- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- I1-1561-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04104-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių, Lietuvos valstybė , atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. (I.) S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas I. (I.) S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 96 200 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 490 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 21 935 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. jis Kalėjimų departamento direktoriaus nutarimais (2019 m. vasario 7 d., 2019 gegužės 6 d., 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. spalio 7 d., 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimai) buvo nuolat pervežamas iš vienos pataisos įstaigą į kitą. Nuolatiniai pareiškėjo pervežimai sukėlė didelius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, neturėjo galimybės palaikyti socialinių ryšių, reguliariai siųsti ir gauti laiškus, mokyti religijos, taip pat nutrūksta socialinės reabilitacijos programos, negali bendrauti su psichologe, nespėja perskaityti knygų. Atkreipia dėmesį, jog dėl nuolatinių pervežimų, jam nėra užtikrinama valstybės garantuojama teisinė pagalba, laiku negavo atsiliepimo, dėl ko negalėjo tinkamai ginti savo teisių teisme. Pažymi, kad kreipėsi į Kalėjimų departamento direktorių su prašymais, kad jam butų leistą likusią bausmės dalį atlikti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K), bet jo prašymai buvo nepagrįstai atmetami. Pareiškėjas, Kalėjimo departamento ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus bei Šiaulių TI direktoriaus veiksmus traktuoja kaip patyčias ir kankinimą. Nesutinka bausmę atlikti izoliatoriuje.
Pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. vasario 15 d., 2019 m. balandžio 11 d., 2019 m. gegužės 9 d., 2019 m. birželio 25 d. vykstant etapu jam nebuvo suteikta galimybė pavalgyti pietus, nes Pravieniškių PN-AK neišdavė sauso davinio išvykstant, o sugrįžus nebuvo išduodamas sausas davinys ir karštas maistas.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI buvo konfiskuota dalis jo asmeninių daiktų, o išvykstant į kitą pataisos įstaigą, jie nebuvo grąžinti, taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjo daiktus galės atsiimti tik giminės, kurie privalės atvykti į Šiaulių TI. Pareiškėjo parašytus skundus jis išsiunčia į tam tikras institucijas, pastarosios juos grąžina į skundžiamas įstaigas ir jos nagrinėja pareiškėjo skundus. Skundų persiuntimą į įstaigą, pareiškėjas traktuoja kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Šiaulių TI neveikia radijas, nėra nešiojami dienraščiai, neturi galimybės žiūrėti televizorių, dėl to nežino kas vyksta Lietuvoje ar pasaulyje. Taip pat, jog kamerose nėra mechaninės ventiliacijos, o tik dvi skylės sienoje per kurias, jeigu kaliniai rūko kamerose, tabako dūmai patenka į koridorius. Pareiškėjas nors gyvena kameroje vienas, bet turi eiti pasiimti čiužinio, o tabako dūmais yra priversti kvėpuoti pareigūnai. Pareiškėjui nėra užtikrinamas tinkamas maistas, nes Šiaulių TI tiekiamas maistas nėra suderintas pagal religinius ypatumus, todėl dažnai lieka alkanas. Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnyboje nėra vaistų, nėra suteikiama galimybė apsilankyti pas odontologą. Pareiškėjas teigia, jog patyrė nepatogumų vežiojantis asmeninius daiktus, nes jų bendras svoris sudaro 80 kilogramų. Kiekvieną kartą jam atvykstant į kitą pataisos įstaigą, jo daiktus apžiūri pareigūnai matant kitiems nuteistiesiems. Pasak pareiškėjo, jam ypač nemalonu, kai yra demonstratyviai apžiūrima Šv. Koranas, vėliava, fotografijos, dokumentai ar apatinis trikotažas. Dėl nuolatinio daiktų kraustymo, plėšosi pareiškėjo administracinės bylos. Šiaulių TI iš pareiškėjo buvo atimta patalynė, nors čia pervežtas atlikti bausmės, o ne nuobaudos.
