Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo J. B. apeliacini skunda del Ignalinos rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. 2 metams laisves atemimu, bausme atliekant pataisos namuose.

Iš dalies patenkintas nukentejusiojo ir civilinio ieškovo P. B. ieškinys ir išieškota iš J. B. nukentejusiojo P. B. naudai 20000,00 Lt neturtines žalos atlyginimui;

Taip pat nuosprendžiu patenkintas Valstybines ligoniu kasos ieškinys ir išieškota iš Justino B. V. ligoniu kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 4485,00 Lt už apmoketas nukentejusiajam P. B. suteiktas sveikatos priežiuros paslaugas.

J. B. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. liepos 20 d. apie 12 val. 30 min. gyvenamajame name, esanciame Ignalinos rajono savivaldybes (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio, konflikto su P. B. metu, smogdamas viena karta peiliu i pilva, padare P. B. sunku sveikatos sutrikdyma – kiaurymine durtine-pjautine pilvo žaizda su skrandžio ir kepenu pažeidimu, kraujo išsiliejimu pilvo ertmeje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo pakeisti Ignalinos rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendi ir priteista 20000 Lt neturtine žala sumažinti iki 5000 Lt. Mano, kad teismas neteisingai išsprende civilinio ieškinio klausima, kadangi neturine žala negali buti pasipelnymo šaltiniu. Apeliantas nurodo, kad pagal teismu praktika neturtine žala priteistina atsižvelgiant i turtines žalos dydi. Be to, pagal teismu praktika neretai nužudymo bylose priteisiama neturtines žalos iki 10 000 litu, todel ir šiuo atveju turetu buti sumažinta priteistina suma iki 5000 litu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis J. B. ir jo gynejas praše apeliacini skunda tenkinti, nukentejusiojo P. B. atstovas bei prokuroras – skunda atmesti.

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis J. B. negincija kaltes klausimo del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. 1d., padarymo, bei bausmes skyrimo už šia nusikalstama veika, apeliaciniu skundu nesutinka tik su civiliu ieškiniu del neturines žalos atlyginimo, todel teiseju kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribu, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisetumo dali tik del tu klausimu, del kuriu paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma. Istatymas numato pinigine satisfakcija, kuria siekiama kiek imanoma teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta fizini, dvasini skausma ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisinga pinigine kompensacija už padaryta skriauda (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

Atlygintinos neturtines žalos ribu (minimumo ar maksimumo) istatymas nenustato, ivertinti neturtine žala palikta teismui, tai konkretaus fakto klausimas. Spresdamas ši klausima teismas vadovaujasi neturtines žalos piniginio ivertinimo kriterijais, atsižvelgdamas i sužalojimo aplinkybes, pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, kitas bylos aplinkybes bei sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtine žala, nurode pagrindus, kuriais remiantis tokia žala gali buti priteista ir nuosprendyje pasisake del priteistinos neturtines žalos dydžio, taciau, nustatydamas išieškotina 20 000 litu suma kaip neturtines žalos atlyginima, nepakankamai ja motyvavo.

Pažymetina, kad del nusikaltimo padaryta neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, taciau nustatant jos dydi, turi buti atsižvelgta i jos pasekmes, padarytos turtines žalos dydi, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes.

Teismas pažymi, kad nustatant neturtines žalos atlyginimo dydi, turi buti atsižvelgiama tiek i ji didinancias, tiek ir i ji mažinancias aplinkybes, kad butu pasiekta kiek imanoma adekvati nukentejusiojo patirtiems dvasiniams išgyvenimams, o taip pat ir fiziniam skausmui, kompensacija. Nagrinejamu atveju, vertinant nusikalstama veika pažeistu vertybiu (sveikata, kuno nelieciamumas ir vientisumas) pobudi, taip pat negatyvu nuteistojo elgesi po nusikalstamos veikos padarymo, vis delto, svarbu atsižvelgti ir tinkamai ivertinti neturtines žalos kompensacijos dydi mažinancius faktorius, tokius kaip turtines žalos nepadarymas, nuteistojo amžius ir jo finansine padetis, paties nukentejusiojo elgesys, sužalojimo pasekmes. Kaip nustatyta byloje, nukentejusiajam turtine žala nepadaryta, nusikaltimo padaryma itakojo tarp broliu isiseneje tarpusavio priešiški santykiai, tiek nukentejusiojo, tiek nuteistojo elgesys tarpusavio bendravimo metu dažnai neatitiko visuomeneje nusistovejusiu morales nuostatu, kas taip pat leidžia teigti, kad iš dalies pats nukentejusysis sukure rizikinga situacija, susijusia su jo paties saugumu. Svarbu pažymeti ir tai, kad nuteistasis J. B. yra senatves pensininkas, vienintelis pragyvenimo šaltinis – senatves pensija, turto, i kuri galetu buti nukreiptas visos priteistos nuosprendžiu žalos išieškojimas, neturi, duomenu apie padaryto nukentejusiajam sveikatos sutrikdymo liekamuosius reiškinius, teismui nepateikta. Todel pirmosios instancijos teismo nustatytas 20 000 Lt neturtines žalos atlyginimo dydis yra aiškiai per didelis, todel mažintinas iki 10 000 litu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. B. apeliacini skunda patenkinti iš dalies.

Ignalinos rajono apylinkes teismo 2008 m. kovo 7 d. nuosprendi pakeisti. Nukentejusiojo ir civilinio ieškovo P. B. civilini ieškini patenkinti iš dalies ir išieškoti iš J. B. 10 000 (dešimt tukstanciu) litu P. B. naudai neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendi palikti nepakeista.