Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Dainius Strautininkas, sekretoriaujant Almidai Gurklienei, dalyvaujant ieškovei A. V., ieškovės atstovei advokatei Nonai Pulokienei, nedalyvaujant atsakovui P. V., institucijos teikiančios išvadą byloje Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (b. l. 29, 35, 36).

Institucija, teikianti išvadą byloje – Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) išvadoje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui nurodo, kad ieškiniui neprieštarauja. Pažymi, kad prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis padėtų patenkinti tiek bendruosius, tiek individualius vaiko poreikius. Prašo bylą nagrinėti Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės ir atsakovo santuoka yra įregistruota (duomenys neskelbtini) Biržų rajono CMS, įrašo Nr. 14 (b.l. 19). Sutuoktiniai santuokoje susilaukė sūnaus P. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22), kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra su motina (b. l. 10).

LR CK 3.27 str. nustato sutuoktinių tarpusavio pareigą būti vienas kitam lojaliems, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šios pareigos suponuoja sutuoktinio teisę reikalauti iš kito sutuoktinio atitinkamų pareigų laikymosi. LR CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Ieškovės teismo posėdžio metu duotais parodymais nustatyta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Šalys negyvena kartu, nebeveda bendro ūkio, kadangi atsakovas ją bauginęs, sakydamas, kad atims vaiką, nepadėjo vesti namų ūkio, rūpintis sūnumi, dėl grasinimų ji buvo priversta kreiptis į policiją ir buvo apgyvendinta moterų prieglaudoje. Tą faktą patvirtina ir Švabijos Gmiundo apylinkės teismo Šeimos reikalų teismo nutartis. Atsakovas, gavęs ieškinį, į jį nepateikė atsiliepimo, nors procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai, nesidomėjo bylos eiga. Teismas nenustatė duomenų, kurie paneigtų ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ji nutrauktina (LR CK 3.60 str. 2 d.).

Nutraukus santuoką ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja įstatymui, todėl tenkintinas (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja.

Švabijos Gmiundo apylinkės teismo Šeimos reikalų teismo sprendimu šalių nepilnamečio vaiko P. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su vaiko motina – ieškove.

LR CK 3.192 str. numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (LR CK 3.156 str.), tad jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymuisi sąlygas (LR CK 3.192 str.). Įtvirtintas protingumo principas tarp vaikų poreikių ir jų tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi įvertinti vaikų teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, P. V. gyvenamoji vieta yra kartu su motina. Ieškovė parodymais nustatyta, kad ji šiuo metu gyvena kartu su savo tėvais, kurie yra ūkininkai ir išlaiko tiek ją, tiek ir šalių nepilnametį vaiką, vaiko išlaikymui į mėnesį vidutiniškai reikalinga apie 600-700 Eur. Ieškovės parodymais, ją ir šalių nepilnametį vaiką išlaiko jos tėvai, ji šiuo metu nedirba, nes auginą mažametį vaiką, tačiau intensyviai ieško darbo, o atsakovas gyvena ir dirba Vokietijoje ir yra pajėgus sumokėti prašomo priteisti dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Todėl konstatuotina, kad atsakovas tokiais savo veiksmais užkrovė visą vaiko išlaikymo finansinę naštą ir kasdienę priežiūrą ieškovei ir iš esmės neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, nors tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, todėl pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį. Todėl teismas vadovaujasi protingumo ir teisingumo kriterijais priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui šalių vaikui. Įvertinus visas šias aplinkybes, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-07-27 iki vaiko pilnametystės, o ieškovė paskirtina vaikui skirtų lėšų tvarkytoja. Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistinas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3. 196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).

LR CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo. Atsakovas jokių prieštaravimų dėl šio reikalavimo teismui nepateikė, todėl laikytina, jog su tokio dydžio įsiskolinimu sutinka. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2014-07-04 iki 015-07-27 – 3600 Eur.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės pajamas bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (LR CPK 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas

Nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Biržų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 14, nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. V. palikti turėtą pavardę – V., P. V. – V.

Priteisti iš atsakovo P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-07-27d., kasmet jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) tris tūkstančius šešis šimtus eurų išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-07-04 iki 2015-07-27d. nepilnamečiui sūnui P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)d. ir paskirti ieškovę A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš P. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus žyminio mokesčio, aštuonis eurus 86 ct procesinių dokumentų įteikimo bei vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 12 ct valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant šiame teisme.