Pareiškėjas nurodo, jog Pravieniškių PN-AK nevyksta socialinės reabilitacijos užsiėmimai, pozityvaus užimtumo užsiėmimai, nėra sudaryta galimybė dirbti ir mokytis. Pasak pareiškėjo, Pravieniškių PN-AK administracija persekioja pareiškėją dėl jo kritikos pataisos namams, piktybiškai yra kenkiama pareiškėjui nesudarant normalių ir teisės aktų reikalavimų atitinkančių kalinimo sąlygų. Pareiškėjas teigia, jog nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. buvo izoliuotas uždarosios zonos kameroje Nr. 8, kurioje: 1) sienos, lubos ir palangė buvo supuvę nuo grybelio; 2) tualete blogai veikė sanitariniai mazgai, nebuvo veidrodžio, lentynėlės; 3) kameroje nebuvo informacinio stendo bei informacijos; 4) neveikė naktinis apšvietimas (iki 2019 m. lapkričio 10 d.), nebuvo aliarminio apšvietimo, degė tik viena dieninė lempa; 5) langas sulaužytas, kuris neužsidaro; 6) per ventiliacijos angą sklido triukšmas, necenzūriniai žodžiai, tabako dūmai. Pareiškėjui nebuvo leidžiama gyventi kamerose Nr. 15 ar Nr. 16, kuriose nėra ventiliacinių angų bei yra tvarkingi sanitariniai mazgai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Pravieniškių PN-AK leido klausytis tik vienos radijo stoties ir draudė perjungti į kitas. Pravieniškių PN-AK duše bėgo labai silpna šalto vandens srovė, dėl to pareiškėjas atsisakė naudotis dušu. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra maži, purvini, sienos supelijusios, grindinys duobėtas. Pravieniškių PN-AK nevyksta pozityvaus užimtumo programos. Pažymi, jog negali atlikti religinių apeigų laiku, nes neturi laikrodžio, kas pasak pareiškėjo yra būtina. Pravieniškių PN-AK jam yra neleidžiama gyventi darbo būriuose ir dirbti, o per prievartą yra verčiamas gyventi su narkomanais, pažymi, jog jis jau yra atsisakęs gyventi Pravieniškių PN-AK administracijos paskirtoje vietoje ir dėl to jau yra kreipęsis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovaujamos Kalėjimo departamento atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (toliau – ir BVK) 69 straipsniu, kuriame yra numatyta nuteistųjų perkėlimo į kitas pataisos įstaigas tvarka ir teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimo departamento direktorius. BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems rėžimą, gali būti skiriama nuobauda – pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios arba drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų.
Atsakovės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas 2019 m. spalio 1 d. padarė šiurkštų teisėtvarkos pažeidimą – kategoriškai atsisakė eiti į jam paskirtą būrį bei nenurodė tokio atsisakymo priežasčių. Pravieniškių PN-AK direktorius įvertinęs visas su pareiškėjo pažeidimu susijusias aplinkybes priėmė nutarimą ir pareiškėjui skyrė 30 parų bausmę, perkeliant jį į kamerų tipo patalpas. Kadangi Pravieniškių PN-AK tuo metu buvo užimtos visos kamerų tipo patalpos bei siekiant apriboti pareiškėją nuo neigiamo poveikio kitiems nuteistiesiems, jis Kalėjimo departamento direktoriaus 2019 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. NN-1339 buvo perkeltas iki 2019 m. spalio 31 d. nuobaudai atlikti į Šiaulių TI. Pareiškėjo elgesys nepasitaisė ir jis grįžęs iš Šiaulių TI į Pravieniškių PN-AK vėl piktybiškai padarė analogišką nusižengimą. 2019 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas padarė šiukštų teisėtvarkos pažeidimą (tuo metu jau turėjo 118 galiojančių nuobaudų) – kategoriškai atsisakė eiti į jam paskirtą būrį bei nenurodė atsisakymo priežasčių, Pravieniškių PN-AK direktorius 2019 m. lapkričio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 67-1994 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir pareiškėjui skyrė 30 parų bausmę, perkeliant pareiškėją į kamerų tipo patalpas. Pravieniškių PN-AK tuo metu vėl buvo užimtos visos kamerų tipo patalpos, jis Kalėjimo departamento direktoriaus 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. NN-1392 buvo perkeltas iki 2019 m. gruodžio 4 nuobaudai atlikti į Šiaulių TI.
Pažymi, kad dėl 2019 m. spalio 4 d. nutarime Nr. NN-1339 ir 2019 m. lapkričio 8 d. nutarime Nr. NN-1392 įsivėlusių rašybos klaidų, pareiškėjas į Šiaulių TI buvo perkeltas ne tolimesniam bausmės, o nuobaudos atlikimui.
