlikti iki techninio projekto rengimo. Kitoje plano vietoje papildomai nurodyta, kad suderinta su pastaba. Pastaba – iki techninio projekto rengimo įvykdyti šio plano pastabą dėl pastato, kūdros ir kelio panaikinimo griovio priežiūros juostoje. Toje vietoje, kur yra atsakovės pastatas, pažymėta, kad tai griaunami statiniai. Taigi toks suderinimas, priešingai nei nurodo atsakovė, neįteisina jos pastato, o įrodo, kad valstybinės institucijos, kurios derino kaimo plėtros žemėtvarkos projektą suderino projektą su sąlyga, kad pastatas bus nugriautas.Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą sprendimą, įskaitant ir tą dalį, kuria teismas panaikino atsakovės E. V. surašytą 2016-02-26 deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 galiojimą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsakovės E. V. pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys, kad pastato baigtumas 91 proc. neatitinka tikrovės, nes deklaruojant užbaigtą statybą, ji ir turi būti užbaigta, t. y. 100 proc. baigtumo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad deklaracijoje nurodytoje vietoje, kurioje pagal 2016-01-20 nekilnojamojo daikto kadastro bylos duomenis pastatytas statinys, yra negalima, nes pažeisti teisės aktų reikalavimai - atsakovės pastatytas statinys yra didesnio nei leidžiamo 25 kv.m. bendrojo ploto, toje vietoje galima statyti tik pirtis be rūsio. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškovės reikalavimą panaikinant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų nekartoja. Atsakovė nors ir prašo panaikinti šią sprendimo dalį, tačiau jokių argumentų susijusių su deklaracijos teisėtumu ar kodėl teismo sprendimas šioje dalyje neteisingas nepateikia. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo šią teismo sprendimo dalį panaikinti.Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad buvo pažeistos procesinės teisės normos – jai nebuvo pranešta apie 2017 m. kovo 6 d. vykusį posėdį. Byloje nustatyta, kad teismo posėdis buvo paskirtas 2017 m. sausio 6 d., kuris buvo atidėtas 2017 m. sausio 24 d. Išnagrinėjus bylą 2017 m. sausio 24 d. posėdyje, sprendimo priėmimas buvo atidėtas 2017 m. vasario 13 dienai. Kadangi 2017 m. sausio 24 d. posėdyje atsakovė dalyvavo, jai turėjo būti žinoma apie sprendimo paskelbimo datą. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 13 d. sprendimo paskelbimo datą dar kartą atidėjo 2017 m. kovo 6 dienai. Būtent ši data – 2017 m. kovo 6 d. - nurodyta teismo sprendime. Kaip teisingai ieškovė nurodo, šią dieną bylos nagrinėjimas nevyko, jokie procesiniai veiksmai nebuvo atliekami, o buvo skelbiamas sprendimas. Sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti paskutinio teismo posėdžio metu dalyvavę asmenys. Teismo sprendime nurodyta vertėja nors teismo posėdžiuose nedalyvavo, tačiau manytina, kad ji įrašyta dėl rašymo klaidos apsirikimo, kuri atsakovės procesinėms teisėms įtakos neturėjo. Atsakovė teismo sprendimu prašo tenkinti jos ieškinį ir panaikinti ieškovės priimtą 2016-03-29 privalomąjį nurodymą Nr. (23.29)-PN-266. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2017-01-05 pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi priešieškinį. Pirmosios instancijos teismas 2017-01-05 rezoliucija nurodė spręsti priešieškinio priėmimo klausimą teismo posėdžio metu. 2017-01-06 vyko teismo posėdis, kuriame buvo sprendžiamas priešieškinio priėmimo klausimas. Ieškovė prieštaravo šio priešieškinio priėmimui, kadangi toks atsakovės reikalavimas yra teismingas Vilniaus administraciniam teismui. Teismas nutarė priešieškinio nepriimti. Atsakovė prašė priešieškinį laikyti kaip atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Teismas šį prašymą tenkino. Taigi pirmosios instancijos teisme priešieškinį neskundžiama teisėjo žodine nutartimi buvo atsisakyta priimti, todėl apeliacinėje instancijoje atsakovė negali prašyti priešieškinio tenkinti. Todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su priešieškiniu nevertina ir dėl jų nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėJūratė VaranauskaitėAndrius Verikas