Atsakovės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka.
Nurodo, kad atsižvelgiant į Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. pažymos Nr. 5645, pareiškėjas į Šiaulių TI atvyko 2019 m. spalio 9 d. ir buvo iki 2019 m. lapkričio 4 d., taip pat atvyko 2019 m. lapkričio 13 ir buvo iki 2019 m. gruodžio 4 d., o nuo 2019 m. gruodžio 16 d. iki dabar yra laikomas Šiaulių TI. Nors pareiškėjas teigia, kad bausmės atlikimas tardymo izoliatoriuose negalimas, Šiaulių TI nurodo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, Tardymo izoliatoriai taip pat gali vykdyti pataisos įstaigų funkcijas.
Šiaulių TI pažymi, kad dėl kratos atlikimo, atvykus į Šiaulių TI yra vadovaujamasi Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362. Nurodo, kad atvykusių asmenų daiktai įprastai skanuojami bagažo patikros aparatu „Rapiscan“ ir tik kilus įtarimų, daiktai apžiūrimi juos išimant iš krepšių, rankinių. Pareiškėjui krata buvo vykdoma vadovaujantis minėtos instrukcijos VIII skyriaus nuostatomis.
Šiaulių TI nurodo, kad dėl skundų persiuntimo, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymai, skundai ir t. t., juos pateikus nekompetentingai institucijai, jie pagrįstai persiunčiami. Pažymi, kad pareiškėjui nesutikus su gautu atsakymu, atsakyme buvo nurodoma apskundimo tvarka, todėl pareiškėjas turėjo teisę atsakymus skųsti aukštesnėms instancijoms.
Dėl mechaninės ventiliacijos įrengimo, Šiaulių TI nurodo, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris).
Šiaulių TI nurodo, kad pareiškėjas į Šiaulių TI pervežtas atlikti nuobaudų. Pareiškėjui pagrįstai neleista su savimi turėti daiktų, neleista siųsti laiškų (išskyrus nurodytas išimtis), skambinti telefonu, taip pat pagrįstai iš jo paimta patalynė. Pareiškėjas teigia, kad jo paimti daiktai nebuvo jam grąžinti, tačiau iš Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. pažymos Nr. 62/08-348 matyti, kad visus daiktus pareiškėjas atsiėmė 2019 m. gruodžio 4 d. Dėl kokių priežasčių pareiškėjas nepasiėmė daiktų išvykdamas 2019 m. lapkričio 4 d. – nenustatyta, galimai pareiškėjas apie paimtus daiktus neinformavo konvojavimą vykdančių pareigūnų. Pažymi, kad po savaitės pareiškėjas vėl etapuotas į Šiaulių TI, o daiktai iki jų pasiėmimo buvo saugiai laikomi sandėlyje, pareiškėjui žala nekilo. Šiaulių TI nurodo, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 223 punktą, nuteistajam atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimas tęsiamas. Įstaigoje vykdomos įvairios veiklos, tai patvirtina Resocializacijos skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. pažyma Nr. 61/04-312 su pridedamais užimtumo grafikais. Vadovaujantis Šiaulių TI 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1/01-145 patvirtintu Naudojimosi bibliotekos paslaugomis tvarkos aprašu, kiekvienam aukštui, knygos, išduodamos kartą per savaitę, taigi, pareiškėjas turi pakankamai daug laiko jų skaitymui.
Šiaulių TI dėl pareiškėjui skiriamo maitinimo nurodo, kad Šiaulių TI valgiaraščiai pagal religinius įsitikinimus individualiai nesudaromi, tačiau asmenys turi teisę rašyti prašymą įstaigos direktoriui ir pasirinkti vegetarišką, veganišką maistą, arba valgyti maistą pagal įprastą valgiaraštį paliekant tai, kas neatitinka religinių įsitikinimų ir t. t. Pareiškėjas prašymą skirti vegetarišką maitinimą pateikė 2019 m. lapkričio 28 d., registracijos Nr. 71/04-6174, vegetariškas maitinimas skirtas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. Pareiškėjui 2019 m. gruodžio 16 d. atvykus į įstaigą, vegetariškas maitinimas buvo tęsiamas (Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. 62/08-351).
Dėl pareiškėjui teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų Šiaulių TI, nurodo, kad įgyvendinus kriminalinės žvalgybos padalinių centralizavimą bei įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros skyrių pertvarką, nuo 2019 m. spalio 1 d. Šiaulių TI neliko Sveikatos priežiūros tarnybos, tačiau įsteigtas naujas struktūrinis padalinys – pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, taigi, Šiaulių TI negali būti atsakingas už kitą juridinį asmenį. Šiaulių TI prideda žurnalų nuorašus, kuriuose matyti, kad pareiškėjas registravosi pas stomatologą, gydytoją, med. sesutę. Nurodo, kad iš pareiškėjo sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjo sveikata buvo tikrinama, o įvertinus nusiskundimus, esant poreikiui, pagal indikacijas skirtas medikamentinis gydymas.
Atsiliepimas
Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikė jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovės atstovo Šiaulių TI nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos.
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutinka, nes pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti ir neatitinkantys realybės.
Atsakovės atstovas pažymi, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjamos kitos pareiškėjo administracinės bylos: Nr. eI-3642-821/2019 ir Nr. I-5312-872/2019, kuriose pareiškėjas kelia tuos pačius reikalavimus.
Pravieniškių PN-AK pažymi, kad dėl pareiškėjo perkėlimo į Šiaulių TI buvo vadovaujamasi BVK ir Kalėjimo departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu V-321 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarkos aprašas nustato nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką. Pareiškėjui buvo siūloma gyventi skirtingose būriuose, tačiau jis kategoriškai atsisakydavo. Pareiškėjo keliami argumentai, jog jis buvo perkeliamas į kitas pataisos įstaigas pataisos namų direktoriaus iniciatyva, yra neatitinkantys tikrovės.
Atsakovės atstovas nurodo, kad nuteistieji atliekantys BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą į darbą nevedami. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu sistemingai pažeidinėjo režimą, atsisakė gyventi būryje, todėl didžiąją bausmės atlikimo laikotarpio dalį buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose kalintys nuteistieji į darbą nevedami. Pažymi, jog kitoje administracinėje byloje Nr. I-5312-872/2019 yra pateikti duomenys, jog pareiškėjui buvo sudaryta galimybė dirbti.
Pravieniškių PN-AK pažymi, jog pareiškėjas daugybę kartų yra pažeidęs nustatytas elgesio taisykles, buvo izoliuotas kameroje, pareiškėjo socialinė reabilitacija buvo ribota. Pareiškėjas yra dalyvavęs arba atsisakydavo dalyvauti resocializacijos užimtumo priemonėse. Įstaigos Pirmajame sektoriuje yra įrengti 4 pasivaikščiojimo kiemeliai, jie įrengti laikantis reikalavimų. Pasivaikščiojimo kiemeliai, įskaitant sienas, nuolat valomi. Atsakovės atstovas pažymi, kad Pirmojo sektoriaus uždaroje zonoje laidinio radijo taško klausymosi tvarką nustato tvarkos aprašas, kuris yra patvirtintas įstaigos direktoriaus.
Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK nurodo, jog įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpų aprūpinimą inventoriumi. Nuteistųjų sugadinti, sulaužyti įrenginiai įstaigos darbuotojų yra tvarkomi arba keičiami naujais. Pažymi, kad nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, į dušą išvedami šeštadieniais ir sekmadieniais. Atsakovės atstovas taip pat nurodo, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei laikytis taisyklių, kuriose numatyta patalpų valymo vykdymo tvarka, taip pat administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Kamerų budėtojai aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis. Pažymi, jei pareiškėjas būtų tinkamai prižiūrėjęs patalpas, jas būtų vėdinęs ir valęs, tai nebūtų atsiradę pelėsio ar kitų nešvarumų.
Atsakovės atstovas pažymi, jog konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojavimas truks ilgiau kaip 6 valandas. Pareiškėjas nebuvo konvojuojamas ilgiau nei 6 valandas į Lukiškių TI-K, taigi sausas davinys neprivalėjo būti išduotas.
Dėl patalynės ir daiktų paėmimo, atsakovės atstovas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, kuriame nustatyta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik miego laikui. Pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse yra nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus tam tikrus daiktus.
Dėl neturtinės žalos atstovas Pravieniškių PN-AK pažymi, jog neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų nenustatyta, įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento 96 200 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI 490 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos PPN-AK 21 935 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymi, kad ginčo laikotarpiu laiko pareiškėjo skunde nurodytą laiką nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gruodžio 4 d. (1 t., b. l. 1) (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis negali būti perkeltas iš pataisos namų į tardymo izoliatorių tolimesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimui. Perkėlinėjimais jam padaryta žala.
Bylos duomenys patvirtina, kad Kalėjimų departamento direktorius 2019 m. gegužės 6 d. priėmė nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo Nr. NN-437 (3 t., b. l. 4–5), 2019 m. spalio 7 d. priėmė nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo Nr. NN-1339 (1 t., b. l. 37–38), 2019 m. lapkričio 8 d. nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo Nr. NN-1392 (1 t., b. l. 41–42), 2019 m. gruodžio 10 d. priėmė nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo Nr. NN-1434 (3 t., b. l. 8–9).
Nuteistųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas yra reglamentuotas Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame kodekse nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius (BVK 69 straipsnio 4 dalis).
Pirma, teismas pažymi, kad byloje nėra ginčijami administraciniai aktai, kurių pagrindu pareiškėjas perkeltas į kitas laisvės atėmimo įstaigas. Šie aktai yra galiojantys, teisėti, nenuginčyti. Antra, teismas pažymi, jog pareiškėjas buvo perkeltas į Šiaulių TI ne tolimesniam bausmės atlikimui, o nuobaudos atlikimui, kadangi Pravieniškių PN-AK nebuvo laisvų kamerų tipo patalpų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi tardymo izoliatoriai taip gali vykdyti BVK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių pataisos įstaigų funkcijas. Taigi teismas nenustatė neteisėtų Kalėjimų departamento, Pravieniškių PN-AK, Šiaulių TI veiksmų, susijusių su pareiškėjo perkėlimu. Nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų (neveikimo) – t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo ir valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (ABTĮ 56 str.), todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo už perkėlinėjimus netenkintinas.
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad atvykstant ar išvykstant iš Šiaulių TI buvo atliekama krata. Nepatogumus sukėlė tai, jog bendras daiktų svoris sudaro 80 kilogramų, o pareigūnai apžiūrėdavo jo asmeninius daiktus matant kitiems nuteistiesiems. Pareiškėjas teigia, jog buvo konfiskuoti jo asmeniniai daiktai, kurie vėliau nebuvo grąžinti.
Kratos ir apžiūros laisvės atėmimo vietose pareiškėjo buvimo Šiaulių TI buvo atliekamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimo departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Instrukcija). Instrukcijos 153 punkte nustatyti atvejai, kuomet privalomai atliekama nuteistųjų visuminė krata. Šiaulių TI nurodo, jog visuminė krata atliekama visiems nuteistiesiems atvykstant bei išvykstant iš Šiaulių TI. Be to, nurodo, kad atvykusių asmenų daiktai įprastai skanuojami bagažo patikros aparatu „Rapiscan“ ir tik kilus įtarimų, daiktai apžiūrimi juos išimant iš krepšių. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2019 m. gruodžio 17 d. pažymoje Nr. 62/08-348 nurodyta, kad visus daiktus pareiškėjas atsiėmė 2019 m. gruodžio 4 d., o 2019 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas savo asmeninių daiktų nepasiėmė dėl nežinomų priežasčių, visi daiktai buvo saugomi sandėlyje (1 t., b. l. 99). Į bylą yra pateiktas Šiaulių TI 2019 m. gruodžio 13 d. raštas Nr. 17/01-2035 (1 t., b. l. 145), kuriame visa situacija pareiškėjui paaiškinta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas minėtą raštą būtų skundęs teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas daro išvadą, kad tiek kratos atlikimo veiksmai, tiek jo daiktų saugojimas vyko pagal teisės aktų reikalavimus. Rašytiniai byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius, todėl jo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dėl kratos ir prarastų daiktų atmetami.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog Šiaulių TI nėra mechaninės ventiliacijos, o koridoriuose būdavo tabako dūmų, kuriais turėdavo kvėpuoti pareigūnai.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismui pareikalavus Šiaulių TI pateikė teismui Šiaulių TI turto valdymo skyriaus pažymą dėl patalpų vėdinimo (2 t., b. l. 172), kurioje nurodyta, kad patalpos yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir duris. Koridoriai vėdinami natūraliu būdu per langus. Koridoriuje prie pat gyvenamosios kameros Nr. 1 yra langas, koridoriuje niekas nerūko, tam yra įrengtos tam skirtos rūkymo vietos. Į bylą pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akte Nr. (6-12 4.80)PA-6215 (2 t., b. l. 177–178) nurodyta, kad kameroje Nr. 1 galimybė vėdinti gyvenamąją patalpą per langą sudaryta. Analogiška išvada padaryta dėl kameros Nr. 2 (2 t., b. l. 179–181). Taigi teismas atmeta pareiškėjo teiginius kaip prieštaraujančius byloje esantiems rašytiniams įrodymams.
Pareiškėjas skundžia, kad Šiaulių TI nėra užtikrinamas maistas, atitinkantis religinius ypatumus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustato. Taisyklių 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi šie valgiaraščiai: valgiaraštis dirbantiems vyrams, valgiaraštis nedirbantiems vyrams, valgiaraštis dirbančioms moterims, valgiaraštis nedirbančioms moterims, valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas išreiškė prašymą skirti vegetarišką maitinimą 2019 m. lapkričio 28 d. (registracijos Nr. 71/04-6174), vegetariškas maistas jam skirtas nuo 2019 m. gruodžio 2 d. Šiaulių TI Turto valdymo skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. pažyma Nr. 62/08-351 (1 t., b. l. 100). Iš atsakovės atstovo Šiaulių TI teiktų paaiškinimų matyti, kad įkalinimo įstaigose nėra sudaromi valgiaraščiai musulmonų tikėjimo asmenims – be kiaulienos produktų. Iš ginčo šalių teiktų paaiškinimų matyti, kad šiuo metu nuteisti / suimti asmenys, kurie dėl religinių ar kitų priežasčių atsisako įprasto patvirtinto maitinimo, maitinami pagal vegetarinį valgiaraštį. Pagal LVAT praktiką pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą Šiaulių TI nebuvo pažeista. Dėl pareiškėjo nepatenkintų lūkesčių, kad Šiaulių TI meniu nėra tiek patiekalų įvairovės, kad jis galėtų rinktis kokią mėsą valgyti, vietoj to, kad tomis dienomis kai yra tiekiamas maistas su kiaulės mėsa jam tenka rinktis vegetarišką meniu, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą K. H C. prieš Jungtinę Karalystę), laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą D. prieš Jungtinę Karalystę). Taigi, pareiškėjui užtikrinus teisę į mitybą, kuri iš esmės atitinka jo religinius įsitikinimus, negali būti konstatuojami Šiaulių TI neteisėti veiksmai (2019 m. rugsėjo 11 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1170-502/2019).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnyboje nėra vaistų, neturi galimybės apsilankyti pas odontologą.
Atsakovės atstovas Šiaulių TI nurodė, kad įgyvendinus kriminalinės žvalgybos padalinių centralizavimą bei įkalinimo įstaigų sveiktos priežiūros skyrių pertvarką, nuo 2019 m. spalio 1 d. Šiaulių TI neliko Sveikatos priežiūros tarnybos, tačiau įsteigtas naujas struktūrinis padalinys, taigi Šiaulių TI negali būti atsakingas už kitą juridinį asmenį. Taigi teismas pažymi, kad ginčams dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamai suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, tokio pobūdžio ginčai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Taigi teismas nepasisako dėl pareiškėjui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės.
Iš byloje esančių duomenų (1 t., b. l. 110–131), kad pareiškėjas registravosi vizitams pas gydytoją, med. seselę, odontologą, taigi pareiškėjui buvo suteiktos medicininės paslaugos. Taigi teismas nustatė, kad pareiškėjo teiginiai paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais (iš registracijos žurnalo ir pareiškėjo med. kortelės).
Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių TI neveikia radijas, neleidžia pažiūrėti televizoriaus, nenešiojami laikraščiai. Į bylą Šiaulių TI pateikė rašytinius įrodymus, kad Naudojimosi bibliotekos paslaugomis tvarkos aprašo 22 punktą bibliotekoje yra ir suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras išduodami laikraščiai nustatyta tvarka, asmenys gali už savo pinigus prenumeruoti periodinę spaudą (1 t., b. l. 103, 106, 107). Šiaulių TI Pažymoje dėl I. (I.) S. (1 t., b. l. 132) pažymima, kad šiuo metu spauda neįsigyjama dėl lėšų trūkumo, todėl asmenys gali skaityti senesnius spaudos leidinius. Teismui pareikalavus, Šiaulių TI pateikė į bylą paaiškinimus (2 t., b. l. 168–169), kuriuose nurodė, kad pareiškėjas galėjo naudotis ribota interneto prieiga, tačiau tokio prašymo neteikė, nesikreipė su prašymais ar skundais šiuo klausimu, spaudos savo lėšomis neprenumeravo. Apibendrinant teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad jis negalėjo gauti spaudos. Pirma, pareiškėjas nesikreipė su tokiu prašymu į Šiaulių TI administraciją (2 t., b. l. 173). Antra, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė naudotis ribota interneto prieiga, kurią teismas laiko alternatyva spausdintinėms naujienoms. Pareiškėjas laisva valia galėjo naudotis šia galimybe, bet ja nepasinaudojo. Trečia, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė už savo lėšas prenumeruoti spaudą, tačiau jis tokio prašymo neteikė.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiais nevyksta socialinės reabilitacijos programos, nėra sudaryta galimybė dirbti ir mokytis, taip pat nurodė, jog duše silpnai bėga vanduo, pasivaikščiojimo kiemeliai yra maži, purvini, sienos supelijusios, grindinys duobėtas, iš jo dienos metu buvo paimama patalynė.
Teismas, naudodamasis informacine teismų sistema Liteko ir joje esančiais duomenimis, pažymi, jog 2019 m. spalio 3 d. yra gautas pareiškėjo skundas, pradėta administracinė byla Nr. I1-1099-872/2020, kurioje pareiškėjas skundžiasi tik viena leidžiama radijo stotimi (M-1), neleidimu dirbti, socialinės reabilitacijos programų trūkumu, patalynės paėmimu, blogomis sąlygomis duše Pravieniškių PN-AK 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. rugsėjo mėnesio. Byloje teismo sprendimas priimtas 2020 m. rugsėjo 2 d., jis nėra įsiteisėjęs. Taigi teismas pareiškėjo reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. rugsėjo mėnesio, už tai, kad Pravieniškių PN-AK jam nevyko socialinės reabilitacijos programos, nebuvo sudaryta galimybė dirbti ir mokytis, duše silpnai bėgo vanduo, iš jo dienos metu buvo paimama patalynė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 dalimi, palieka kaip nenagrinėtą.
Analizuodamas likusį laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. ir nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. gruodžio mėnesio, teismas atmeta pareiškėjo teiginius dėl socialinės reabilitacijos programos nebuvimo, nesudarytos galimybės dirbti ir mokytis. Jie prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Į bylą yra pateikta Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus pažyma „Dėl nuteistojo I. (I.) S.“ (3 t., b. l. 10), kurioje nurodyta, kad pareiškėjui sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas. Bausmės atlikimo metu pareiškėjui buvo taikomos elgesio pataisos programos, nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija.
Pareiškėjas nurodo, kad duše silpnai bėgo vanduo. Pravieniškių PN-AK taip pat nurodo, kad įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpų aprūpinimą inventoriumi. Nuteistųjų sugadinti, sulaužyti įrenginiai darbuotojų nedelsiant yra tvarkomi arba pakeičiami naujais. „Nuteistųjų, perkeltų į Pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpas, ir patalpintų karantino patalpose, išvedimo į dušą ir kirptis tvarkos“, patvirtintos Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-306, 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, perkelti į kamerų tipo patalpas, į dušą vedami šeštadieniais ir sekmadieniais. Teismui pareikalavus, Pravieniškių PN-AK pateikė pažymą apie nuteistojo I. (I.) S. laikymo sąlygas (3 t., b. l. 17–18), kurioje nurodyta, kad 2019 m. vasario 14 d. duše buvo išplautas šilumokaitis. Atsižvelgiant į ginčo laikotarpį byloje (nuo 2019 m. vasario 14 d.), į tai, kad Pravieniškių PN-AK administracija nedelsdama ėmėsi veiksmų dušo problemai spręsti, neteisėti institucijos veiksmai nenustatyti.
Dėl patalynės paėmimo teismas pažymi, kad neteisėti veiksmai nenustatyti, nes Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo perkeltas atlikti nuobaudas, jas atlikdavo. Techninės klaidos įsakyme nedaro pareiškėjui paskirtų nuobaudų neteisėtomis.
Pravieniškių PN-AK nurodo, jog įstaigos Pirmajame sektoriuje pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimais. Pasivaikščiojimo kiemeliai, įskaitant sienas, nuolat valomi. Pirmojo sektoriaus uždarojoje zonoje yra įrengti 4 pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas: 6,43 m²; 5,96 m²; 8,32 m²; 7,95 m². Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimo departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, nenumato pasivaikščiojimo kiemelių ploto. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, jog pasivaikščiojimo kiemeliai buvo reguliariai valomi. Taigi pareiškėjo argumentai atmetami.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog Pravieniškių PN-AK kameroje buvo drėgna bei kaupėsi pelėsis, neužsidarė langas, kuris buvo sugadintas, negalėjo atlikti religinių apeigų, nes neturėjo laikrodžio.
Pravieniškių PN-AK nurodo, jog įstaigoje galioja įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 „Dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buitinių pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinta patalpų valymo vykdymo tvarka. Vadovaujantis BVK 110 straipsnio 3 dalyje nustatyta laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų prievole administracijos paskyrimu eilės tvarka budėti gyvenamosiose patalpose. Kamerų budėtojai aprūpinami visomis patalpų valymui būtinomis priemonėmis.
HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo aktuose (3 t., b. l. 24–74) pateikti įrodymai, kad galimybė vėdinti kameras per langus buvo, o nustatyti neatitikimai šalinami operatyviai. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo argumentai, kad kamerose tvyrojo drėgmė ir nemalonus kvapas ir buvo prasta ventiliacija atmestini.
Teismas pažymi, jog pareiškėjas šiuo metu atlieka nuobaudą kamerų tipo patalpose, vadovaujantis BVK 142 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuteistiesiems, kurie yra perkelti į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę. Teismas nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų neleidžiant pareiškėjui turėti asmeninių daiktų kameros tipo patalpoje.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nebuvo išduotas sausas davinys, kai jis buvo etapuotas iš Pravieniškių PN-AK į Šiaulių TI.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymais Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų „Dėl konvojavimų taisyklių“ 98.5 punkte nustatyta, kad konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas. Atsakovės atstovas pažymi, jog pareiškėjas nebuvo konvojuojamas ilgiau nei 6 valandas. Teismas daro išvada, jog pareiškėjui neturėjo būti suteiktas sausas maisto davinys, todėl jo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog Pravieniškių PN-AK transliavo tik vieną radijo stotį ir neleido perjungti į kitą.
Nuteistųjų laidinio radijo klausymosi Pirmajame sektoriuje tvarkos aprašas, patvirtintas įstaigos direktoriaus 2014 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-146. Dėl nepalankių meteorologinių sąlygų, kartais sutrinka minėtame tvarkos aprašė patvirtintų radijo stočių transliavimo kokybė, todėl tokiu atveju numatytos radijo stotys pakeičiamos kitomis. Kamerų tipo patalpose transliuojami šie kanalai: nuo 6:00 val. iki 12:00 – „Lietuvos radijas“; nuo 12:00 val. iki 18:00 val. – „Radiocentras“; nuo 18:00 val. iki 22:00 val. – „M-1“. Taigi teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad buvo transliuojama tik viena radijo stotis.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmetamas, nes nenustatyta, jog Kalėjimo departamentas, Šiaulių TI ir Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. atliko neteisėtus veiksmus.
Teismas prieina prie išvados, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytas vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – valstybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) – neegzistavimas (CK 6.271 straipsnis), todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo, 96 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 490 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 21 935 Eur neturtinei žalai atlyginti yra atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 dalimi, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. (I.) S. skundo dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. rugsėjo mėnesio už netinkamas laikymo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (tik viena leidžiama radijo stotis, neleidimas dirbti, socialinės reabilitacijos programų trūkumas, patalynės paėmimas, blogos sąlygos duše) palikti nenagrinėtą.
Likusią pareiškėjo I. (I.) S. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.